- Tėveliai raginami būtų aktyviais
- Daugėja informacijos apie „iš gatvės“ kviečiamus lektorius Gyvenimo įgūdžių ugdymo programai dėstyti
- Tvarka yra, bet jos nepaisoma
- Naujoji valdžia permainų neįneš
Tėveliai raginami būtų aktyviais
Visuomenininkas ir politikas Ramūnas Aušrotas savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino daugeliui Lietuvos tėvų aktualia informacija.
„Rengimo šeimai asociaciją nuolat pasiekia informacija apie tai, jog įgyvendinant (Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą) GĮUP į ugdymo įstaigas yra kviečiami lektoriai iš išorės.
Asociacija primena tėvams, jog dėstyti GĮUP mokykloje gali dėstyti tik pedagogas, turintis reikiamą kvalifikaciją, kuriam ugdymo įstaigos vadovo sprendimu tokia teisė yra suteikta.
Švietimo įstatymas ir jo poįstatyminiai aktai numato tėvų teisę žinoti apie tai, kaip bus įgyvendinama GĮUP. Informacija apie tai, kaip konkrečiose klasėse bus įgyvendinama GĮUP turi būti pateikta mokyklos ugdymo plane, tėvai privalo būti su juo supažindinami, šis planas privalo skelbiamas viešai, ugdymo įstaigos puslapyje.
Atsižvelgiant į tai, jog GĮUP lytiškumo ugdymo dalis yra susijusi su jautria pasaulėžiūrine informacija, Ugdymo plane, be kitų dalykų, turėtų būti skelbiama apie tai kas dėstys GĮUP, ar bus kviečiami lektoriai iš išorės, jei kviečiami, kokie, taip pat numatoma tėvų informavimo apie būsimus užsiėmimus ir supažindimimo su ketinamu dėstyti turiniu tvarka.
GĮUP įgyvendimo geros praktikos gaires galima rasti Rengimo šeimai asociacijos puslapyje www.rengimoseimaiasociacija.lt
Rengimo šeimai asociacija atlieka nuolatinę Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimo stebėseną.
Praneškite įvykį, jei manote, kad švietimo įstaigoje buvo pažeistos jūsų, kaip tėvų teisės susijusios su lytiškumo ugdymo organizavimu ir įgyvendinimu“.
Daugėja informacijos apie „iš gatvės“ kviečiamus lektorius Gyvenimo įgūdžių ugdymo programai dėstyti
Pakalbintas portalo 77.lt, R. Aušrotas neslėpė, kad jų asociacija vis dažniau gauna informacijos apie „iš gatvės“ kviečiamus „lektorius“ GĮUP dėstymui.
„Bėda ta, kad programos rekomendacijoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) įrašė, jog tokie lektoriai gali būti kviečiami. Bet tai - tik rekomendacija. Remiantis teisės aktais, bendrąjį dalyką gali dėstyti tik pedagogas, tik turintis atitinkamą kvalifikaciją. Net jei į ugdymo įstaigą ateina naujas pedagogas, bet be reikiamos kvalifikacijos, jis ją per metus privalo įgyti. Remiantis šia logika, ne tik etikai, tikybai ar matematikai, bet ir GĮUP privalo galioti ta pati tvarka“, - pabrėžė visuomenininkas.
Pasak jo, priėmus programą buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog jos dėstymui šalyje nėra parengtų pedagogų.
„Tuomet ŠMSM sutarė su Vytauto Didžiojo universiteto švietimo akademija ir Vilniaus universitetu, kad jie parengs kvalifikacines programas, o mokytojai, kurie dėsto GĮUP, programas išsilaikys iki 2025 m. Tai yra, buvo numatytas aiškus terminas, iki kurio programas gali dėstyti kitų dalykų specialistai, bet jie privalo: a. turėti pedagoginį išsilavinimą, b. išmanyti dalyką. Deja, teorija ir praktika vėl išsiskyrė“, - nurodė R. Aušrotas.
Tvarka yra, bet jos nepaisoma
Dabar, politiko teigimu, GĮUP mokyklose dėsto kas papuola.
