- Vilniaus viešasis transportas kelyje susiduria su dideliais iššūkiais
- Eismo juostų susiaurinimas gali apsunkinti greitosios pagalbos ir priešgaisrinės tarnybos darbus
- Autobusai, netilpdami į eismo juostą, „lipa“ ant bordiūrų
Vilniaus viešasis transportas kelyje susiduria su dideliais iššūkiais
Dalis lietuvių bado pirštu į vieną nutikimą: esą sostinėje autobusas netyčia kliudė šalia važiuojančio automobilio veidrodėlį. Internautai, užfiksavę įvykį, nuogąstauja, jog UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) tylės it vandens į burną prisisėmęs, o automobilio vairuotojas už žalą turės susimokėti pats nepaisant to, jog skundai turėtų atsidurti „platesniuose vandenyse“ paliečiant atsakingo asmens sąžinę[1]. Nors apie tokius atvejus žiniasklaidoje prabylama pakankamai retai, žmonės gūžčioja pečiais: nejaugi ir toliau teks važinėti keliais, į kuriuos netelpama – net ir tada, jeigu dėl šių aplinkybių teks pamesti transporto priemonės ratą.
77 primena, kad Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, pradėjęs eiti pareigas 2023 m. balandžio mėnesį, inicijavo reikšmingas reformas miesto kelių infrastruktūroje. Tačiau jos, dalies tautiečių akimis, skamba gerai tik teoriniame lygmenyje, bet ne praktikoje.
Kaip žinoma, iki 2027 m. siekiama sutvarkyti ne mažiau kaip 95 proc. asfaltuotų Vilniaus gatvių, visgi, pabrėžiama, esą svarbu nesumažinti jų pločio. Tačiau nepaisant V. Benkunsko siekio modernizuoti Vilniaus miesto transporto infrastruktūrą, jau dabar atsiranda liejančių nepasitenkinimą. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į gyventojų skundus dėl eismo spūsčių, buvo priimtas sprendimas atstatyti Saltoniškių gatvės plotį į prieš tai buvusį, grąžinant anksčiau sumažintas eismo juostas.
Kalbant apie viešojo transporto modernizavimą, planuojama atnaujinti autobusų ir troleibusų parką, įdiegiant ekologiškas transporto priemones, tokias kaip elektra bei vandeniliu varomi autobusai.
2023 m. Vilniuje iš viso buvo atnaujinta beveik 106 km gatvių. Tai apima tiek pagrindines, tiek šalutines gatves. 2024 m. rugpjūčio mėnesį Vilniaus gatvėmis taip pat pradėjo kursuoti pirmieji 20 naujų „Škoda 32 Tr“ troleibusų. Iki 2025 m. kovo pabaigos planuojama įsigyti iš viso 91 naują troleibusą, siekiant modernizuoti viešojo transporto parką.
Eismo juostų susiaurinimas gali apsunkinti greitosios pagalbos ir priešgaisrinės tarnybos darbus
Žinoma, jog UAB „Vilniaus viešasis transportas“ turėtų atsakingai vertinti įvykius dalyvaujant eisme, o, esant jų kaltės įrodymams, padengti žalą nukentėjusiems asmenims. Vis dėlto, minėtas atvejis turėtų nugulti ant atsakingų asmenų pečių, inicijavusių matomas permainas, kurios, gali būti, siekto rezultato taip ir neatnešė.
Iš tiesų svarstoma, kad turėtų prabilti tikrieji kaltininkai. Juk eismo juostų susiaurinimas gali kelti rimtų iššūkių ne tik autobusams ar lengvųjų automobilių vairuotojams. Tai taip pat gali apsunkinti ir greitosios pagalbos bei priešgaisrinės tarnybos darbus, kurios skuba į iškvietimus.
Autobusai, netilpdami į eismo juostą, „lipa“ ant bordiūrų
Tautiečiai – itin sumišę.
Netyla kalbos, esą kai kuriais maršrutais kursuojantiems Vilniaus miesto autobusams tenka „lipti“ ant bordiūrų. Neva net ir ilgiausią patirtį turintys vairuotojai kartais negeba išsukti „teisingo“ kampo, ypatingai susiaurėjus eismo juostoms. Dėl tokių atvejų gali būti ne tik apgadinama brangiai atsieinanti technika, tačiau taip kliudomi kiti eismo dalyviai. Žmonės lenkia pirštus ir skaičiuoja suniokotus automobilių veidrodėlius, šnabždėdamiesi: nejaugi siauresnės važiuojamosios dalies juostos ir dėl to susidarę kamščiai žymi tikslą, kurio buvo siekiama?
Žinoma, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą, leidžiantį VVT paskelbti viešąjį pirkimą 73 naujiems troleibusams įsigyti – ilgesniems ir talpesniems[2]. Be to, dar 2021 m. gruodžio mėnesį Vilniaus gatvėmis kursavo ilgiausias Lietuvos istorijoje troleibusas – 24 metrų ilgio „Solaris Trollino 24 Metrostyle“. Nepaisant to, jog troleibusas buvo išbandytas siekiant įvertinti ilgesnių transporto priemonių pritaikymo galimybes mieste, po aukščiau minėto incidento baiminamasi pasekmių ir iš to išplaukiančių netikėtumų.
„Atėjo laikas autobusų siaurinimui“, – šmaikštauja tautiečiai. Dalis internautų skuba pridurti, esą dar didesnis nerimas kyla, kai, važiuojant lengvuoju automobiliu, atsiduriama tarp didesnių gabaritų transporto priemonių. Kitąsyk neva nepakanka nė daugiametės vairavimo patirties, jog išvengti eismo įvykio.
Diskutuojama, galbūt tokios (siauresnės) eismo juostos skatina lipti iš automobilių ir sėstis ant dviračių. Situacijos prasilenkiant su keletu didesnių transporto priemonių Vilniuje daliai gyventojų iš tikrųjų išsunkia ne tik paskutinius prakaito lašus, bet ir išspaudžia vieną kitą bejėgiškumo ašarą.
Negana to, skundžiamasi, jog, tarkim, Kalvarijų gatvės atkarpoje nuo Žalgirio gatvės iki Žaliojo tilto žmogui, vairuojančiam miesto visureigį, sunku pravažiuoti tarp kelio juostų vingius žyminčių stulpelių, dėl ko jie yra kliudomi. Galiausiai, įdomu, ką gerb. V. Benkunskas pasakytų apie tai, kad VVT vairuotojai tam, jog apvažiuotų keliuose vykstančius darbus, pro langą iškiša rankas pastumdami kelio vingius žyminčius kuolelius, kad autobusas tilptų važiuojamosios dalies juostoje.
Kartais išties prireikia aukščiausio įmanomo „pilotažo“, kad įveikti kelyje aptinkamas kliūtis, kurios yra vadinamos „pagerintu susisiekimu“. Ir šių iššūkių, regis, nemažėja. Turbūt nieko keista, kad viešojo transporto vairuotojai, išdirbę eilę metų, po minėtų reformų nesijaučia patogiai. Tiesa, taip pat jaučiasi kiti eismo dalyviai.