- Darbinis automobilis – apmokestinamas: kada ateis kompiuterių bei telefonų eilė?
- Įmonės automobiliu keliaujate ir po darbo valandų? Teks susimokėti!
- Ne tik automobilis: ekonomiškai bei taupiai reikia naudoti ir darbo telefoną ar kompiuterį
Darbinis automobilis – apmokestinamas: kada ateis kompiuterių bei telefonų eilė?
Nuo 2024 m. sugriežtintas pajamų natūra skaičiavimas. Tai reiškia, kad tiems darbuotojams, kurie įmonės automobiliu naudojasi ne tik darbiniais, tačiau ir asmeniniais tikslais, teks susimokėti.
Nors buvo paskaičiuota, kad priklausomai nuo įmonės suteikto automobilio vertės, mėnesinį tokio mokesčio suma gali būti sąlyginai nedidelė, tai vis tiek papiktino dalį Lietuvos piliečių.
Vieni klausė, ar pokyčiai reiškia, jog įmonės automobiliu jau nebebus galima grįžti namo ir pakelyje tiesiog sustoti prekybos centre; kiti domėjosi, kada gi bus apmokestinti ir kiti darbovietės suteikiami daiktai, tiesiogiai susiję su darbo atlikimu?
Juk dažnam darbuotojui darbdavys suteikia ne tik tuščią darbo vietą, tačiau aprūpina jį ir mobiliuoju telefonu, nešiuojamu kompiuteriu, kai kuriais atvejais – net specialiais darbo įrankiais bei uniforma. Ar jų išsinešimas iš darbo vietos taip pat yra apmokestinamas?
Įmonės automobiliu keliaujate ir po darbo valandų? Teks susimokėti!
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuo šių metų pradžios pakeitė tvarką dėl pajamų natūra apmokestinimo.
Iki 2024 metų pradžios tokiomis pajamomis nebuvo laikomos kelionės darbiniu automobiliu iš namų į darbą ir atgal, tačiau nuo sausio mėnesio viskas pasikeitė: jeigu asmuo keliauja darbiniu automobiliu iš darbo vietos į namus ir atvirkščiai, jam teks susimokėti[1].
Pakeitus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo komentarą, darbuotojams važiuojant įmonės automobiliu namo, laikoma, kad taip jie gavo pajamų ir už tai reikės papildomai mokėti.
Įmonės automobilis laikomas suteiktu naudotis asmeniniais tikslais, kai įmonė ar bendrovė duoda tokį leidimą[2]. Leidimas gali būti išreikštas ne tik raštu, bet ir nekliudant naudotis turtu, kai darbdavys žino, kad juo naudojamasi ir asmeniniais tikslais, tačiau svarbu konkrečiai nustatyti, kokie darbuotojai ir kokį laikotarpį turi teisę naudotis automobiliu asmeniniams poreikiams bei kokiu būdu bus vertinama gauta nauda.
VMI teigimu, kai įmonės automobilis suteiktas naudotis darbuotojams ir asmeniniais tikslais, mokestis darbuotojo ir darbdavio susitarimu gali būti apskaičiuojamas dviem būdais: gali būti įvertintas taikant 0,70 proc. ar 0,75 proc. nuo automobilio tikrosios rinkos kainos arba pagal automobilio nuomos tikrąją rinkos kainą laikotarpiu, kurį gyventojas šiuo automobiliu galėjo naudotis asmeniniais tikslais[3].
Taigi, jei įmonės automobilio rinkos vertė yra 15 tūkst. EUR, tai jo mokesčiai nuo pajamų natūra yra 45 eurai per mėnesį.
Kaip VMI vertina, ar darbuotojus įmonės automobiliu naudojasi ir asmeniniais tikslais? Daug ką pasako skaičiai: pavyzdžiui, jeigu pagal automobilio kuro naudojimo ir nurašymo akte matoma, kad transporto priemonė tariamai buvo prastovose, nors nuvažiavo tūkstančius kilometrų, arba jei darbuotojas atostogavo, tačiau darbinis automobilis vis tiek „prisuko“ tūkstančius kilometrų.
