- Lietuvos gatvėse jau plečiasi išmaniųjų kamerų tinklas, tačiau stebėti, ką vairuotojai veikia prie vairo – dar negali
- Radarai fiksuoja greičio pažeidimus ir transporto priemonių techninės apžiūros galiojimo laiką
- Jungtinė Karalystė savo keliuose pirmoji įdiegė kameras, stebinčias, ką automobilyje veikia vairuotojas
Lietuvos gatvėse jau plečiasi išmaniųjų kamerų tinklas, tačiau stebėti, ką vairuotojai veikia prie vairo – dar negali
Tam, kad gautumėte baudą už naudojimąsi telefonu prie vairo, nebereikia būti sustabdytam policijos patrulio. Tą jau daro gatvėse esančios kameros, akylai užfiksuojančios ne tik su greičiu susijusius pažeidimus, bet ir stebinčios, ką už automobilio vairo veikia vairuotojas.
Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai užsienio valstybėse naudojami jau kuris laikas, tačiau Lietuvoje esančios kameros ir techninės apžiūros matuokliai kol kas dar negali nustatyti, ar vairuotojas nepadarė pažeidimų naudodamasis telefonu ar važiuodamas neprisisegęs saugos diržo.
Nors valstybinės reikšmės kelių tinkle „Via Lietuva“ jau kurį laiką pasitelkiamas DI siekiant sudrausminti vairuotojus, kol kas dar tik svarstoma įdiegti tokio tipo kameras, kurios akyliau stebėtų, kas automobiliuose vyksta eismo metu.
Šiuo metu šalyje veikiančios kameros gali atpažinti transporto priemonių numerius, taip pat sostinės miesto savivaldybėje Kalvarijų-Apkasų gatvių sankryžoje jau išbandoma įranga, gebanti atpažinti ir fiksuoti autobusų juostos ir raudono šviesoforo signalo pažeidimus. Kitos kameros gali ir analizuoti aplinką – identifikuoti žmones (ne veidus), gyvūnus, daiktus ir transporto priemones, aptikti užprogramuotus įvykius ir net analizuoti elgesį, įskaitant ir žmonių susibūrimus, ir automobilių statymą neleistinose vietose, ir pan.[1]
Pavyzdžiui, vien Šiaulių miesto savivaldybėje šiuo metu yra įrengta per 50 tokių vaizdo stebėjimo kamerų. O štai nei Panevėžyje, nei Klaipėdos miesto viešosiose erdvėse, nei Kaune tokių sprendimų kol kas dar nėra, mat toks malonumas – ne pigus. Tačiau greitu metu neatmetama, kad kameros gali atsirasti ir šių miestų gatvėse.
Radarai fiksuoja greičio pažeidimus ir transporto priemonių techninės apžiūros galiojimo laiką
Tačiau nepaisant to, kad vis dar negalima kameromis užfiksuoti, kas veikiama automobilio salone, šios puikiai fiksuoja, ar neviršijamas leistinas greitis ir, ar automobilio savininkas skrupulingai pasirūpina laiku atlikta technine automobilio apžiūra bei privalomuoju civiliniu draudimu.
Šios vairuotojų kontrolės priemonės valstybinės reikšmės keliuose buvo pradėtos įrenginėti 2018-aisiais – tuo metu buvo įrengti 25 vidutinio greičio kontrolės ruožai[2]. Vėliau kasmet šis skaičius augo.
Visgi, jau šiemet pasirodė svarstymai dar labiau griežtinti transporto priemonių techninės apžiūros procesą, dar kiek įmanoma labiau užkertant kelią galimoms korupcijos apraiškoms ir automobilio pravarymui „už pinigus“.
Jau nuo spalio 1 d. įsigaliojo Susisiekimo ministerijos įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo remiantis, techninių apžiūrų kontrolieriai gali su savimi turėti nešiojamas vaizdo kameras ir taip fiksuoti tai, ką mato ir girdi.
Tokiu būdu esą siekiama įsitikinti, kad įmonė skaidriai teikia savo paslaugas, o transporto priemonė į ją tikrai buvo pristatyta.
Pagal naująją tvarką apribotas ir laikinų leidimų išdavimas pasibaigus automobilio techninei apžiūrai – nuo šiol laikiną leidimą nuvykti į techninės apžiūros stotį bus galima užsisakyti tik du kartus, o vairuotojui ir toliau nepasirodžius techninėje apžiūroje, trečiąjį kartą transporto priemonė jau turės būti atgabenta autovežiu.
Jungtinė Karalystė savo keliuose pirmoji įdiegė kameras, stebinčias, ką automobilyje veikia vairuotojas
Nauja dirbtinio intelekto valdoma kelių eismo saugumo kamera A30 kelyje netoli Launcestono vos per pirmąsias tris dienas užfiksavo 297 pažeidimus – iš kurių 117 vairuotojų naudojosi mobiliaisiais telefonais ir 180 nesegėjo saugos diržų[3].
Ši sistema, kurią sukūrė technologijų bendrovės „Acusensus“ ir „Vision Zero South West“, debiutavo Jungtinėje Karalystėje ir gali būti perkelta į įvairias Devono ir Kornvalio vietoves. Tokių kamerų tikslas nurodomas kaip mirčių bei sunkių sužalojimų keliuose skaičiaus mažinimas, padedant spręsti išsiblaškiusių ir neprisisegusių saugos diržais vairuotojų problemą.
Naujai įdiegtos kameros jau davė ir savo pirmųjų vaisių – štai Anglijoje ir Velse gerokai daugiau užfiksuojama pažeidimų, susijusių su mobiliųjų telefonų naudojimu vairuojant, o 2023 m., palyginti su 2022-aisiais, užfiksuotų eismo taisyklių pažeidimų skaičius išaugo 90 proc.[4]
Remiantis atnaujintais JK įstatymais, dabar draudžiama vairuojant naudotis bet kokia mobiliojo ryšio priemone, o už taisyklių nesilaikymą skiriamos 200 svarų sterlingų baudos ir šeši baudos taškai.
Pažangios kameros ir dirbtinio intelekto sistemos taip pat nustato saugos diržų naudojimo pažeidimus, važiavimą „prisisegus“ prie kito automobilio ir pažeidimus degant raudonam šviesoforo signalui.
2023 m. daugiau nei 732 tūkst. vairuotojų buvo nubausti už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
