Lietuva – daugiausiai vakcinų išmetusi šalis visoje ES

COVID-19 vakcinos vis dažniau yra naikinamos, nei panaudojamos

Sergamumas COVID-19, palyginus su pandemijos piku, yra akivaizdžiai sumenkęs. Tai lemia, kad net ir labiausiai už vakcinaciją pasisakanti visuomenės dalis skiepais domisi vis mažiau ir mažiau.

Nepaisant to, Lietuvą, kaip ir kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes, jau prieš keletą mėnesių yra pasiekusi atnaujintos COVID-19 vakcinos partija.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir Ligonių kasoms teigiant, kad šiais metais vakcinoms nuo koronaviruso išleista gerokai mažiau nei buvo planuota, toliau matome situaciją, kai milijonus kainuojančios vakcinos pasiūla smarkiai viršija paklausą.

Dar rudenį SAM skelbė, kad Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) sandėlyje liko „tik“ 209 tūkst. senųjų vakcinų nuo koronaviruso dozių. Jų galiojimo laikas baigsis kitų metų pavasario, vasaros mėnesiais.

Tada nereikalingos skiepo dozės bus sunaikintos, o kitų metų pabaigoje ar dar vėliau, su tokiu pat likimu susidurs jau ir šiems metams užsakytos vakcinos.

Toks švaistūniškumas pastebimas visoje Bendrijoje, tačiau remiantis vieno naujausių užsienio žiniasklaidos priemonės atlikto tyrimo rezultatais, būtent Lietuva yra ta šalis, kuri COVID-19 vakcinų nepanaudojo labiausiai.

Pagal nupirktų ir vėliau sunaikintų vakcinų skaičių Lietuva yra užtikrinta lyderė

COVID-19 pandemijos metu ES šalys bendrai nusipirko skirtingų farmacininkų vakcinų: iš viso – mažiausiai 1,5 mlrd. dozių. Tai kainavo nei daug, nei mažai: maždaug 4 milijardus eurų. Tačiau dabar, didelė dalis šių gaminių jau yra sunaikinti^[1].

Leidinio „Politico“ analizė atskleidė, kad ES šalys vidutiniškai sunaikino 0,7 vakcinos, skirtos kiekvienam savo gyventojui. Pagal šį rodiklį pirmauja Estija, paskui ją seka Vokietija. Šių šalių vakcinų atliekų vidurkis, jeigu būtų pritaikytas visoje ES, reikštų, kad buvo sunaikinta net 312 mln. vakcinos dozių.

Žinoma, nereikalingų vakcinų skaičius tiesiogiai priklauso nuo šalių dydžio. Jei šalis didelė, ji daugiau vakcinų ir buvo užsakiusi. Tačiau net ir vienoje mažesnių Bendrijos narių Lietuvoje pastebimi dideli skiepų iššvaistymo mastai.

Lietuva išmetė 2300463 dozių vakcinos, o pagal šį rodiklį esame 12-oje vietoje. Situacija pasikeičia, kai pradedama vertinti vienam asmeniui atitekusias skiepų atliekas.

Lydere tampa Estija, su 1,10 išmestų vakcinos dozių asmeniui. Palyginimui, Lietuva išmetė 0,81 vakcinos dozių asmeniui ir pagal tai yra 8-oje vietoje.

Tačiau kalbant apie sunaikintų vakcinų skaičius, kuriuos yra nurodžiusios pačios ES valstybės-narės, bei lyginant juos su efektyviai panaudotų skiepų skaičiumi, Lietuva yra pirmoje vietoje. Mūsų šalyje nepanaudota 2300463 vakcinos dozių arba kitaip tariant, 49,44 proc. visų bendrai pirktų ir gautų dozių.

Dėl ES vakcinų pirkimo sandorių kyla daugybė klausimų

Vakcinų įsigyta pernelyg daug, jos eiliniams ES mokesčių mokėtojams kainavo milijardus, tačiau už padarytas klaidas Briuselio pareigūnai atsakyti nenori.

