Norint paveldėti šeimos ūkį, gali tekti susimokėti

Jungtinėje Karalystėje bus naikinami šeimų ūkiai – nuo 2026 m. uždedamas paveldėjimo mokesčio apynasris

Jungtinės Karalystės ūkininkai niršta dėl naujosios tvarkos, pagal kurią paveldimo turto mokesčio lengvata ūkiams bus apribota iki 1 mln. svarų sterlingų, kas reiškia, kad neturtingi ūkininkai bus tiesiog priversti parduoti ilgus metus puoselėtą žemę.

Nacionalinė ūkininkų sąjunga (NFU) pasmerkė tokius pokyčius, pavadinusi juos grėsme šeimos ūkiams ir būsimai maisto gamybai, o daugelis prognozuoja priverstinį žemės pardavimą ir didėjančias galimybes stambiems verslams išsipirkti žemės ūkio paskirties žemę^[1].

Vadovaujantis naujuoju biudžetu, nuo mokesčių bus atleistas tik turtas, kurio vertė neviršija 1 mln. svarų sterlingų, o nuo 2026 m. šią ribą viršijančiam turtui bus taikomas 50 proc. mokesčių lengvatos tarifas, taikant 20 proc. faktinį tarifą. Ūkininkai teigia, kad šis pakeitimas kelia pavojų mažesniems, šeimoms priklausantiems ūkiams, daro įtaką kartų ūkininkavimui ir gali negrįžtamai pakeisti Jungtinės Karalystės žemės ūkio kraštovaizdį.

Jau net skaičiuojama, kad naujasis paveldėjimo mokestis kasmet paveiks apie 500 ūkių, nors galiausiai gali būti taikomas iki 70 tūkst. ūkių, kurių vertė viršija 1 mln. svarų sterlingų^[2].

Ekspertai pabrėžia, kad nors dideli ūkiai ir atrodo vertingi, ne visų jų generuojamas pelnas yra didelis, todėl mažas pajamas gaunantiems ūkiams gali būti sunku mokėti mokesčius.

Iždas tikisi, kad šie pakeitimai iki 2030 m. kasmet atneš iki 520 mln. svarų sterlingų pajamų.

Kritikai tvirtina, kad šio apmokestinimo tikslas – galutinai sunaikinti smulkiuosius ūkininkus

Olandų politikos aktyvistė Eva Vlaardingerbroek savo „X“ paskyroje pasidalino, kad apmokestinti būtent šeimos ūkius ryžosi labiausiai nekenčiamas šiuo metu JK politikas, leiboristų lyderis Keiras Starmeris^[3].

Kitaip tariant, įvedus naująjį ūkio paveldėjimo mokestį ir anapilin iškeliavus pagrindiniam jo šeimininkui, tam, kad jo vaikai galėtų perimti toliau valdyti žemės ūkį, reikės susimokėti 20 proc. mokestį nuo ūkio vertės, jei ši viršija 1 mln. svarų sterlingų.

E. Vlaardingerbroek akcentavo, kad bet kas, dirbantis žemės ūkio srityje žino, jog ūkio vertė dar nereiškia didelių generuojamų pajamų, o ją gana nesunkiai sudaro turimos žemės plotas ir, žinoma, žemės ūkio technika.

Tačiau spartus žemės nusavinimas, pasak aktyvistės, vyksta ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje.

„Tai, kas vyksta yra globalus karas dėl žemės“, – teigė E. Vlaardingerbroek.

Ji taip pat pridūrė, kad už visų šių įstatyminių vingrybių slypi ne kas kita, kaip valdžios siekis kontroliuoti tiekiamo maisto kiekius ir, kas be ko, pačius žmones tiesiog nužudant smulkiuosius šeimos verslus ir ūkius.

Prancūzijos ūkininkai piktinasi naujomis reformomis – valdant ūkį uždirbama mažiau nei esant darbuotoju

Tuo tarpu ne sviestu patepta situacija ūkininkams ir Prancūzijoje. Čia metų pradžioje sukilo ūkininkai dėl šalies Vyriausybės paskelbtų reformų, kuriomis neva siekiama ūkininkams „padėti“. Dėl tokių reformų tik mažėtų norinčiųjų valdyti ūkius skaičius, mat žemės ūkio verslo ėmęsi jauni žmonės kartais uždirbtų iš to net mažiau, nei tiesiog ūkyje dirbantys asmenys^[4].

