Suprasti akimirksniu
  • Įmonės „Tekstona“ bankrotą lėmė prasta situacija Lietuvos rinkoje
  • „Tekstona“ dar pastaraisiais metais susidūrė su finansiniais sunkumais
  • Pastaraisiais metais bankrutavo kelios smulkesnės Lietuvos įmonės
Šaltiniai
Siuvyklos darbuotojai
Bankrutuoja dar viena siuvykla: atleis 38 darbuotojus. Alexsander Grey/Unsplash nuotrauka.

Įmonės „Tekstona“ bankrotą lėmė prasta situacija Lietuvos rinkoje

Kaune veikianti siuvimo įmonė „Tekstona“ paskelbė apie bankrotą ir pranešė, jog atleis visus 38 savo darbuotojus[1]. Įmonė apie šiuos atleidimus informavo Užimtumo tarnybą rugpjūčio 12 dieną. Atleidimo priežastis – Darbo kodekso 62 straipsnis – darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju.

Tarp atleidžiamų darbuotojų yra 21 siuvėjas, 4 lygintojai ir kiti specialistai. Šis žingsnis žymi įmonės, kuri veikė jau 10 metų, pabaigą. Bankroto procesą administruos nemokumą administruojanti turto vertintoja „Robinta“, paskirta liepos 31 dieną.

„Tekstonos“ finansininkė Loreta Bagdonavičienė teigė, jog įmonės bankrotą lėmė prasta rinkos situacija šalyje.

„Aplamai Lietuvoje tekstilės pramonei ne kokie laikai (…), užsakovai siūlo mažas kainas. Be to, dėl darbuotojų amžiaus mažėja našumas“, – tvirtino L. Bagdonavičienė.

Anot jos, neigiamos įtakos įmonės veiklai turėjo ir Covid-19 pandemija, karas Ukrainoje bei Lietuvoje augantis darbo užmokestis. 

„Tekstona“ dar pastaraisiais metais susidūrė su finansiniais sunkumais

2023 metais įmonės pajamos siekė 480,6 tūkst. eurų, tačiau ji patyrė 32,1 tūkst. eurų nuostolį. Nors 2022 metais pajamos buvo šiek tiek didesnės ir sudarė beveik 483,7 tūkst. eurų, grynasis pelnas buvo tik 9,4 tūkst. eurų.

Įmonė taip pat turėjo nedidelių skolų „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios rugpjūčio viduryje siekė atitinkamai apie 90 ir 65 eurus[2].

Pastaraisiais metais bankrutavo kelios smulkesnės Lietuvos įmonės

Bankrotai ir darbuotojų atleidimai nėra neįprasti Lietuvoje, tačiau jų dažnumas priklauso nuo ekonominių sąlygų, sektoriaus, kuriame įmonė veikia, ir konkrečių įmonės finansinių aplinkybių.

Pastaraisiais metais ne viena smulkesnė įmonė buvo priversta skelbti bankrotą dėl finansinių sunkumų, kylančių dėl rinkos pokyčių, mažėjančios paklausos ar didėjančių sąnaudų. Tokie atvejai pabrėžia Lietuvos mažųjų ir vidutinių įmonių pažeidžiamumą, ypač ekonominių sunkumų laikotarpiu.

Pavyzdžiui, Kauno siuvimo bendrovė „Baltic Sewing Company“ dar vasaros pradžioje paskelbė apie bankrutavimą, atleisdama visus darbuotojus[3]. Veiklą stabdė ir siuvimo įmonė Molėtuose, atleisdama beveik visus savo darbuotojus. Iš viso per abi įmones buvo atleisti 53 darbuotojai.

Tokį sprendimą, vėlgi, iššaukė sunkumai dėl Covid pandemijos, karas Ukrainoje bei infliacija. Registrų centro duomenimis, „Baltic Sewing Company“ grynasis pelnas 2023 m. siekė 3,5 tūkst. eurus, o 2022 m. nuostolis buvo apie 8 tūkst. eurų. Bendrovės skola „Sodrai“ balandžio pabaigoje siekė 16,7 tūkst. eurų.