Bankų solidarumo mokestį sumokės ne bankai, o gyventojai

Lietuvoje veikiančių bankų pelnai per paskutinius metus tik dar labiau išaugo

Kol eiliniai lietuviai kamuojasi pabrangusių paskolų liūne ir kariauja su infliacijos išpūstomis maisto kainomis, Lietuvoje veikiantys bankai gyvena it inkstai taukuose. Paaiškėjo, kad didieji bankai skaičiuoja dar didesnius, šimtus milijonų siekiančius pelnus, kurie ženkliai paaugo, lyginant su 2022 metais. Ir tam augimui nesutrukdė ir įvestas bankų solidarumo mokestis, mat, kaip ir buvo prognozuota, jo našta nuleista ne kur kitur, o an bankais besinaudojančių žmonių pečių.

SEB pelnas 2023 metais augo 74 proc.

Vienas didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų SEB skaičiuoja, kad 2023 metais jo pelnas siekia 557,1 mln. eurų. Tuo tarpu 2022 metais pelnas buvo beveik 311 milijonų eurų. 

Didžioji dalis pelno gauta iš verslo klientų. Pelno augimas siekia 75 proc. 

„Didžiausią įtaką banko finansiniams rezultatams darė verslo klientų ir gyventojų aktyvumas, augančios verslo apimtys bei padidėjusios grynųjų palūkanų pajamos dėl Europos Centrinio Banko vykdomos monetarinės politikos“, – pranešime spaudai teigia banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Na, o Centrinio europos banko sukeltos palūkanos davė savo vaisių, mat gyventojams suteiktų paskolų būstui įsigyti sumažėjo net 24 procentais. 

SEB banko turtas per metus paaugo 4,5 proc. iki 13,9 mlrd. eurų, nuosavas kapitalas – 21,5 proc. iki 1,217 mlrd. eurų^[1].

„Swedbank“ pelnas per 2023 metus išaugo net 152 proc.

Tuo tarpu kitas bankas gali džiaugtis dar labiau išaugusiais pelnais. „Swedbank“ skelbia, kad jo pelnas išaugo net 152 procentais ir siekia 361 milijoną, kai 2022 metais buvo vos 143 mln. eurų. Nors pelnas skaičiais yra mažesnis, nei SEB banko, vis dėlto augimas yra kone dvigubai didesnis.

„Swedbank“ teigia, kad tokius gerus finansinius rodiklius pavyko pasiekti dėl didelio klientų aktyvumo, Europos centrinio banko vykdomos monetarinės politikos ir kitų priežasčių.

Per praėjusius metus bankas valstybei sumokėjo beveik 130 mln. eurų solidarumo mokesčio^[2].

Apskritai šalies komerciniai bankai užpernai uždirbo apie milijardą grynojo pelno, skaičiuojama, kad per devynis 2023 metų mėnesius visi bankai jau buvo uždirbę apie 760 mln. eurų grynojo pelno.

Bankams skaičiuojant šimtamilijoninius pelnus, įkainiai gyventojams toliau keliami

Galima būtų pagalvoti, kad jei jau bankai bent du metus iš eilės džiaugiasi šimtus milijonų eurų siekiančiais grynaisiais pelnais, bent jau nedidins gyventojams savo teikiamų paslaugų kainų. Tačiau ne – viskas brangsta, brangsta ir bankų paslaugos, ir visai nesvarbu, kad jie baigia paspringti uždirbamais milijonais. 

Štai tas pats pusė milijardo eurų pelną skaičiuojantis SEB paskelbė, kad eiliniams vartotojams didins kredito kortelių mokestį.

„Keisime „Mastercard Standard“ ir „Mastercard Gold“ kredito kortelių naudojimo mokestį į 2 Eur / mėn. ir 4,5 Eur / mėn. atitinkamai (buvo 1,6 Eur / mėn. ir 3,5 Eur / mėn. atitinkamai). Keisime debeto kortelių grynųjų pinigų paėmimo iš SEB banko ir kitų Lietuvos ir užsienio bankų bankomatų įkainį į 2 proc. (mažiausiai 1 Eur) nuo paimamos sumos (buvo 0,8 proc., mažiausiai 1 Eur)“,– rašo SEB bankas.

Na, ir kad gyventojai per daug neatsilaisvintų ir iš banko neišneštų per didelių sumų vienu kartu, bankas sumažins maksimalų dienos atsiskaitymo debeto kortele limitą iki 15 000 Eur (buvo 30 000 Eur)^[3].

Su kainų pokyčiais nesikuklina ir kitas bankas „Luminor“. Dar pernai lapkritį jie tap pat išsiuntinėjo klientams laiškus, kuriuose pranešė didinantys kainas. Esą dėl to, kad taip daro… konkurentai.