2024 m. pradžioje atliktos apklausos duomenimis, ūkių skaičius Prancūzijoje sparčiai mažėja ir 2010-2020 m. laikotarpiu šalis netekusi 20 proc. savo ūkių (apie 101 tūkst.).

Nors Prancūzijoje (kol kas) dar nesiimama tokių drastiškų pokyčių kaip Jungtinėje Karalystėje, čia ūkininkai piktinosi kitais vyriausybės žingsniais, nukreiptais prieš smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus – pavyzdžiui, mokesčio žemės ūkio dyzelinui kėlimu, kuriam ilgą laiką buvo taikomos lengvatos.

Vyriausybė taipogi esą nesilaiko 2018 m. priimto įstatymo, kuriuo užtikrinama, kad žemės ūkio ir maisto produktų grandinė prekybos derybų metu padengtų padidėjusias gamybos sąnaudas. Ant Prancūzijos ūkininkų pečių taip pat esą užkrautas ir perėjimas prie ekologiškų produktų.

Ūkininkai nerimauja ir dėl iš Europos Sąjungos (ES) pusės griežtinamų aplinkosaugos standartų, taikomų žemės ūkio produkcijai.

Vakarai žengia prie „Agenda2030“, kur bus visiškai kontroliuojamas maistas, seksas ir net oras?

Jau po 6-erių metų pasaulis, tikėtina, atrodys visiškai kitaip, mat 2030-aisiais tikimasi jau įgyvendinti didžiąją dalį „Agenda2030“ išsikeltų tikslų. Ir prie to Vakarų pasaulis sparčiai artėja – prie visiškos asmeninio gyvenimo kontrolės per maistą, orą ir net lovą.

Pagal naująją pasaulio tvarką (apie kurią rašė Pasaulio ekonomikos forumas), žmonija valgys mažiau mėsos – ja esą bus galima pasimėgauti „tik retkarčiais“. Tačiau net ir kitu maistu nebus galima mėgautis, kada tik užsinorima – tai liečia ir pieno produktus.

Nors dalis visuomenės šiuos nerimą keliančius ženklus vis dar laiko tik konspiracijos teorijomis, derėtų paminėti, kad perkant produktus parduotuvėje šalia žmogaus niekas su pistoletu nestovės ir pirkti maisto nedraus – viskas įvyks „civilizuotai“ – pakeliant mėsos ir pieno produktų kainas tiek, kad dažnas gerai pagalvos, ar verta šiandien šeimos vakarienei kepti vištieną ar gerti pieną.

O kainos kils, kaip matome, iš valstybių nusavintų žemės ūkių – čia veiks tik didžiosios monopolijos, kurias, vienareikšmiškai, valdys valstybė. Taigi ir kainos bus reguliuojamos „iš aukščiau“. O kur dar skambioji klimato kaita ir jos tarša, o ypatingai tam, kas susiję su karvėmis (mat teigiama, kad šios taip pat prisideda prie klimato taršos).

Papildyta 2024 11 19:

Tūkstančiai britų ruošiasi protestuoti prieš tokius valdžios sprendimus

Reaguodami į pokyčius, tūkstančiai ūkininkų lapkritį Londone planuoja protestuoti prieš vyriausybės sprendimą paveldimo turto mokestį taikyti ir žemės ūkio paskirties nekilnojamajam turtui^[5].

Tam vis labiau priešinasi ūkininkų bendruomenė, o Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NFU) vadovas Tomas Bradshaw įspėjo apie galimą „kovingą“ atsaką.

Tikimasi, kad NFU ir kitų ūkininkų grupių organizuojamame proteste dalyvaus iki 10 tūkst. žmonių.

Nors NFU organizuoja atskirą, su protestu nesusijusį lobistinį renginį savo nariams, ji remia ir šį protestą, bet neprisiima už jį atsakomybės.

Metropoliteno policija patvirtino, kad jokios eitynės esą nėra uždraustos, o vyriausybė išreiškė pasiryžimą „remti“ ūkininkus, nepaisant susirūpinimo dėl žemės ūkio paskirties turto lengvatų pakeitimų.