Marijampolės valdžia užsimojo ištrinti 136 kaimus

Marijampolės valdininkai bando paišyti naują Lietuvos žemėlapį

Lietuva – įspūdingu kraštovaizdžiu, turtinga istorija ir daugybe įvairiausių kaimelių galintis pasigirti kraštas. Tačiau panašu, jog Marijampolės valdžia panoro ištrinti nuo šalies paviršiaus daugybę kaimų, taip drauge pakeičiant ne tik Lietuvos žemėlapį, bet ir istoriją. Naujausiuose Marijampolės valdininkų planuose – net 136 kaimų naikinimas.

Politikai sugalvojo vykdyti Marijampolės savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų, pavadinimų bei seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų, pavadinimų nustatymo (keitimo) projektą. Jis atrodo ne tik pernelyg skubotas ar vargiai logiškai suprantamas patiems Marijampolės savivaldybės gyventojams, bet ir kelia daug klausimų. Daugelis įžvelgia, jog taip bus padaryta didžiulė žala Marijampolės krašto istoriniam ir kultūriniam paveldui.

Iš pirmo žvilgsnio minėtasis projektas atrodo kaip paprastas bandymas ištrinti visiškai negyvenamas gyvenvietes. Tai minima ir projekto pagrindime, kuriame kalbama apie 68 gyvenvietes, neturinčias nė vieno registruoto gyventojo, taip pat 24 gyvenvietes, kuriose nėra nė vieno registruoto adreso ir 10 gyvenviečių su pasikartojančiais pavadinimais. Tačiau iš tiesų atliekant šio projekto tikslus, iš viso naikinami net 136 gyvenamieji kaimai. Be to, net ir šiuo metu visiškai tuščios gyvenvietės yra svarbios Lietuvai, tad tokie naikinimo planai atrodo išties keistai.

Marijampolės kaimų gyventojai veikiausiai net nežino, kad išnyks iš žemėlapių

Įdomu tai, jog panašu, kad šį projektą nuspręsta vykdyti be kuo plačiau pateikiamos informacijos, gyventojų supažindinimo ar jų nuomonės išklausymo. Taip pat atrodo, jog nebuvo bandyta bendradarbiauti su Marijampolės krašto istorikais bei muziejininkais, kurie vargu ar būtų sutikę su tokių pokyčių būtinumu bei pagrįstumu.

Dėl susidariusios situacijos į Marijampolės savivaldybės merą Povilą Isodą bei Marijampolės savivaldybės tarybos narius jau kreipėsi Seimo narys Kęstutis Mažeika. Savo laiške politikas rašė^[1]:

„Tai, kad keičiamų gyvenamųjų vietovių ir pavadinimų procesas vykdomas pernelyg uždarai, apsiribojant tik būtinosiomis viešinimo priemonėmis, stokojant tinkamos komunikacijos ir viešinimo priemonių, lemia, jog didžioji dalis savivaldybės gyventojų, kuriuos palies šie sprendimai, nėra informuoti ir negali tinkamai dalyvauti procese bei ginti savo teisių.“

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog gyventojų arba išvis niekas neklausė, ką jie mano seniūnijų jungimo klausimu, arba buvo sukurtos kiršinančios situacijos:

„Kalbant apie seniūnijų jungimą, visiškai nesuprantama, kodėl vykdant apklausas nesuteikiama galimybė gyventojams išreikšti nuomonę ar jie pritaria seniūnijų jungimui, o tai, kad Igliaukos ir Gudelių seniūnijose vykdoma apklausa, kur klausiama ar gyventojai nori palikti vienos seniūnijos pavadinimą, yra priešinanti šių seniūnijų žmones ir turėtų būti įvertinta dėl tarpusavio priešiškumo kurstymo.“

Seimo narys savo raštu pareikalavo, jog pradėtas procesas būtų nedelsiant stabdomas, o vietoj jo turėtų būti pradėta diskusija su Marijampolės savivaldybės gyventojais. K. Mažeika taip pat pabrėžė, jog be pritarimo neturėtų būti naikinamas nė vienas kaimo pavadinimas.

