Andrius GUDAITIS: Ar atsinaujinanti energetika gali būti išsigelbėjimu?

Prie kokių sąlygų Lietuva apsirūpins elektra iš atsinaujinančių šaltinių bei taps elektros eksportuotoja?

Kadangi į energetikos ministerija pretenduoja Demokratai „Vardan Lietuvos“, o Saulius Skvernelis nekartą yra kartojęs, kad Lietuva apsirūpins elektra iš atsinaujinančių generacijos šaltinių bei taps elektros eksportuotoja, pasiėmęs nuo metų pradžios Litgrid duomenis apie suvartojimą ir gamybą, pabandžiau pasižiūrėti prie kokių sąlygų tą galima būtų pasiekti.

Visų pirma reikia pasižiūrėti faktams į akis – atsinaujinanti energetika yra nestabili. Todėl norint padengti poreikį reikia turėti perteklinius pajėgumus, kurie prie nepalankiausių sąlygų padengtų vartojimo poreikį.

Žemiau atlikti skaičiavimai net nemodeliuojant vartojimo didėjimo

Pirma, kas krenta į akis, kad vertinant atskiromis valandomis dėl oro sąlygų trūksta generacijos daugiau kaip 4900 kartų. Tai reiškia, kad jei neturime kur sukaupti pagamintos energijos, reiktų turėti 4900 kartų daugiau vėjo generacijos pajėgumų, kurie budėtų ir lauktų kol būtų generacijos trūkumas ARBA esant pertekliui eksportuotų. Tačiau eksporto atveju reiktų atitinkamų investicijų į tinklą, kad atlaikytų momentinę galią. Tokias investicijas apmoka ne gamintojai, o vartotojai, todėl tai būtų ekonomiškai nepagrįsta investicija.

Antra – jei nagrinėti ne pavalandžiui, o dienos lygyje, darant prielaidą, kad elektra piko metu sukaupiama ir paros bėgyje atiduodama, gauname, kad saulės elektrinių pajėgumą reiktų padauginti apie 48 kartus, o vėjo apie 26 kartus. Tačiau problema išlieka ta pati – arba šie pajėgumai esant elektros pertekliui turės būti išjungtos, arba reikia investuoti į tinklus eksportui. Nei vienas iš scenarijų nebus ekonomiškai pagrįstas.

Saulės ir vėjo pajėgumų padidinimui vos 2.6 karto reikia 668,72 GWh talpos

Jei pabandyti sumodeliuoti kaupimo įrenginių panaudojimą, gautume, kad saulės ir vėjo pajėgumus reiktų padidinti tik 2.6 karto, tačiau ... tam reikia 668,72 GWh talpos (nevertinant nuostolių) akumuliatorių. Tokios talpos akumuliatoriai gali kainuoti 50-87 mlrd. EUR (vertinant, kad akumuliatoriaus kaina 130 USD/kWh, o ateityje gali nukristi iki 80 EUR/kWh). Taip pat reikės didinti ir tinklo momentinę galią bei eksporto pajėgumus. Tai taip pat guls ant Lietuvos vartotojų pačių.

Šie skaičiai rodo, kad vien vėjo ir saulės pajėgumai niekaip negarantuoja konkurencingos kainos ir reikia ieškoti alternatyvių scenarijų (pvz. hidro energetika ar kiti scenarijai).