Dažiklis E132: indigotinas gali sukelti pykinimą ir aukštą kraujospūdį

E132 maisto dažiklis suteikia ryškiai mėlyną spalvą, bet gali kenkti sveikatai

Šiuolaikinė maisto pramonė dažnai nusprendžia pagyvinti savo produktus ryškiomis spalvomis, mat šios didina vizualinį patrauklumą. Išvydę dailiai nudažytus maisto produktus, daugelis pirkėjų mieliau renkasi būtent juos. Deja, didžioji dalis žmonių tai daro net nesusimąstydami, kad taip gali pakenkti savo sveikatai. Juk ryškiaspalvis maistas dažniausiai sukuriamas naudojant sintetinius maisto dažus, kurie siejami su įvairiomis sveikatos problemomis.

Vienas iš tokių maisto priedų, greitai išpopuliarėjusių dėl savo ryškaus atspalvio, yra E132, dar žinomas kaip indigotinas arba indigo karminas. Šis sintetinis maisto dažiklis gaunamas iš akmens anglių dervos. Kaip ir daugelis kitų dažiklių, pirmą kartą buvo susintetintas XIX amžiaus pabaigoje. Jo kūrimą lėmė sintetinių mėlynų dažų, galinčių pakeisti natūralų, iš augalų išgaunamą indigo, poreikis.

Priešingai nei natūralus indigo, indigotinas yra tirpus vandenyje. Nors jis yra mažai atsparus šviesai, jis gali atlaikyti aukštą iki 150 °C temperatūrą, o tai itin svarbu pramoniniam maisto perdirbimui. Dėl mažo atsparumo rūgštims indigotinas negali būti naudojamas rūgščiuose maisto produktuose,^[1] bet kadangi jis pigus bei atsparus karščiui, šį maisto dažiklį itin pamilo saldumynų, konditerijos bei gėrimų gamintojai. Tad praėjus nedaug laiko nuo pirmųjų bandymų naudoti šią medžiagą maiste, indigotinas jau buvo pripažintas ir patvirtintas kaip saugus maisto priedas daugelyje šalių.

Dažiklis E132 daugiausia naudojamas maisto ir gėrimų pramonėje, kad įvairiems produktams suteiktų gyvą mėlyną atspalvį. Jo galima rasti tokiuose gaminiuose kaip saldainiai, desertai, ledai, gaivieji gėrimai ir net vaistai. Be to, kartu su geltonais dažais indigotinas naudojamas žaliai spalvai išgauti. Vizualiai patraukli spalva padidina maisto gaminių estetinį patrauklumą ir dažnai vilioja vartotojus kuo greičiau griebti prekę, tačiau prieš tai darant, visgi reikėtų įsigilinti į galimus pavojus.

Dažiklio E132 žala: nuo pykinimo iki vaikų hiperaktyvumo ar net didesnės vėžio rizikos

Nors oficialiai E132 laikomas saugiu vartoti nedideliais kiekiais, jau seniai netyla kalbos dėl galimo jo šalutinio poveikio. Kai kurie tyrimai rodo, kad jis gali sukelti alergines reakcijas asmenims, jautriems aspirinui arba sergantiems astma. E132 gali sukelti pykinimą, vėmimą, odos bėrimus. Labai retais pavieniais atvejais indigotinas gali sukelti rimtas alergines ir į alergiją panašias reakcijas, tokias kaip ūminė dilgėlinė ar kvėpavimo sutrikimai. Medicininėje literatūroje užfiksuotas atvejis, kai tokia dilgėlinė išsivystė tiesiog geriant skydliaukės vaistus, nudažytus su indigotinu.

Dažiklis E132 siejamas su padidėjusia vėžio rizika^[2]. Tiriant gyvūnus jau buvo pastebėta, kad E132 sukelia DNR pažeidimus ir auglius gyvūnams^[3]. Būtent todėl, jog šis sintetinis dažiklis gali būti kancerogeniškas^[4], jo nustatytų saugumo gairių skeptikai siūlo kuo labiau vengti E132, o dar geriau – išvis nevartoti.

Be to, per didelis sintetinių maisto dažiklių, įskaitant E132, vartojimas yra siejamas su vaikų hiperaktyvumu. Tad nepaisant to, kad mažamečiai itin mėgsta ryškiaspalvius skanėstus, geriausia vengti tiek indigotino, tiek ir kitų sintetinių dažiklių. Į vengtinų, vaikų hiperaktyvumą galinčių sukelti maisto priedų sąrašą įtraukti E131, E127, E102 ir daugelis kitų.

Įdomu dar ir tai, kad augant susirūpinimui dėl galimos E132 žalos žmogaus sveikatai, jis neseniai pradėtas naudoti dar plačiau nei iki šiol. 2022 metų liepos mėnesį JAV patvirtino indigotiną kaip saugią medžiagą, kurią galima naudoti medicininiais tikslais^[5]. Medicinoje jis šiuo metu naudojamas kaip diagnostikos priemonė vaisiaus vandenų nutekėjimui aptikti arba kaip pagalbinė priemonė urologinių operacijų metu, nes šlapimas nudažomas mėlynai. Tačiau jau yra žinoma, kad E132 gali sukelti problemų su kraujospūdžiu, nes kai kuriems pacientams jis padidėjo iki itin pavojingo lygio^[6].