Net ir šiandien, pandemijos šešėliui jau pradingstant horizonte, vis dar negalima atsakyti, ar Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen skaidriai vedė derybas dėl vakcinų pirkimo.

Juk žiniasklaida jau seniai atskleidė, kad ruošdamasi sudaryti sandorį su „Pfizer“, ji pati asmeniškai susirašinėjo žinutėmis su šios farmacijos gigantės generaliniu direktoriumi. Audito Rūmai taip pat nustatė, kad EK vadovė U. von der Leyen pati vedė preliminarias derybas dėl vakcinų pirkimo sutarties, vėliau pateikdama rezultatus Tarybai. Tai nėra ES teisės aktų norma.

O dabar, kai COVID-19 vakcinos poreikis yra pasiekęs rekordines žemumas, EK toliau spaudžia ES šalis-nares įvykdyti savo įsipareigojimus, pirkti vakcinas, dėl kurių buvo susitarta pačiame pandemijos pike ir mokėti farmacijos kompanijoms.

To daryti nesirengia Lenkija, kuria už perteklines vakcinas „Pfizer“ nemoka. Dėl to bendrovė šalį padavė į teismą.

Vengrija taip pat sustabdė jau nusipirktų vakcinų priėmimą, o Rumunijoje prokurorai nori panaikinti buvusio ministro pirmininko ir dviejų buvusių sveikatos apsaugos ministrų neliečiamybę, teigdami, kad dėl pernelyg didelio vakcinų pirkimo valstybė patyrė daugiau kaip 1 mlrd. eurų žalą^[2].

ES COVID-19 vakcinų efektyviai nepanaudoja, tačiau besivystančioms šalims jų gaili

Po paskutiniosios „Politico“ analizės, atskleidusios didelį vakcinų iššvaistymo mastą, tarptautinės vakcinų teisingumo kampanijos dalyviai pasmerkė ES valstybes už tai, kad jos be perstojo kaupia COVID-19 vakcinos dozes mažas pajamas gaunančių šalių sąskaita^[3].

Organizacijos „People's Vaccine Alliance“ ir organizacijos „Oxfam International“ patarėjas sveikatos politikos klausimais Piotras Kolčinskis teigia, kad naujoji analizė yra dar vienas įrodymas, jog ES iššvaistė milijonus vakcinų, sukauptų dar pačioje pandemijos pradžioje, o neturtingoms pasaulio šalims buvo užkirstas kelias jas gauti laiku.

Iš tiesų, ES narės, ypač Vokietija, agresyviai pasipriešino kai kurių šalių raginimui netaikyti COVID-19 vakcinos patento, kuris, pasak šalininkų, panaikintų pagrindines kliūtis vakcinų gamybai ir prieinamumui plėsti.

Tačiau vien tik Vokietija iššvaistė 83 mln. vakcinos dozių, bet net ir šie skaičiai galimai nėra patys didžiausi, nes tokios šalys kaip Prancūzija, Vengrija ir Lenkija vengia pateikti oficialių duomenų.

Nors pačiame pandemijos pike ES šalių noras pirmiausia vakcina aprūpinti savo piliečius dar gali būti pateisinamas, tokia pati praktika tęsiasi iki pat šiandien. Bendrija perka vakcinas, jas sunaikina, tačiau augantį skiepų poreikį užfiksuojančioms šalims jų paaukoti nenori arba aukoja tik tokias vakcinų dozes, kurių galiojimo laikas netrukus baigsis^[4].

Šiuo atveju kaltinti galima ir pačius farmacininkus. Kai kurie jų, savo produkto pardavimo sutartyse yra įtraukę sąlygą, jog parduodamų vakcinų dovanoti be paties gamintojo sutikimo negalima. Tad net ir norėdama paaukoti, ES to padaryti negali be „Pfizer“ ar kitų farmacijos gigantų leidimo.