- Ličiai neprinoksta ant medžio, todėl norėsite pačių šviežiausių
- Ličiai – vitaminai iš gamtos
- Vaisiai skaisčiai odai ir stipriems plaukams yra po jūsų nosimi
Ličiai neprinoksta ant medžio, todėl norėsite pačių šviežiausių
Ličiai, kaip žinia, yra apvalios arba ovalios formos vaisiai su ryškiai raudona odele, kuri jaučiasi tarsi šiek tiek susitraukusi. Tokie vaisiai, be kita ko, yra kilę iš Kinijos. Jų minkštimas - baltas, itin tvirtos struktūros, padedančios odai atjaunėti[1]. Tuo tarpu centre rasite ilgą rudą sėklą, kuri nėra valgoma. Galiausiai būtina pabrėžti, jog šis vaisius yra ne tik maistingas, bet ir turintis labai išraiškingą saldų skonį.
Įdomu tai, kad ličiai nokinimo metu keičia spalvą nuo žalios ir rausvai raudonos iki rausvai rudos. Pastarieji taip pat dažnai naudojami ir vaisių salotose. Na, o kol prinokusius ličius geriausia laikyti šaldytuve, dar žali vaisiai geriausiai sunoks kambario temperatūroje.
Tikriausiai matėte ličių vaisių prekybos centre, o dalis iš jūsų netgi Azijos turguose, - tai, kas prieš dešimtmetį buvo priskirta prie egzotinių vaisių, pastaruoju metu yra paplitę labai plačiai. Ir nors atogrąžų vaisiai, kaip jau minėta anksčiau, yra kilę iš Pietų Kinijos, jie auginami visoje Pietryčių Azijoje bei kai kuriose pietinėse JAV dalyse, dėl ko daugelis maisto prekių parduotuvėse aptinkamų vaisių dabar atkeliauja iš Floridos, o ne iš Kinijos.
Priklausomai nuo to, iš kur kilę šie vaisiai, jų sezonas trunka nuo gegužės iki rugsėjo, mat, tarkim, Šiaurės Amerikoje jie skinami birželio ir liepos mėnesiais. Galų gale, nors konservuotų ličių, žinoma, galite nusipirkti ištisus metus, tačiau bent kartą turėtumėte paragauti ir šviežių. „Naujokams“ derėtų paminėti ir tai, kad vaisių išorinė oda yra nevalgoma, bet lengvai nusilupanti: skusti nereikia – tiesiog naudokite nagą, jog šiek tiek atsiskirtų odelė, o likusi dalis turėtų greitai nusilupti, kaip kad lupant apelsiną.
Pirkdami ličius rinkitės didesnius su ryškiai raudona odele. Patikrinkite, ar prinokę, nykščiu švelniai spausdami odą – ji turėtų jaustis šiek tiek atšokusi. Prinokę ličiai turi būti ryškios spalvos, be minkštų dėmių. Jeigu išorinė ličių oda vis tik yra įtrūkusi, rekomenduojama jų nepirkti, kadangi tai yra vienas iš požymių, kad jie nebėra švieži (ko gero, netgi sugedę).
Šiaip ar taip, ilgesniam laikymui juos galima užšaldyti: tiesiog įdėkite į maišelį su užtrauktuku, pašalinkite oro perteklių ir padėkite į šaldiklį; odelė gali pakisti, bet vaisiai vis tiek bus skanūs. Tiesą sakant, valgant tiesiai iš šaldiklio, jų skonis primena ličių šerbetą.
Ličiai – vitaminai iš gamtos
Ličio vaisiai dargi kartais yra vadinami dygliuotais ežiukais arba mini aligatoriais, nes ryškiai raudona oda yra gumbuota kaip aligatoriaus. Tai geras pavadinimas, nes kai kurie žmonės sako, jog jų skonis primena arbūzo ir braškių mišinį. Kiti gi tvirtina, kad tai tarsi vynuogė, turinti rožės atspalvį. Negana to, yra ir trečioji kūrybingų žmonių grupė - jie prisiekia, jog tai kaip kriaušė, bet su tam tikru aitrumu. Ir visgi, esti vienas dalykas, dėl kurio sutinka kone visi: dėl saldaus bei aitraus skonių derinio ličiai yra puikus desertinis vaisius valgyti vienus ar, pavyzdžiui, dėti į vaisių salotos.
Galime pasidžiaugti ir tuo, kad supermaisto vardą pelnę ličiai – tai tikra vitaminų bomba bei daugelio dar neatrasta jaunystės paslaptis, kuri tampa gana dažnu svečiu mūsų regiono maisto prekių parduotuvėse, mat, tarkim, prekybos tinkle „Lidl“ taipogi galite rasti šių egzotiškų vaisių. Ir iš tikrųjų, supermaisto titulu gali pasigirti ganėtinai nedaug maisto produktų, tačiau šiame sąraše visai neseniai atsirado vietos ir ličiams.
Tarp kitko, savo kilmės kraštuose ličiai vartojami kaip sultingas užkandis karštomis vasaros dienomis, bet jie turi pasiūlyti ir šį tą daugiau: šie vaisiai garsėja unikaliomis mūsų kūną praturtinančiomis savybėmis ir įvairiais vitaminais, kurie gali padėti išvengti ligų sustiprinant organizmą, kadangi jie skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą, saugančių organizmą nuo pašalinių medžiagų, bakterijų ar virusų[2].
Ličiai, be kita ko, pasižymi dideliu magnio, geležies, fosforo bei kalcio kiekiu. O šių medžiagų nepakankamumas neigiamai paveikia kaulų stiprumą: jie tampa trapesni, ima dažniau skaudėti sąnarius, kamuoja odontologinės problemos.
Šiuose vaisiuose taip pat gausu maistinių skaidulų, kurios reguliuoja žarnyno veiklą bei stimuliuoja efektyvų maistinių medžiagų įsisavinimą. Na, o kadangi ličiuose yra itin mažas riebalų kiekis, jais galima mėgautis laikantis dietų ir bandant mesti svorį.
Vaisiai skaisčiai odai ir stipriems plaukams yra po jūsų nosimi
Ličiai yra vienas gausiausių vitaminų B1, B3 ir vario šaltinių. Veikdamos kartu šios medžiagos užtikrina puikią odos sveikatą: tiaminas puoselėja pažeistą odą, niacinas suaktyvina odos hidrataciją, o varis pagerina jos elastingumą. Be to, šiuose vaisiuose esančios medžiagos gali padėti džiaugtis išpuoselėtais bei žvilgančiais plaukais, mat jau minėtas vitaminas C ne tik apsaugo mūsų organizmą nuo įsibrovėlių, bet ir rūpinasi sklandžia kraujo cirkuliacija, užtikrinant pakankamą kraujo tiekimą plaukų folikulams, dėl ko jie bus stipresni ir mažiau lūžinės.
Tiems, kurie nenori ličių valgyti vienų, galima pasigaminti, pavyzdžiui, aviečių ir ličių arba kitokių uogų kokteilį. Prinokusius ličius taipogi galima virti su cukrumi bei vandeniu, kad pasidaryti ledų šerbetą ir saldžios arbatos sirupą. Negana to, ličiai puikiai dera su tropiniais vaisiais, tokiais kaip mangai, kokosai, bananai ar ananasai[3].
Nors ličiais galima mėgautis atskirai, vaisius taip pat galima įtraukti ir į, rodosi, kiek neįprastus receptus - pridėti šiek tiek saldumo į pikantišką padažą, skirtą keptoms bulvytėms arba paskaninti degtinę, šampaną bei desertus. Kitaip tariant, tiesiog būkite kūrybingi.
