„Penkta koja“ prašo pagalbos: skolos siekia 40 000 Eur

VšĮ „Penkta koja“ nebeišgali sumokėti atlyginimų ir padengti skolų

Radus niekam nereikalingą ar itin neprižiūrėtą, skriaudžiamą gyvūną, žmonės kreipiasi į gyvūnų prieglaudas, nes tikisi, kad šios priglaus nelaimingus naminius gyvūnėlius. Tačiau retas kuris susimąsto, kiek iš tiesų kainuoja tokių prieglaudų išlaikymas. Dabartinė itin nepavydėtina VšĮ „Penkta koja“ padėtis puikiai parodo, kaip sunkiai verčiasi gyvūnus gelbėjančios įstaigos.

Šunis ir kates gelbėjanti „Penkta koja“ vakar viešai kreipėsi į visus savo sekėjus ir neabejingus žmones savo Feisbuko paskyroje. Buvo liūdnai pranešta, kad gyvūnų prieglauda nebeišgali sumokėti atlyginimų ir visiškai paskendo skolose. Pagal viešosios įstaigos atstoves, šiuo metu sąskaitos deficitas siekia 40 000 Eur. Jei padėtis žaibiškai nepasitaisys, gyvūnus gelbėjanti įstaiga gali išvis baigti savo veiklą.

Tiesa, įstaiga nedetalizuoja nei kiek darbuotojų turi, nei kokios jų pareigos ar atlyginimų dydis. Tačiau pagal viešai prieinamus duomenis, įstaigoje šiuo metu oficialiai dirba 20 darbuotojų. 2024 metų balandžio duomenimis, vidutinis atlyginimas siekė 1 410 Eur^[1].

Pasak įstaigos atstovių, jau už savaitės įstaiga privalo išmokėti ~25 000 Eur atlyginimams ir mokesčiams. „Penkta koja“ taip pat turi bent 15 000 Eur skolų, kurias reikia padengti.

„Penkta koja“ prašo paramos: reikia surinkti 40 000 Eur atlyginimams, mokesčiams ir skoloms

Norėdamos išbristi iš didžiulių skolų ir toliau sėkmingai tęsti savo veiklą, „Penkta koja“ atstovės nusprendė prašyti visų neabejingų žmonių pagalbos, kuo skubiau surenkant reikalingą pinigų sumą. Per 14 metų, tai jau ketvirtas kartas, kai „Penkta koja“ smarkiai įklimpsta į skolas ir nebeturi iš ko išmokėti žadėtų atlyginimų.

Deja, panašu, kad šiais metais „Penkta koja“ sulaukė pernelyg mažai paramos, kuri būtų tiesiogiai persiųsta į viešosios įstaigos sąskaitą. Ji taip pat dar nespėjo gauti gyventojų pajamų mokesčio dalies. Apie tai užsimenama ir liūdname Feisbuko įraše, kuriame prieglaudos atstovės pasakoja apie patiriamus sunkumus^[2]:

„Niekada nėra malonu prašyt pinigų. O dar labiau kovinė dvasia senka, kai, vis dėlto, tų pinigų išdrįsti paprašyti ir jų beveik nebeįkrenta.

Patikėkit, mes kiekvieną kartą savęs paklausiam - ar čia tikrai tik mums patiems savęs reikia? Gal tikrai ta šunų problema yra problema tik mums? Nes tikrai taip kartais atrodo. Nesibaigia tas šunų srautas. Nesibaigia nei vakarais, nei per šventes, nei savaitgaliais. Šunų, kurių niekam nereikia. 

Bandai kažkaip juos sutalpint, kartais ankštai, kartais matai, kad nu niekaip, nu tikrai niekaip nebetilps. Vežiesi namo. Nes nu gal rytoj kažką sugalvosi? Ir sugalvoji. Kažką. Bet dar neteko nė vieno šuns numarint dėl to, kad nesugebėjom rast vietos. 

Neriamės iš kailio, kad kuo daugiau išvežt per partnerius į Skandinaviją. Nes na tikrai tų šunų čia per daug, o tikrai normalių, ne kokių ten super iškirtinių ir pasišventusių, bet tiesiog normalių norėtojų prieglaudos šunų yra žiauriai, tragiškai per mažai. 

Ir mes nežinom kodėl darosi taip sunku išsilaikyti - gal dėl to, kad visi jau įprato, kad yra prieglaudos, kurios pačios pasiima, nemokamai pasirūpina ir net blogo žodžio nepasako, kad tik jokiu būdu pakelėj to varguolio neišmestų. Nemokamai naujiems šeimininkams atiduoda. Visi tikisi 5 žvaigždučių standarto. Veterinarijos tarnyba mus spaudžia šunų nepriimti, kartu diplomais apdovanoja tuos, kurie šunis savaitę-dvi palaikę marina. Taip, komunaliniai ūkiai niekur neišnyko. Šunys marinami šimtais ir tūkstančiais. Ir jei jūs to nematot, tai dar nereiškia, kad tai nevykta. Mes matom. Ir kai matom, užsimerkt ir nepadėt tam labiau už viską norinčiam gyvent šuniui mums per skauda. 

