Patikrinta: dažnos vakcinos nuo COVID-19 silpnina imunitetą

COVID-19 vakcina gali susilpninti imunitetą 

Pirmaujantis pasaulyje medicinos žurnalas „The Lancet" paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad dažna COVID-19 vakcinacija silpnina pačių vakcinų veiksmingumą ir skatina imuniteto silpnėjimą.

Tyrimą, pavadinimu „Nepageidaujamas COVID-19 vakcinų poveikis ir jo prevencijos priemonės" (angl. „Adverse effects of COVID-19 vaccines and measures to prevent them"), atliko mokslininkai Christina Menni, Anna May, Lorenzo Polidori, Panayiotis Louca, Jonathanas Wolfas ir Joan Capdevila.

Mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad praėjus 8 mėnesiams po dviejų COVID-19 vakcinos dozių, skiepytų asmenų imuninė funkcija buvo mažesnė nei neskiepytų asmenų^[1].

Atsižvelgiant į Europos vaistų agentūros rekomendacijas ir teiginius, tyrėjai daro prielaidą, kad dažnas skiepijimas COVID-19 vakcinomis gali neigiamai paveikti asmens imuninį atsaką.

Tyrimo studijoje išskiriama, kad imuniteto sumažėjimą gali lemti keletas veiksnių, pavyzdžiui, N1-metilpseudouridinas, spyglio baltymas, lipidų nanodalelės, nuo antikūnų priklausomas stiprinimas ar pradinis antigeninis stimulas, o tai yra ypač pavojinga vyresnio amžiaus ir įvairiomis ligomis sergantiems asmenims.

Dažna vakcinacija nualina organizmą

COVID-19 pandemijos metu sustiprinamoji vakcinos dozė buvo plačiai aptarinėjama. Skirtingų valstybių vyriausybės, medikai ir tyrėjai teigė, kad trečioji vakcinos dozė sustiprins dėl ankstesnių vakcinų įgytą imunitetą. Kiek anksčiau buvo kalbama, kad antroji dozė taip pat yra būtina, siekiant įgauti koronavirusui atsparų imunitetą.

Tačiau neilgai trukus tapo aišku, kad prieš mutavusius virusus vakcinos tampa beveik neveiksnios, o prieš omikron viruso tipą vakcinų efektyvumas tapo ypač ribotas.

„The Lancet" žurnale paskelbtas tyrimas atskleidė, kad skiepytų asmenų imuninė funkcija praėjus 8 mėnesiams po dviejų COVID-19 vakcinos dozių gavimo buvo menkesnė nei neskiepytų asmenų^[2].

Šie rezultatai buvo labiau pastebimi tiriant vyresnio amžiaus suaugusius ir asmenis, turinčius įvairių ligų.

Taigi, akivaizdu, kad papildomos vakcinų dozės gali ne tik galimai padėti apsisaugoti nuo susirgimo, tačiau ir susilpninti individo imunitetą.

Tokį imuniteto nusilpimą lemia N1-metilpseudouridinas, genetiniame kode naudojamas kaip uracilo pakaitalas.

Modifikuotas baltymas gali paskatinti reguliuojančiųjų T ląstelių aktyvaciją, todėl sumažėja ląstelinis imunitetas, nes po mRNA vakcinų suleidimo spygliuoti baltymai iš karto nesuyra.

Tuo tarpu in vivo tyrimai parodė, kad lipidinės nanodalelės (LNP) kaupiasi kepenyse, blužnyje, antinksčiuose ir kiaušidėse ir taip gali sukelti didelį uždegimą, o tai kelia pavojų žmogaus imuninės sistemos pastovumui. 

Rekomendacijos, kurių klausosi ne visi

Apie perteklinę vakcinaciją, atsargiai, tačiau užsimena ir pati Europos vaistų agentūra, kuri teigia, kad dažni COVID-19 skiepai gali neigiamai paveikti imuninį atsaką^[3].

Agentūros ataskaitoje aiškiai teigiama, kad yra „svarbu atskirti stiprinamąsias dozes, skirtas žmonėms, kurie tinkamai reagavo į pirminę vakcinaciją, ir papildomas dozes, skirtas tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi ir kurie tinkamai nereagavo į pirminę vakcinaciją.

