Nuo SEB banko pranešimų iki vaikiškų knygelių: lietuvių kalba naikinama visur

SEB bankas savo pranešimuose vartoja ir kalbos svetimybes

Vis dažniau kalbama apie nykstančią lietuvių kalbą, o prie to prisideda ir įmonių komunikacija su klientais. Vienos iš tokių - gerai žinomos įmonės, teikiančios būtiniausias paslaugas: SEB bankas bei parduotuvių tinklas „Rimi“, plačiai atvėręs duris lietuviškai nekalbantiems darbuotojams. Prie kalbos naikinimo prisideda ir valdančiųjų sprendimai, kuriais pataikaujama Laisvės partijos sumanymams Lietuvą „prijungiant“ prie Vakarų, mat kalbėjimas sava kalba – nebemadingas.

Akylesni SEB banko klientai pastebėjo, kad bankas apie savo atnaujinimus pranešė ne tik lietuvių kalba, bet pridėjo ir angliškų įterpinių. Klientams išplatintame pranešime pranešama apie rugpjūčio 23-24 dienomis vyksiančius pokyčius, kuomet naujoji interneto banko versija taps pagrindine (default). Tiesa, visame pranešime tokių angliškų „paaiškinimų“ yra ir daugiau: „<...> Jei SEB interneto banko nuorodą esate išsisaugoję savo naršyklėje kaip žymę (angl. bookmark), spustelėkite ant jos taip pat būsite nukreipti į naujojo interneto banko prisijungimo puslapį“.

Lietuviai privalo mokėti rusų kalbą

Taip, taip – tie patys lietuviai, gyvenantys Lietuvoje skatinami net ir viešose vietose užmiršti savo kalbą ir pataikauti jos nemokantiems. Vos prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva taipogi sulaukė ukrainiečių bangos, todėl reikėjo rasti greitų sprendimų, kur tą bangą nukreipti. Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių įmonių (o ypatingai tos, kurios turi „socialiai atsakingo verslo“ statusą) suskubo suteikti darbo vietą karo pabėgėliams.

Šie asmenys darbinosi visur – tiek gamybos, tiek klientų aptarnavimo, tiek IT ir dar daugelyje kitų sričių, kuriose dirba ir patys lietuviai. Natūralu, o ir visiškai normalu, kad vos į Lietuvą įžengę žmonės nekalbėjo lietuviškai ir vieninteliai lietuviški žodžiai, kuriais didžioji dalis galėjo pasitikti vietinius klientus buvo „laba diena“. Ir viskas su tuo gerai.

Tačiau nė patys nepastebėjome, kaip diena po dienos į mūsų kalbą pradėta brukti ne tik tarp jaunuolių populiarias svetimybes iš anglų kalbos (frazę „aš tave suprantu“ pakeitė „aš tave feelinu“, „papasakojau juokelį“ virto „numečiau joke'ą“ ir dar daug panašių terminijų), bet ir tapome priversti mokėti taip norimą iš mūsų ištrinti rusų kalbą. Juk kaip kitaip susikalbėti su prekybos centre dirbančiu personalu iš Ukrainos?

Piktinamasi lietuviškai nekalbančiu aptarnaujančiu personalu

Tas ypatingai justi populiariame ir save socialiai atsakingu vadinančiame prekybos tinkle „Rimi“ – jei netyčia prireiktų salės darbuotojų ar pardavėjų pagalbos – pasiruoškite rusišką žodyną, nes jei jo nemokėsite ar nesuprasite – pagalbos negausite arba teks parodyti gestų kalbos sugebėjimus.

Prasidėjus karui Ukrainoje prekybos tinklas „Rimi Baltic“ pranešė apie laisvas 200 darbo vietų, skirtas į Lietuvą atvykstantiems ukrainiečiams^[3].

Ar lietuviai, gyvendami gimtoje šalyje turi susidurti su tokiais nepatogumais? Kodėl, pavyzdžiui, priimant ukrainiečius ir visus kitataučius į darbo vietas nebuvo priimtas įstatymas, įpareigojantis įmones, priimančias dirbti asmenis iš kitų valstybių, kurių gimtoji kalba yra ne lietuvių, organizuoti ir įpareigoti savo darbuotojus lankyti lietuvių kalbos kursus? Juk per beveik kelis metus bent jau lietuvių kalbos pagrindus išmokti tikrai įmanoma.

Birželio mėnesį paskelbta gegužės 12-29 dienomis LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė^[1], jog didžioji dauguma (80 proc.) gyventojų pasisako už tai, kad paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai mokėtų lietuvių kalbą.

Kalbos barbarizmai aptinkami ir vaikų knygelėse

Apie tendencingai naikinamą lietuvių kalbą įspėja ir Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) – pasirodo, kalbos klaidų po inspekcijos dėmesio pastebėta net vaikų knygose^[2], iš kurių ir semiamasi gimtosios kalbos žinių.

„Ne paslaptis, kad paauglių knygų autoriai barbarizmus, žargoną, netgi sakinių skyrybą dažnai pasirenka kaip stilistinę priemonę. Visuomenės nuomonė šiuo klausimu labai skiriasi. Vieni tai vertina kaip šokiravimo būdą, leidžiantį pasiekti pigų efektą, kiti daro prielaidą, kad kasdienybės kalba su visais jos elementais atėjo į literatūrą kartu su visuomenės laisvėjimu ir tai yra natūralus procesas, su kuriuo reikia susitaikyti<...>.“ – nurodo VLK.

Tad jei jau vaikiškoje literatūroje gausu kalbos klaidų, tai ko tikėtis iš verslo, kurio prioritetai – kuo pigiau ir greičiau?

Primename, kad užuomazgos kalbos nykimui užsimezgė dar pernai metais, kai valdantieji uždegė žalią šviesą kalbos naikinimui leisdami žmonių vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis, t. y., prijungiant ir „q“, „w“ ir „x“.

O kadangi tokie pasiūlymai sulaukė pritarimo, iškart po to sunerimęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys Robertas Šarknickas atkreipė dėmesį, kad netrukus gali būti pradėta stumti ir diaktrinius ženklus.