VMI specialistų teigimu, jei įmonės automobilis laikomas prie namų, jie jau gali numanyti, kad jis naudojamas ne tik darbo, bet ir asmeniniais tikslais.
Ne tik automobilis: ekonomiškai bei taupiai reikia naudoti ir darbo telefoną ar kompiuterį
Tačiau papildomą mokestinę naštą gali užkrauti ne tik laisvalaikio pasinaudojimas darbine transporto priemone, bet net ir darbovietės suteiktu kompiuteriu arba telefonu.
Teisininkai teigia, kad darbuotojas darbdavio suteiktas darbo priemones turėtų naudoti tik darbo funkcijų atlikimui, ypač taupiai, ekonomiškai, ne savo asmeninių interesų tenkinimui[4].
Tokiu atveju, kai darbuotojas be specialaus leidimo savo darbo priemones naudoja laisvalaikiu, toks elgesys galėtų būti laikomas darbo pareigų ar drausmės pažeidimu, tai gali užtraukti tiek rimtą įspėjimą arba net privesti prie atleidimo iš darbo, darbdavys taip pat gali reikalauti darbuotojo atlyginti galimai padarytą žalą.
Kai darbdavys savo darbuotojui suteikia tam tikras priemones, įprastai sudaromas rašytinis priėmimo-perdavimo aktas, užfiksuojama, kad įmonės turtas dabar yra perduodamas konkrečiam darbuotojui. Tokiame dokumente galima išskirti įmonės turto naudojimo taisykles: kaip turtas gali būti naudojamas, kada grąžinamas ir pan.
Vis dėlto, teisininkai yra linkę teigti, jog net ir susitarus su darbdaviu, įmonės turto panaudojimas laisvalaikiu gali būti laikomas kaip teikiantis asmeninę naudą darbuotojui. Taigi, tai būtų pajamos natūra ir taip pat apmokestinamos.
Teisės specialistai teigia, kad tuomet pats darbdavys turėtų peržvelgti vidaus teisės aktą dėl darbo priemonių naudojimo ne darbo reikmėms, darbo sutarties šalys tada turėtų sudaryti susitarimą dėl konkrečių darbo priemonių naudojimo darbuotojo asmeniniais tikslais, darbdavys turėtų apskaičiuoti taikytinus mokesčius. Kitu atveju, laisvalaikiu darbuotojo naudojamą įmonės turtą galima formalizuoti civilinės teisės požiūriu, sudarant nuomos sutartį.
Vis dėlto, jei tokia dokumentacija gali būti suprantama kalbant apie įmonės automobilio suteikimą, kitais atvejais tai gali būti perteklinė problema. Tokia mobiliojo įrenginio, kompiuterio ar tuo labiau – darbo įrankių suteikimo dokumentacija, o vėliau ir apmokestinimas, gali būti vertinamas tiesiog kurioziškai.
Jeigu tam yra poreikis, įprastai pagal darbo sutartį darbdavys suteikia darbuotojui tam reikalingas aprangas, įrangą arba įrankius, kitus darbo specifiką atspindinčius atributus. Darbuotojas neturi susimokėti, jeigu namo iš darbo grįš su statybininko apranga, šie darbo atributai yra tiesiogiai susiejami su darbine veikla.
Tačiau telefonas, kompiuteris, taip pat ir kitos technologijos, gali būti naudojamos žymiai plačiau. Juk darbo telefonu darbuotojas gali paskambinti išsikviečiant taksi (kad laisvalaikiu nenaudotų įmonės automobilio), o kompiuteriu gali ieškoti informacijos, visiškai nesusijusius su darbu, pavyzdžiui, net per pietų pertrauką norėdamas pasidomėti koks rytoj laukia oras.
To apmokestinimas ir net tariamos naudos gavimo įrodymas būtų itin sudėtingas procesas, kuris sukurtų precedentą apmokestinti beveik kiekvieną paslaugą: ryte į ofisą kylate liftu? Juk liftas taip pat yra įmonės pastate, tad galbūt teks susimokėti? Mokestis galėtų būti pritaikomas net pasinaudojant darbo vietoje esančiu virduliu arba tualetu.