Užsimojo ištrinti net ir 100-ąsias gimimo metines mininčio poeto A. Matučio gimtinę

Iš tiesų, net ir šiuo metu neapgyvendinti kaimai turi istorinę vertę. Juose gimė ar gyveno Lietuvos istorijos puslapiuose minimi asmenys, vyko mūšiai ar buvo išgyventi įvairūs sunkūs laikmečiai. Ne vienas marijampolietis, išgirdęs apie tokią naujieną, socialiniuose tinkluose baisėjosi Marijampolės valdžios siekiu ištrinti nuo žemės paviršiaus daugiau nei pusšimtį kaimų, kurių didžioji dalis vis dar turi gyventojų. Apie tai, kad Marijampolės savivaldybės valdininkų sugalvotas projektas tarsi naikina Lietuvos paveldą, rašte užsiminė ir K. Mažeika:

„Atkreipiu dėmesį, kad daugelio gyvenviečių pavadinimai išgyveno ne vieną sunkų mūsų tautai laikmetį ir ne Marijampolės savivaldybės meras ar taryba juos suteikė, todėl sprendimai be šių gyvenviečių sutikimo yra tolygūs istorijos naikinimui.“

Apie tai, kokią didelę žalą Lietuvos istorijai gali padaryti Marijampolės valdžia, rodo į naikinamų kaimų sąrašą įtraukta Zomčinė. Šiame 4 km į šiaurės vakarus nuo Igliaukos įsikūrusiame kaime 1923 metais gimė rašytojas Anzelmas Matutis. Kaime stovi Anzelmo Matučio gimtinės muziejus, o šalia jo ir kraštiečių pasodintas parkas. Vėliau, 1999 metais, čia atsirado medžio skulptūrų parkas pasakų herojų tema^[2]. Kone neįtikėtina, jog minint A. Matučio 100-ąsias gimimo metines Marijampolės savivaldybė nusprendė jas atšvęsti ištrinant rašytojo gimtinę.

Etninės kultūros globos taryba sulygino situaciją su sovietmečiu

Šiuo atveju susidomėjo ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Etninės kultūros globos tarnyba, kuri oficialiai pareiškė, jog griežtai nepritaria siekiui panaikinti kaimus, keisti jų pavadinimus ar seniūnijų teritorijas. Ši taryba yra pagrindinė Seimo bei Vyriausybės espertė ir patarėja, kai yra sprendžiami strateginiai etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimai^[3].

Etninės kultūros globos tarnyba taipogi išsiuntė raštą, kuriuo kreipiasi į Marijampolės rajono savivaldybės merą P. Isodą ir Marijampolės savivaldybės tarybos narius. Šiame rašte Marijampolėje vykstantys dalykai buvo sulyginti su sovietmečiu, kai prisidengiant melioracija buvo sunaikinta daugybė kaimų bei viensėdžių, taip padarant didžiulę žalą Lietuvos paveldui^[4]:

„Kaimų su visais jų vardais naikinimas – sovietmečio palikimas. Sovietmečiu 1966-1988 m. vykdant melioracijos planą Lietuvoje buvo sunaikinta 5 600 kaimų ir viensėdžių, iš kurių 3600 pavadinimai išbraukti iš LTSR gyvenamųjų vietovių apskaitinių duomenų sąrašo. Tas procesas sustojo atgavus Lietuvai nepriklausomybę. 1999 m. priimtas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas nustatė, kad vienas iš etninės kultūros valstybinės globos uždavinių yra užtikrinti etninių vietovardžių išlikimą. Tačiau nuo 2011 m. kaimų naikinimas vėl atsinaujino tikslinant gyvenamųjų vietovardžių ribas. Kilus visuomenės pasipriešinimui, šis procesas vėl buvo pristabdytas, o kai kur vietos gyventojų iniciatyva pavyko netgi susigrąžinti dar sovietmečiu panaikintus kaimus <...>. Taigi, pastaruoju metu vyrauja tendencija kaimus ne naikinti, o priešingai – grąžinti seniau panaikintus kaimus į oficialią vartoseną“.

Etninės kultūros globos tarnyba taip pat pabrėžė, jog negalima staiga keisti istoriškai susiformavusius kaimų pavadinimus, vien dėl to, jog Lietuvoje yra pasikartojančių pavadinimų. Specialistai pabrėžė, jog toks reiškinys yra „gan dėsninga kultūrinio paveldo ypatybė, susiformavusi dėl tam tikrų istorinių aplinkybių“. Tačiau Marijampolės valdžia nusprendė, jog tai taipogi nesvarbu. Kas yra pakankamai keista, nes vienodi pavadinimai iki šiol niekam nekliudė. Dabar, kai kiekviename telefone ir daugelyje automobilių yra veikianti navigacija, pakankamai lengva susigaudyti tarp vienodų kaimų pavadinimų. Be to, taryba pabrėžė, kad Marijampolės savivaldybė išvis neturi teisės keisti kaimų pavadinimų:

„Dėl ypatingos vietovardžių reikšmės jų tvarkymu, tikslinimu ir norminimu užsiima tam tikros kompetentingos institucijos, bet ne savivaldybės.“

Negana to, kaimų pavadinimų naikinimas ar keitimas gali sukurti daug problemų vietos gyventojams, nekilnojamo turto savininkams ir mokslininkams, kurie atliks etnologinius, lingvistinius, etnomuzikologinius ir kitus paveldo tyrimus. Tad iš esmės, Marijampolės valdžia savo planais ne tik daro žalą Lietuvos praeičiai, bet ir dabarčiai bei ateičiai.