Stiprinamosios dozės skiriamos paskiepytiems žmonėms (t. y. tiems, kurie baigė pirminę COVID-19 vakcinacijos seriją), siekiant atkurti apsaugą po to, kai ji būtų susilpnėjusi. Tačiau situaciją būtina stebėti ir sekti vyresnių bei kitomis ligomis sergančiųjų reakciją į vakcinas. 

Tai reiškia, kad svarbu stebėti tokių individų imuninį atsaką ir tai, kaip jų imunitetas kinta su kiekviena papildoma vakcinos doze.

Europos vaistų agentūros rekomendacijose nurodoma, kad ypač svarbu toliau atidžiai stebėti vakcinos veiksmingumo duomenis ir proveržio infekcijas, ypač pažeidžiamose grupėse, ir atitinkamai koreguoti sprendimus, jei vienoje ar keliose gyventojų grupėse pastebimas didelis veiksmingumo sumažėjimas.

Nors teigiama, kad komunikacija apie galimas papildomas vakcinos dozes turėtų būti kruopščiai apsvarstyta ir pateikta skaidriai, aktyviai ir aiškiai, pastebima, kad informacijos apie papildomą vakcinų dozę trūksta, o kai kurios valstybės imasi skubotų individualių veiksmų.

Valstybės neįsiklauso į Europos vaistų agentūros rekomendacijas ir skuba skiepyti visuomenes ketvirtąją vakcinos doze.

Tokios šalys kaip Japonija, Izraelis, Švedija ar Čilė siūlo ketvirtą vakcinos dozę vyresnio amžiaus suaugusiesiems ir kitoms grupėms^[4], tačiau, būtent šioms grupėms dozė gali būti ypač pavojinga. 

Primename, kad Lietuvoje skiepijimas ketvirta vakcinos doze taip pat yra pradėtas.

Mūsų šalyje nuo gegužės 30 d. ketvirta COVID-19 vakcinos doze gali pasiskiepyti visi pilnamečiai gyventojai, sergantys lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis arba kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, taip pat asmenys, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais^[5].

PSO duomenys: praėjus keliems mėnesiams po skiepo, imunitetas ženkliai nusilpsta

2022 m. birželį pati Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė atliekantį tyrimą apie tai, kaip skirtingi imuniteto (natūralaus, hibridinio ar įgyto per vakciną) tipai padeda individui atsilaikyti prieš susirgimą^[6].

PSO duomenimis, vakcinos dėka sukurtas imunitetas po pirminės vakcinacijos yra ypač menkas, o praėjus keliems mėnesiams po skiepo, tampa ženkliai nusilpusiu.

PSO tyrėjai akcentuoja, kad stipriausias imunitetas susidaro hibrido atveju: kai individas yra pasiskiepijęs, tačiau kartu ir perserga liga. 

Palyginti su infekcijos sukeltu imunitetu, hibridinis imunitetas, susidaręs po dviejų ar trijų kontaktų su antigenu, ženkliai pagerina imuninę apsaugą. 

Revakcinacijos kampanijos turi būti sustabdytos

Nors dalis pasaulio jau pradėjo vakcinaciją ketvirtąją doze arba bent jau apie tai kalba, „The Lancet" žurnale paskelbto tyrimo išvada teigia, kad revakcinacijos kampanijos turi būti sustabdytos.

Tyrėjai pabrėžia ir tai, kad pacientų medicininėje kortelėje turėtų būti įrašoma skiepijimo data ir laikas, praėjęs nuo paskutinio skiepijimo. Kai kuriais atvejais, COVID-19 skiepijimo istorija nėra dokumentuojama, o tai užkerta kelią galimybei nustatyti, kada vakcinacija iš tiesų yra naudinga ar net būtina, o kada nerekomenduojama ir pavojinga. 

Nors minėta studiją atlikę tyrėjai, lygindami mRNA vakcinų privalumus ir trūkumus, rekomenduoja skiepytis COVID-19 vakcinacija, jie akcentuoja tai, kad dažna revakcinacija gali būti pagrindinis kritiškai sergančių pacientų infekcijų rizikos veiksnys.