Taip, pas mus jų daug. Per daug. Nes mes nesirenkam nei pagal išvaizdą, nei pagal perspektyvą. Mes vis dar galvojam, kad ir tokių durnių turi būt. Ir būnam.“

Nors „Penkta koja“ atlieka gerus darbus ir nesiekia pelno, tačiau ją ypač spaudžia mokesčių našta. Pasirodo, jog įstaigai neskiriamos jokios mokesčių lengvatos ir viskas kainuoja tiek pat, kiek pelno siekančioms įmonėms. „Penkta koja“ rašo:

„Tik pagalvokit, kad mums norint išmokėti 10.000 eur atlyginimams, dar pusę tiek reikia atidėti mokesčiams. O kai pajamos - tik gerų žmonių ir įmonių parama, darosi labai sudėtinga. 

Mes nebežinom, kaip tų pinigų paprašyt, kad jūs patikėtumėt. Nes mums jau darosi sunku pačioms savim tikėt. Ir šįkart gerų minčių, maldų ir šiltų žodžių greičiausiai nebeužteks. 

Už savaitės turim išmokėti 25 tūkst atlyginimas+mokesčiams, dar bent 15 tūkst. turim skolų, kurias reikia sudengt.

Taip, mes suprantam, kad čia ne karinė technika užpultai šaliai. Ne medicininė įranga per anksti gimusiems vaikams. Ne parama apleistiems vaikams ir pamirštiems senoliams. Čia tik šunys. Kurių, panašu, visų išgelbėti nepavyks. Mums pačioms kartais nuostabu, kaip mes sugebėjom šitaip varyt visus 14 metų. Ir nė karto nepasiduot. “

Visus norinčius prisidėti prie įstaigos išsaugojimo „Penkta koja“ ragina aukoti per PayPal sistemą arba dvi banko sąskaitas:

• LT10 7044 0600 0766 9611 SEB
• LT49 7300 0101 0620 6608 Swedbank

„Penkta koja“ 2023 metais iš gyventojų pajamų mokesčio dalies gavo daugiau nei 334 000 Eur

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, kol kas galime matyti tik tą gyventojų pajamų mokesčio dalies apskaičiuotos gavėjams sąrašą, kuris buvo sudarytas už 2022 metų mokestinį laikotarpį. Pagal šiuos duomenis, daugiausiai prašymų gavo VšĮ „Mėlyna ir geltona“. Šiai viešąjai įstaigai buvo skirti net 27 427 PMD prašymai. Iš viso „Mėlyna ir geltona“ gavo 1 900 348 Eur PMD. Antroje vietoje liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, gavę 12 416 prašymus ir sulaukę 632 229 Eur, o trečioje – labdaros ir paramos fondas „Rimanto Kaukėno paramos grupė“, su 12 561 prašymu ir gautais 707 280 Eur^[3].

Tiesa, VšĮ „Penkta koja“ koja 2022 metais irgi sulaukė gausaus lietuvių būrio, panorusio skirti savo gyventojų pajamų mokesčio dalį būtent šiai viešąjai įstaigai. Nors ji gavo 3,6 karto mažiau prašymų nei VšĮ „Mėlyna ir geltona“, tačiau 7 445 prašymų pakako, kad į VšĮ „Penkta koja“ sąskaitą patektų 334 302 Eur. Su tokia suma VšĮ „Penkta koja“ liko šeštoje vietoje pagal 2023 metais pervesto PMD dydį. Ji taip pat buvo didžiausią paramą visoje lietuvoje gavusi gyvūnų prieglauda.

Verta paminėti, kad 2022 metais į šios viešosios įstaigos kišenę pateko mažesnė PMD suma – 291 064 Eur. 2021 metais VšĮ „Penkta koja“ buvo pervesta 224 111 Eur PMD, 2020 metais buvo pervesta 230 290 Eur, o 2019 metais – 226 182 Eur. Taigi, galima stebėti tendenciją, jog VšĮ „Penkta koja“ gaunama parama palaipsniui auga ir kasmet ji išlieka didžiausią PMD gavusia gyvūnus gelbėjančia įstaiga.

Tačiau žinant kokios brangios yra veterinarų bei kitų specialistų paslaugos, taip pat atkreipiant dėmesį į tai, kiek kainuoja įvairūs vaistai, ėdalas, gyvūnų priežiūros priemonės ir kiti pirkiniai, tokių sumų vargu ar gali užtekti.

Nors viešai nėra prieinami duomenys apie 2023 ar 2024 metus, tačiau vien per 2022 metus VšĮ „Penkta koja“ priėmė 886 šunis ir 27 kates. Iš jų mirė net 90, kadangi vienu metu įstaigoje siautė parvo virusas. Metų eigoje didelė dalis gyvūnų buvo padovanoti, tačiau kasdien darbuotojai ir savanoriai prižiūri virš 300 gyvūnų^[4]. Į tai įeina ne tik jų šėrimas ar vedžiojimas, bet ir teritorijos valymas, vykimas parsivežti gyvūnų ir t. t., tad tai atsieina dideles sumas. Pavyzdžiui, 2022 metais įstaiga išleido 519 955 Eur, o per visas paramos rūšis gavo tik 454 420 Eur.