O Etninės kultūros globos tarnyba priminė, jog 2020 metais Lietuva įtraukė vietovardžių tradiciją į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, sudaromą įgyvendinant UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją. Taip Lietuva įsipareigojo saugoti vietovardžių gyvąją tradiciją, tad akivaizdu, jog Marijampolės situacija pažeidžia net ir UNESCO konvenciją. Etninės kultūros globos tarnyba pabrėžė, jei suplanuoti veiksmai nebus nutraukti, Lietuva neigiamai pagarsės net ir tarptautiniu lygmeniu:

„2023 m. kovo mėn. EKGT atstovai dalyvavo UNGEGN padalinio Baltijos šalyse konferencijoje, kurios metu įsitikino, kad tik Lietuvoje toliau kaip sovietmečiu tęsiamas kaimų naikinimo su visais jų pavadinimais procesas <...>. Taigi jei Marijampolės savivaldybė įgyvendint savo planus panaikinti dalį savivaldybės kaimų, keisti atskirų kaimų pavadinimus, – tai bus vertinama itin neigiamai ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu lygmeniu.“

Pareikalauta posėdžio, kurio metu būtų aiškinamasi dėl kaimų naikinimo siekio

Visgi panašu, jog išaiškėjus apie kaimų naikinimo planus kilęs gyventojų ir specialistų pyktis, nuostaba bei reikalavimai liautis naikinti Lietuvos paveldą, laikinai sustabdė Marijampolės valdininkų buldozerį. Artimiausiu metu turėtų įvykti rimtas posėdis, kuriame turėtų pasirodyti ne tik pokyčius rengę specialistai, bet ir Marijampolės krašto istorikai bei muziejininkai. Tokio posėdžio, kurio metu būtų profesionaliai įvertinta susidariusi situacija ir imtasi istorinio paveldo saugojimo veiksmų, oficialiai pareikalavo Marijampolės savivaldybės Laisvės kovoms įamžinti komisijos narė Vaida Pituškienė. Ji savo Feisbuko paskyroje rašė^[5]:

„Lietuva turi įspūdingą istoriją ir turtingą tautinį paveldą. Vienas iš jų - mūsų vietovardžiai, kurie gyvai pasakoja apie mūsų visuomenės gyvenimo vingius- kuo buvome ir kaip tai įžodindavome pavadinimuose. Dabar tai tapo problema, dėl planuojamų kaimų ribų keitimo ir pavadinimų naikinimo. Ką tik kreipiausi į Marijampolės savivaldybės Laisvės kovoms įamžinti komisijos, kurios nare esu, pirmininką ir narius, inicijuodama sukviesti posėdį. Patys vietovardžiai yra istorinis tautinis paveldas, o daugelis kaimų yra glaudžiai susiję su Lietuvos laisvės kovomis, todėl kviečiu į posėdį pakviesti pokyčius rengusius specialistus ir mūsų krašto istorikus, muziejininkus, kurie įvertintų susidariusią situaciją. Tikiuosi, kad toks posėdis greitai įvyks ir gausime aiškius atsakymus, kurie įgalins imtis konkrečių veiksmų teikiant siūlymus tarybai ir saugant istorinį paveldą. 

P.S Visi šie įvykiai, skatina imtis iniciatyvos ir parengti siūlymą, plėsti esamos komisijos veiklos ribas, peržiūrėti jai keliamus tikslus, o pačią komisiją pervadinti į Laisvės kovų ir istorinės atminties įamžinimo komisiją. Kol kas tiek ir apie komisijos posėdį, kurį dabar jau galima stebėti nuotoliu, visus besidominčius, būtinai informuosiu. “

Galbūt galiausiai Marijampolės savivaldybės darbuotojai atsižvelgs į išgirstą kritiką ir pakeis savo planus. Kitu atveju, Lietuva neteks dalies itin svarbaus savo paveldo, o kaimų gyventojai susidurs su tiesioginėmis problemomis.