Nors daugelyje šalių E132 laikomas saugiu vartoti laikantis nustatytų ribų, kai kuriuose regionuose jo naudojimas jau yra ribojamas arba uždraustas. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje draudžiama naudoti E132 tam tikrose maisto produktų kategorijose, įskaitant kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose gėrimuose bei desertuose. Tuo tarpu Norvegija^[7], JAV, Japonija ir Australija išvis uždraudė E132 naudojimą.

Deja, Europos Sąjungoje indigotinas vis dar legalus ir plačiai naudojamas, todėl pirkėjams belieka patiems atidžiai rinktis maisto produktus, taip kuo rečiau susiduriant su tokiais dažikliais^[8].

Išvengti sintetinių dažiklių padės etikečių skaitymas ir natūralūs maisto dažymo būdai

Norint tausoti sveikatą ir išvengti galimos žalos organizmui, geriausia kuo labiau vengti sintetinių dažiklių ir rinktis sveikesnes alternatyvas. Daugeliui kyla klausimas, kaip rasti sveikesnį maistą be E132, tačiau tai yra gan paprasta:

• Skaitykite maisto produktų etiketes. Vienas iš efektyviausių būdų identifikuoti sveikesnį maistą – atidžiai perskaityti visas sudedamąsias dalis, nurodytas etiketėje. Ieškokite maisto produktų, kuriuose aiškiai nurodyta „be dirbtinių dažiklių“ arba „be sintetinių dažiklių“. Jeigu nerandante norimos prekės, kurioje nebūtų nė vieno įtartino maisto priedo, tuomet rinkitės tą, kurioje yra mažiausiai priedų.
• Rinkitės visavertį maistą. Nors perdirbti maisto produktai palengvina gyvenimą ir sutrumpina praleidžiamą laiką virtuvėje, visgi rekomenduojama rinktis neperdirbtą maistą. Valgykite vaisius, daržoves, įvairius liesų baltymų šaltinius ir grūdus. Jei norite daugiau spalvų, jas išgausite su uogomis, vaisiais ar daržovėmis.
• Dairykitės ekologiškų maisto produktų. Tokiuose produktuose dažniausiai nėra dirbtinių priedų.
• Apsilankykite vietiniuose ūkininkų turguose. Ne paslaptis, jog turgeliuose dažnai siūloma įvairių šviežių naminių produktų, kuriuose nėra dirbtinių priedų. Be to, ūkininkų turguose galite gyvai pasiteirauti apie augintų gyvūnų laikymo sąlygas, maisto produktų gaminimo ypatybes ir panašius svarbius aspektus.

O jeigu patys gaminate maistą ir norite išgauti į E132 panašią spalvą, tiesiog eksperimentuokite su natūraliais mėlynos spalvos dažais. Mėlyną spalvą padės sukurti:

• Raudonasis kopūstas. Ši daržovė padeda suteikti natūralią mėlyną spalvą, kai verdama su rūgštiniais ingredientais, tad į vandenį tereikia įpilti citrinų sulčių ar acto. Antocianino pigmentai, esantys raudonuosiuose kopūstuose, reaguoja su rūgštimi ir taip susidaro mėlynas atspalvis. Nors toks dažymo būdas vargu ar tiks įprasto maisto gamybai, jis ypač dažnai naudojamas marginant kiaušinius.
• Spirulina. Tai mėlynai žalios spalvos dumbliai, kurie ne tik teikia maistinių medžiagų, bet ir gali būti naudojami kaip natūralus mėlynas maisto dažiklis. Kadangi galima nusipirkti spirulinos miltelių, jie puikiai tinka net ir kokteiliams ar kepiniams.
• Mėlynės. Šios uogos gali suteikti maistui melsvą atspalvį, kai naudojamos didesniais kiekiais. Tereikia įdėti šviežių arba šaldytų mėlynių į kokteilius, jogurtą ar desertus ir taip be didelių pastangų išgaunama mėlyna spalva.
• Natūralūs spalvų mišiniai. Parduotuvėse galima rasti įvairių natūralių spalvų mišinių arba ekstraktų, kurie padeda sukurti mėlynos spalvos atspalvius naudojant tokius ingredientus kaip spirulina, mėlynių ir daržovių sulčių koncentratai.

Svarbu suprasti, jog natūralios dažymo priemonės dažniausiai nėra tokių intensyvių spalvų ir gali tekti paeksperimentuoti, kol bus išgautas norimas intensyvumas. Be to, kai kurie natūralūs dažikliai gali suteikti nedidelį skonį, todėl būtina atsižvelgti į skonio suderinamumą su ruošiamu patiekalu.