8 nuostabūs raugintų kopūstų privalumai

Rauginti kopūstai teikia daug naudos sveikatai

Rauginti kopūstai – tai fermentuotų kopūstų rūšis, atsiradusi Kinijoje daugiau nei prieš 2000metų^[1]. Tada fermentacija buvo vienas iš metodų, naudojamų siekiant greitai „sugadinti“ maisto produktus, kurie galiausiai tapo populiariu garnyru bei pagardu daugelyje kultūrų.
Kaip jau yra žinoma, dėl fermentacijos rauginti kopūstai turi žymiai daugiau naudos nei švieži (neapdoroti). Tuo tarpu kalbant apie pastarųjų privalumus mūsų savijautos atžvilgiu, pagrindiniai yra šie:
• Didelis maistingumas: juose yra daug maistinių medžiagų, mineralų bei vitaminų, tokių kaip natris, vitaminas C, B6 ir K2, geležis, manganas, varis bei kalis. Rauginti kopūstai yra ypač maistingi, nes ruošiami fermentuojant, o šis procesas sukuria sąlygas skatinti naudingų probiotikų, kurie taip pat randami tokiuose produktuose kaip jogurtas ir kefyras, augimą.
• Gerina virškinimą. Raugintuose kopūstuose esantys mineralai gali padėti pagerinti žarnyno bakterijų pusiausvyrą po to, kai ją sutrikdė antibiotikų vartojimas, dargi sumažinant arba užkertant kelią antibiotikų sukeltam viduriavimui, pilvo pūtimui ar vidurių užkietėjimui. Be to, juose yra fermentų, kurie padeda organizmui lengviau įsisavinti maistines medžiagas.
• Stiprina imuninę sistemą. Dėl raugintuose kopūstuose esančių probiotikų, galima pagerinti žarnyno bakterijų pusiausvyrą, o tai padeda išlaikyti sveiką žarnyno gleivinę, išvengiant nepageidaujamų medžiagų „nutekėjimo“ į kūną ir sukuriant imuninį atsaką. (Sveikos žarnyno floros palaikymas užkerta kelią kenksmingų bakterijų augimui ir gali paskatinti natūralių antikūnų gamybą).
• Padeda numesti svorio, mat rauginti kopūstai, kaip ir dauguma daržovių, yra mažai kaloringi bei turi daug ląstelienos: dietos, kuriose gausu skaidulų, sukuria ilgesnį sotumo jausmą, o tai gali padėti natūraliai sumažinti kasdien suvartojamų kalorijų skaičių, skatinant nepageidaujamų kūno riebalų praradimą. Ir visgi, skirtingos probiotikų rūšys ir padermės gali turėti absoliučiai skirtingą poveikį.
• Padeda sumažinti stresą bei išlaikyti smegenų funkcijos balansą. Nors nuotaika gali paveikti tai, ką ir kiek valgote, manoma, jog vis tik yra atvirkščiai - tai, ką valgote, įtakoja nuotaiką ir specifines smegenų funkcijas: valgydami raugintus kopūstus pagerinsite atmintį, sumažinsite nerimo, depresijos, autizmo ar net obsesinio-kompulsinio sutrikimo simptomus. Tačiau raugintų kopūstų junginiai gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, dėl ko derėtų pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiu specialistu.
• Apsaugo nuo vėžio. Kadangi raugintuose kopūstuose yra antioksidantų ir kitų naudingų augalinių junginių, tai prisideda prie DNR pažeidimų mažinimo, užkertant kelią ląstelių mutacijoms bei sukuriant tam tikrus augalinius junginius, kurie slopina priešvėžinių ląstelių augimą, dažnu atveju sukeliantį naviko vystymąsi^[2]. (Tam tikrų tyrimų metu buvo pastebėta, jog moterims, kurios nuo paauglystės valgydavo daug raugintų kopūstų, sumažėjo krūties vėžio rizika).
• Gerina širdies veiklą. O taip yra todėl, kad juose yra daug skaidulų ir probiotikų, kurie gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį. Be kita ko, toks maistas taipogi mažina kraujospūdį žmonėms, sergantiems hipertenzija.
• Stiprina kaulus. Raugintuose kopūstuose yra vitamino K2, kuris vaidina svarbų vaidmenį aktyvindamas baltymus, esančius kauluose. Pastebėta, jog vartojant vitamino K2 papildus galima sulėtinti kaulų mineralų tankio nykimą, atsirandantį dėl amžiaus; stuburo bei klubų kaulų lūžių rizika taip pat sumažėja netgi iki 80%.

Probiotinis maistas susijęs su uždegimų mažinimu

Kaip jau supratote, raugintuose kopūstuose yra išties daug natūralių probiotikų. O šie, savo ruožtu, tampa gyvais mikroorganizmais, kurie mums yra itin naudingi. Žinoma, nebūtina vartoti tik šį maistą – tokiomis maistinėmis medžiagomis pasižymi ir kombucha, kefyras bei jogurtas - tačiau fermentacijos procesas atlieka milžinišką vaidmenį sveikatos gerinimo kontekste. Kita vertus, norint gauti daugiau naudos iš probiotikų, rekomenduojama į kasdienį meniu įtraukti ir raugintus agurkus.
Vertėtų paminėti ir tai, kad rauginti kopūstai padeda gydyti uždegimus. Aišku, jie yra labiau susiję su žarnyno sveikata, o ne tiesiogiai su uždegimu, bet, turint omenyje, jog sveikas žarnynas prisideda prie uždegimo mažinimo, galime tikėtis ir bendro sveikatos pagerėjimo^[3].
Be to, fermentuoti kopūstai turi antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, dėl ko gali pasigirti vitaminų bei naudingų bakterijų gausa, neprarandant nė vienos iš jų šiluminio proceso metu. Kitaip tariant, tai – „supermaistas“ žarnyne. Na, o norėdami gauti didžiausią naudą iš raugintų kopūstų, pagerinti virškinimą ir užkirsti kelią vidurių užkietėjimui, turėtumėte suvalgyti bent po šaukštą per dieną. Ir visgi, jeigu raugintuose kopūstuose yra mažai kalorijų bei daug ląstelienos, kodėl gi nepabandžius?

Parduotuvių lentynose yra raugintų kopūstų su skirtinga sudėtimi

Tiesa ta, kad yra daugybė būdų, kaip ir su kuo valgyti raugintus kopūstus – šie gi tokie universalūs, jog, kai pagalvoji, gali pasigaminti kone bet ką: galima juos valgyti kaip paprastą šoninį pagardą, dėti į įvairias salotas, daryti sumuštinius ar kitus įvyniojimus (suktinukus), kepti su dešrelėmis ir kiaušiniu, dėti į mėgstamą mėsainį arba ant avokado skrebučio viršaus, kurį įprastai gaminame pusryčiams – tiesiog pasitelkite fantaziją ir pirmyn.
Be kita ko, reikėtų paminėti, jog pirkdami raugintus kopūstus, paisykite jų sudėties - ieškokite nepasterizuoto produkto, kuriame nėra acto. Ir pagrindinė tokio pasirinkimo priežastis yra ta, kad apdorojant gali būti prarasti visi probiotikai, jau nekalbant apie jų teikiamą naudą, kuri, pasitelkiant pasterizavimą ir šilumą, netenka vertės - naudingos bakterijos yra kaipmat sunaikinamos. Etiketėje turėtų būti nurodyta, jog raugintuose kopūstuose yra gyvų bei aktyvių kultūrų. Nepamirškite atsižvelgti ir į cukraus kiekį, nes jis prideda saldumo ir kalorijų, kurių mums iš tikrųjų nereikia.