„Keisime paslaugos „Saugu+“ teikimo mokestį į 0,99 Eur / mėn. (anksčiau buvo 0,79 Eur / mėn.). Pradėsime taikyti naują mokestį už kortelės pristatymą paštu – 2 eurai.
Taip pat taikysime mokestį už kiekvieną kortelės operaciją, jei perkama kriptovaliuta ar su lošimu bei loterijomis susijusi paslauga – 0,50 euro (šio mokesčio iki šiol irgi nebuvo). Nuo šiol apsilankymo oro uosto VIP poilsio zonos mokestis asmeniui – 30 eurų (anksčiau buvo 28 eurai).
Nutraukę dalykinius santykius, pradėsime taikyti mokestį už uždarytoje sąskaitoje esančių lėšų administravimą – 20 Eur / mėn.“, – apie pakeitimus informavo bankas^[4].

Solidarumo mokesčio našta teks paprastiems gyventojams

Jau tada, kai Finansų ministerija pasiūlė, kad bankai savo sprogstančiais pelnais galėtų pasidalinti su valstybe, buvo sakančių, kad toks planas – arba labai naivus, arba labai gudrus. Naivu tikėtis, kad bankai lengva ranka atiduos papildomus milijonus į valstybės biudžetą, net jei jie bus skirti karinei infrastruktūrai gerinti. Gudru galvoti, kad „mokesčiu bankams“ tiesiog gudriai pavadintas eilinis papildomas mokestis kiekvienam lietuviui, kuris naudojasi banko paslaugomis. 

„Ar galima sakyti, kad bankų palūkanos tai dar vienas mokestis vidurinei klasei ir tiems, kurie turi bankų paskolas? 
Na jeigu bankų palūkanos pervadinamos viršpelniu ir iš karto patenka į valstybės biudžetą? Bankai šioje vietoje iš esmės tik surenka ir perskirsto šias pajamas į biudžetą.
Aš taip suprantu, kad solidarumo įnašą iš esmės sumokės paskolų turėtojai. Tai jie pasirūpins mūsų šalies saugumu. Ačiū Jiems!“, – savo feisbuke rašė verslininkas Mindaugas Busila^[5]. 

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis dar griežtesnis: solidarumo mokestį solidariai sumokės visi šalies „ubagai“ – nes tą, kuriam reikia skolintis, būtent taip apibendrintai ir galima pavadinti. 

„Už viską sumokės paskolų gavėjai. Nenoriu nieko įžeisti, tiesiog – tas, kuris skolinasi pinigų, yra ne tik ekonomikos variklis, bet ir teorinis ubagas – judrus ir aktyvus visuomenės sraigtelis, kuriam reikia išgyventi, jis nori suktis, kad šeima nebadautų, kad per metus dvejus įsigytų kokį nors geresnį daiktą, įrankį, o per dešimtmetį – būstą.
Šis ubagų solidarumo mokestis užguls tik sąlyginių ubagų – paskolose sėdinčių ir pasiskolinti norinčių žmonių pečius. Ne tų, kurie gyvena laisvai ir yra paskolų dalintojai arba tiesiog dideliais užpakaliais užsėdę šiltas valdiškas kėdes, oligopolinių imonių akcininkai, pralobę iš situacijų, kurias patys su dabartine valdžia ir sukuria“, – sako parlamentaras. 

Jis priduria, kad toks mokestis iš esmės tik parodo valdančiųjų požiūrį į Lietuvos gyventojus – naivu galvoti, kad jiems sugalvojus šią laikiną mokestinę idėją galvoje nešmėkštelėjo mintis, kad mokestinė našta, kaip visada, nuguls ne ant milijardinius pelnus susišluojančiųjų pečių, o ant tų, kurie ir taip prispausti skolos naštos. 

Ir iš tiesų, juk šmėkštelėjo – pati ministerija teigė mokestį sumažinusi nuo 500 iki 400 milijonų eurų. 100 milijonų, pagal ministerijos klerkus, apsaugos bankus nuo godaus noro mokesčius solidariai pasidalinti su Lietuvos bendrapiliečiais. 

„Beje, o kodėl iš bankų reikia paimti viršpelnius kažkokia nelogiška laikina priemone? Pavadinti tai solidarumu? Apdumti akis ir meluoti, kas iš tiesų tą mokestį mokės? O gal geriau pasielgti civilizuotai ir apmokestinti EURIBOR? Tebūnie tai dešimtadalis pelno nuo šio mokesčio! Tai užkardytų bankų kartelinius susitarimus dėl EURIBOR didinimo. Taip priverstume bankus nekelti palūkanų normų ir jos dabar pas mus siektų 3,2-3,7 procento – daugmaž kaip Ispanijoje?“,– sako R. Žemaitaitis^[6].