Metai bėga, tradicijos nesikeičia: karšti čeburekai, uždaryti tualetai ir „sisiojimas“ Baltijos jūroje

Čeburekai Palangos pliaže atsieina 4 eurus, Šventosios – 3.50

Laikai keičiasi, tačiau karštų čeburekų ir šalto alaus – kaip ir „sisiojimo“ į Baltijos jūrą - privilegijų net ir rusų karininkai neišstumtų. Nors neretai diskutuojama, kiek gi lauko tualetų pastatyti pliažuose, šių laikų „alternatyva“ – dalį jų užrakinti paliekant „eksponatus“ neliečiamus, kūno skysčius pasiglemžiant tūžmingoms jūros bangoms.

Žmonės gūžčioja pečiais ir griebiasi už išsipūtusių pilvų nerimaudami, kas gi dabar bus; kodėl viešųjų tualetų sistema veik neprieinama, nuogąstaudami, kur žiūri gelbėtojų tarnybos patruliai bei kiti vietos tvarkdariai.

Taip taip, prieš kelis dešimtmečius Lietuvos pajūryje iš tiesų buvo galima rasti vieną kitą „gintarą“ iš katino plaukų, žmonėms tąsyk, kaip manoma, vaišinantis čeburekais su kačių mėsos įdaru^[1]. Visgi ir tuo laikotarpiu kūrybingumo nepristigo – išradingieji egzotišką patiekalą užsigerdavo neaiškios kokybės namine degtine. Kokie vėjai 2024-aisiais? Atpučiantys šlapimo nuo jūros kvapus, o galbūt demaskuojantys kaloringų patiekalų pardavėjus?

Šiemet tautiečiai ne tik skleidžia seksualiausių bikinių kerus, bet ir nevengia dalintis fotografijomis su pieniška dešrele delne, „sasyska“ svogūno laiškų fone ar riebaluota ranka kišenėje, graibstančioje 3, 4 eurus, – tokios gi „Čeburekai į kopas“ kainos, ir, regis, nieko čia neprigalvosi.

Tačiau vieni verslininkai sumanė kai ką ypatingo, pradėdami gaminti dramblio dydžio čeburekus, šįmet patapusius vasaros sensacija už 8 eurus^[2]. Kol įvairios tarnybos čeburekų prekeivius stumia iš paplūdimių, Šventosios verslininkai galiausiai sumąstė, kaipgi šių riebaluose keptų skanėstų mėgėjus prisivilioti, lipdydami tešlą 30 cm skersmens gaminiams.

Tikros lietuviškos atostogos pajūryje jau seniai neatsiejamos nuo kulinarinių paplūdimio atributų. Ir nors daugelis prekiautojų šią veiklą įregistravo, gudragalvių nestinga. Tam tikslui veikia ir gelbėtojų tarnybos patruliai, ir policijos pareigūnai, ir higienos bei mokesčių inspekcijų dorovės sergėtojai. Ironiškiausia, kad tradiciniams „superherojams“ nepajėgiant išgaudyti visų nelegalių platintojų, animuoti personažai jau šią vasarą pradėjo lietuviškąjį tešlos gaminių tiekimo gurgiantiems pilvams maratoną.

Čeburekus nuo permirkimo kondensate saugo Žmogus voras

Nepaisant riebaluose įmirkusių gaminių, sudrėkusių nuo nešiojimo šaldytuve, poilsiautojams, kai norisi skanėsto, niekas nebaisu – juo labiau su Žmogaus voro palaiminimu, pastarajam Šventosios paplūdimyje pardavinėjant čeburekus^[3]. Galbūt žmonių maldos buvo išklausytos, besiilsinčiai tautai duodant tai, ko ši trokšta: vyrams – vakarienę per ištiestą ranką, moterims – erotinės fantazijos momentą, aptinkamą aptakiuose superherojo sėdmenyse, vaikams – nemarią pliuškenimosi gelsvuose vandenyse trajektoriją.

