Dehidratacijos simptomai, požymiai ir kaipgi jos išvengti

Didesnės dehidratacijos grėsmė yra vaikams ir sergantiems suaugusiems

Dehidratacija pasireiškia tada, kai sunaudojate arba netenkate daugiau skysčių, nei jų gaunate, ir organizmas neturi pakankamai vandens, kad galėtų atlikti kasdienes funkcijas. Nors dehidratuoti gali bet kas, būklė ypatingai pavojinga mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms^[1].

Žmonės, kurie esant gana aukštai temperatūrai aktyviai juda lauke, tarkim, dirbantys statybose, kartais negali veiksmingai atsivėsinti, dėl to gali pakilti kūno temperatūra ir prireikti daugiau skysčių. Galiausiai dehidratacija gali sukelti komplikacijų, jei negeriama pakankamai skysčių. Komplikacijos kyla, kai dėl mažo kraujo srauto gyvybiškai svarbūs organai nustoja gerai veikti arba inkstai bando sulaikyti skysčius.

Dažniausia mažų vaikų dehidratacijos priežastis šiuo atveju yra stiprus viduriavimas ir vėmimas. Vyresnio amžiaus suaugusiųjų organizme natūraliai yra mažesnis vandens kiekis, be to, pastarieji gali sirgti ligomis arba vartoti vaistus, didinančius dehidratacijos riziką. Taigi, vyresnio amžiaus asmenys neretai yra opesni. Tačiau dehidratuoti gali bet kokio amžiaus žmogus, jei per karščius negeria pakankamai vandens, ypač sportuodamas.

Būklę pagerinsite gerdami daugiau skysčių

Nors lengvą ar vidutinio sunkumo dehidrataciją galite pagerinti gerdami daugiau skysčių, sunkiai dehidratacijos formai neretai būtina skubi medicininė pagalba^[2]. Vis dėlto, troškulys ne visada patikimas ankstyvas rodiklis, rodantis, jog organizmui reikia vandens. Daugelis žmonių, ypač vyresnio amžiaus, nejaučia troškulio, kol nėra dehidratavę. Dėl šios priežasties ypatingai svarbu padidinti vandens suvartojimą per karščius arba susirgus.

Dehidratacijos požymiai ir simptomai taip pat gali skirtis priklausomai nuo amžiaus.

Kūdikis arba mažas vaikas: sausa burna ir liežuvis; verkiant nėra ašarų; maždaug tris valandas sauskelnės tuščios; įdubusios akys, skruostai; atsiradęs irzlumas^[3].

Suaugusysis: itin didelis troškulys; retesnis šlapinimasis; tamsios spalvos šlapimas; nuovargis; galvos svaigimas; sumišimas. Su amžiumi organizmo skysčių atsargos tampa mažesnės, sumažėja gebėjimas taupyti vandenį, o troškulio pojūtis tampa ne toks aštrus. Šias problemas apsunkina ir lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas bei demencija. Nekontroliuojamas arba negydomas diabetas savo ruožtu kelia didelę dehidratacijos riziką. Netgi peršalimas ar gerklės skausmas padidina polinkį į dehidrataciją, nes sergant rečiau norisi valgyti ar gerti.

Bet kokiu atveju svarbiausia atida, laiku kreipiantis į savo šeimos gydytoją, jei viduriuojama 24 valandas ar ilgiau, jaučiamas dirglumas ar pastebima sutrikusi orientacija, mieguistumas, taipogi kraujingos ar juodos spalvos išmatos.

Dehidratacija gali sukelti rimtų komplikacijų

Įskaitant karščio traumas. Jei intensyviai sportuodami ir gausiai prakaituodami negeriate pakankamai skysčių, galite patirti karščio traumą, kurios sunkumas gali svyruoti nuo lengvo karščio mėšlungio iki karščio išsekimo ar gyvybei pavojingo šilumos smūgio.

Šlapimo ir inkstų problemas. Ilgai trunkanti ar pasikartojanti dehidratacija gali sukelti šlapimo takų infekcijas, inkstų akmenligę ir inkstų nepakankamumą.

Priepuolius. Elektrolitai, pavyzdžiui, kalis ir natris, padeda perduoti elektrinius signalus iš ląstelės į ląstelę. Jei elektrolitų pusiausvyra sutrinka, įprasti elektriniai signalai gali susimaišyti, todėl gali prasidėti nevalingi raumenų susitraukimai, o kartais ir sąmonės praradimas.

Mažo kraujo tūrio šoką (hipovoleminį šoką). Tai viena iš rimčiausių kartais netgi gyvybei pavojingų dehidratacijos komplikacijų. Ji pasireiškia, kai dėl mažo kraujo tūrio sumažėja kraujospūdis ir organizme sumažėja deguonies kiekis.

Kad išvengti dehidratacijos, būtina gerti daug skysčių ir valgyti daug vandens turinčio maisto, tarkime, vaisių bei daržovių^[4]. Kalbant apie lengvą dehidratacijos formą, vaikams šioji pasireiškia, kai dėl skysčių netekimo jie netenka 3-5 % kūno svorio. Ją gydyti galima namuose geriant vandenį, elektrolitų gėrimus arba geriamuosius rehidracijos tirpalus, kurie įsigyjami vaistinėje. Sunkesniais atvejais reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, kadangi negydoma dehidratacija gali būti mirtina.

Ši būklė ne ką mažiau pavojinga ir nėščiosioms, kurios gali susidurti su rimtomis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, per mažu vaisiaus vandenų kiekiu, priešlaikiniu gimdymu ir motinos pieno trūkumu, o tai, blogiausiame galimame scenarijuje, lemia kūdikio neįgalumą. 

Įsidėmėkite: gerti pakankamai vandens taip pat svarbu sveikatai kaip ir gerai maitintis, sportuoti ir kokybiškai pailsėti, troškuliui numalšinti renkantis vandenį, o ne saldžius, alkoholinius bei kofeino turinčius gėrimus. Negana to, į vandenį taipogi galite įdėti laimo ar citrinos griežinėlį, jog vanduo būtų skanesnis ir jį būtų maloniau gerti. Paprastai suaugusieji per dieną turėtų išgerti apie 2-2,5 litro skysčių, vaikai – maždaug 1-2 litrus. 

Neprašausite, jeigu imsitės ir papildomų atsargos priemonių: klausysitės orų prognozių ir sinoptikų perspėjimų apie didelio karščio dienas ir, jei yra tokia galimybė, kitaip suplanuosite savo numatytus darbus lauke ar juos atidėsite, vengdami intensyvaus fizinio judėjimo karštyje (apie +30 °C ir daugiau), nes, be dehidratacijos, galima gauti šiluminį (organizmo perkaitimą) ar saulės smūgį.