„Direktorius jeigu turi laisvą etatą, skiria dėstyti tam pedagogui, kuris turi mažai krūvio. Tai gali būti etikos, tikybos ar žmogaus saugos, kadangi ši disciplina įtraukti į GĮUP, mokytojai, kurie liko be krūvio. Mokytojai turi laiko įgyti reikiamų žinių, tačiau visiškai kitokia situacija yra su lektoriais „iš gatvės“, - akcentavo visuomenininkas. – Bent jau pirmaisiais mėnesiais daugelis jų neturėjo nei reikiamo išsilavinimo, nei reikiamų žinių. Galbūt dalis savo žinių bagažą pasipildė, bet faktas, kad dalyko studijų nebaigę asmenys dėstyti ypač jautrių dalykų negali.“
Kas būtų, retoriškai pasiteiravo pašnekovas, jeigu bet kas atėjęs iš gatvės, sugalvotų mokinti vaikus?
„Tarkim mokykla paskyrė programą istorikui, tačiau jis neišmano nieko apie lytiškumą ar žmogaus saugą. Jis praveda kelias pamokas ir tuomet kviečia kažką iš išorės, direktorius ar pavaduotojai ugdymui procesui to nekontroliuoja, nors mokytojas turėtų suderinti su administracija, kad bus kviečiami tretieji asmenys. Esu susidūręs su tokiais dalykais praktikoje, todėl kol mokytojai neišmoks drausmės, bus blogai“, - prognozavo politikas.
Išimtis, pasak jo, šiandien yra Valdorfo mokykla, kur programą dėsto ideologizuotas asmuo, o mokyklos administracija tam pritaria.
„Daliai tėvų tokia tvarka tinka, tačiau absoliučiai daugumai – ne. Taip pat tokie dalykai rodo, kad nukrypstama nuo mokyklos ugdymo planų. Jie tvirtinami dvejiems metams ir juose numatoma, kaip bus įgyvendinti. Lektoriai iš išorės irgi turi būti numatyti. Manau, jog niekas neprieštarautų, kad žmogaus saugą dėstytų policininkas ar ugniagesys-gelbėtojas, o lytiškumą – akušerė-ginekologė. Bet tai reikia nurodyti ir paskelbti, kad visi tėvai žinotų. Visos mokyklos privalo skelbti, o dabar turime situaciją, kai ugdymo planai viešinami, tačiau apie lektorius iš išorės ten nieko nėra, nes klausimai nesuderinti su mokyklos taryba ir administracija. Dėl to vėliau kyla tėvų nepasitenkinimas“, - patikslino R. Aušrotas.
Naujoji valdžia permainų neįneš
Pasidomėjus apie programos dėstymo perspektyvas, pašnekovas situaciją įvertino skeptiškai.
„Rengimo šeimai asociacija nuo 2021 m., kai sužinojo, kad naikinama rengimo šeimai programa, tris metus mėgino dirbti kartu su ŠMSM ir Seimo švietimo reikalų komitetu. Siekėme, kad programa išliktų, o lytiškumo pamokos būtų konservatyvios, nenukreiptos į vaikų seksualizaciją. Deja, nors komitetas mums pritarė ir parengė rezoliuciją, ministerijos politinė valia buvo kitokia, - patikslino jis. - Programa buvo paleista, atšaukti ją arba padaryti alternatyvia galėtų tik valdžia. Taip būtų išspręstas tėvų sąžinės ir pasirinkimo teisės klausimas, nes didžioji tėvų dalis nenori vaikų seksualizaijos. Vylėmės, kad bent jau bus pasukta Anglijos keliu. Ten programa buvo dar baisesnė, bet sukilus krikščionims ir musulmonams, valdžia nusileido. Pradinėse klasėse programos nebeliko, 5-7-ose tėvai gali neleisti vaikų į tokias pamokas, o vėliau tai yra paties vaiko sprendimas. Lietuvoje vaikai nuo 14-os metų irgi pasirašo mokinio sutartį, tad tikėjomės kažko panašaus. Deja, šiuo metu, matydami, kas bus valdžioje, atitinkamų prielaidų nematome.
Belieka vienintelis kelias – viešinti atvejus, kai GĮUP patikima vesti bet kam, nes mokyklos nerimauja dėl savo reputacijos. Jokia direktorė ar mokykla, vykstant konkurencijai tiek dėl vaikų, tiek dėl pedagogų, nenorės pagarsėti kaip kviečianti genderistus. Kitų būdų, matant visuomenės pasyvumą, nėra.“