Paplūdimio mylėtojai tarpusavyje aptaria juostinių maudymosi kelnaičių milimetrus ir iš pavydo gūžčioja pečiais. Nepaisant vis pasitaikančių nusiskundimų, Baltijos jūra išlieka turistų traukos objektu, nuotaiką prasiskaidrinant mūšos arba rusiškos muzikos „iš ragelio“ garsais bei gyvo garso koncertais vakarais.

Galime pasijuokti iš savęs. O tada, kaip ir kiekvieną sezoną, vėl leistis į kelionę įspūdingais Lietuvos takais pasinaudojant nuoširdžiais kasdien apšnekamo kaimyno patarimais.

Kefyro lentynos parduotuvėse buria draugėn saulėje nudegusius tautiečius

Čeburekus patariama valgyti su įrankiais arba per daug „nesicackinti“ ir imti rankomis; kefyrą, savo ruožtu, tepti ant paraudusios odos pilnais delnais. „Ką tuo tarpu daryti su žuvimi?“, – klausite jūs. „Juk nuodėmė viešint pajūryje pastarosios neparagauti“.

Nemaža dalis poilsiautojų tvirtina, neva paplūdimių pardavėjai, parduodantys bet kokį produktą tokiu pačiu pavadinimu kaip kavinėse, yra nuleidę skonio kartelę į pačią apačią^[4]. Visgi jūrininkai-žvejai šmaikštauja: „Žuvis – jau vietinė, nors prieš tai nardė svetimuose vandenyse“. Suprask, jūros gėrybės kaip ir žmonės – saulei nusileidus ir lipti ant scenos gali, o vegetarai, žiūrėk, jau ir mėsą valgyti ereliai.

Labiausiai besijuokiantys įsitikinę: jeigu čeburekai iš tiesų tokie platūs, tuomet labai praktiški vartotojams, galintiems ne tik papietauti, bet ir su likusia dalimi higieniškai sėdynę nusivalyti tinkamoje vietoje, jei tualetas kažkur toli namuose. Žiūrint koks kieno skonis.

Didelė „paklodė“ tešlos ir šaukštas mėsos – galbūt kažkas yra gaminęs pagal tokią receptūrą, kitai daliai pasisakant už pilną kiauliaviedrį šaltibarščių arba žuvį, pagautą neaišku kur.

Gydytojai ragina paisyti saiko

Vengti čeburekų, kaip pranešama, ypatingai turėtų asmenys, sergantys arterine hipertenzija, ateroskleroze, besiskundžiantys padidėjusia cholesterolio koncentracija kraujyje, turintys širdies negalavimų, sirgę infarktu, insultu, podagra, inkstų ligomis, sergantys lėtiniu ar ūminiu kasos uždegimu, tulžies pūslės ligomis, cukriniu diabetu^[5].

Jeigu nepavyksta atsispirti, daugelis gydytojų dietologų rekomenduoja valgyti namie gamintus čeburekus, kurie, tikėtina, bus pagaminti iš kokybiškesnių žaliavų – šviežesnio mėsos faršo, gruzdinimui bus naudojamas kokybiškesnis aliejus, kuris nebus kaitinamas pakartotinai. Svarbu paminėti, jog nuolat valgant čeburekus, daugiausia žalos sukeltų didelis juose esantis riebalų ir rafinuotų angliavandenių kiekis. 

Milžiniškų čeburekų idėja kavinėse gal ir naudinga atsižvelgiant į tai, jog jau ne vienerius metus išnešiojamoji prekyba maistu Palangos ir Šventosios paplūdimiuose, kurorto savivaldybės tarybos sprendimu, draudžiama siekiant gaminti saugiai. Tačiau lieka neatsakytų klausimų: kodėl, pavyzdžiui, matant kurapkų ir arklienos dešrą, kurios santykis yra 1x1, produktas pavadinamas „Kurapkų dešra“? Kaip kad pasitikėjimo nekelia ir užrakinti lauko tualetai, tuščiaviduriai „čeburekai“ ar „Baltijos jūros žuvis“ ne iš Baltijos jūros.