- Praėjo 23 metai po to kai griuvo bokštai dvyniai
- Iki 2001 metų žodžiai „terorizmas“ ir „grėsmė“ nebuvo laikomi tokiais aktualiais
- Šis įvykis tapo pretekstu Jungtinių Valstijų invazijai į Afganistaną ir Iraką
Praėjo 23 metai po to kai griuvo bokštai dvyniai
Šiandien sukanka 23 metai nuo dienos, kai Jungtines Amerikos Valstijas ir visą pasaulį sukaustė didžiausi koordinuoti teroristiniai išpuoliai šalyje. 2001-ųjų rugsėjo 11-osios rytas prasidėjo ramiai, tačiau netrukus tapo tragedija, kuri iki šiol rusena tiek amerikiečių, tiek pasaulio žmonių atmintyje. Oficialioje versijoje teigiama, kad tą dieną radikalios islamo organizacijos „Al-Qaeda“ ekstremistai įvykdė keturis savižudžių išpuolius, užgrobdami keleivinius lėktuvus ir juos nukreipdami į svarbiausius taikinius.
Du lėktuvai rėžėsi į Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke, trečiasis – į Pentagono pastatą Vašingtone, o ketvirtasis, po keleivių pasipriešinimo teroristams, sudužo Pensilvanijos laukuose. Šie išpuoliai pareikalavo beveik 3 tūkstančių gyvybių, tarp jų – ir vienos Lietuvos pilietės Jelenos Melničenko. Skrydžio metu žuvo lietuvių kilmės amerikietis D. Vencius. Trims lietuviams pavyko išsigelbėti.
Pasaulis sustojo. Jungtinių Valstijų, kuri iki tol buvo laikoma nepažeidžiama supervalstybe, įvaizdis sudužo tarsi stikliniame bokšte atspindėtas dangus. Griūvantys Pasaulio prekybos centro bokštai dvyniai tapo simboliu, kuris ilgainiui įsirėžė į kolektyvinę pasaulio atmintį. Tą rugsėjo dieną netikrumo ir siaubo jausmas apėmė ne tik amerikiečius, bet ir viso pasaulio gyventojus.
Ši tragedija atvėrė skaudžias globalias politines ir socialines žaizdas, kurios iki šiol gyvos. Rugsėjo 11-osios išpuoliai ne tik sunaikino tūkstančius gyvybių, bet ir negrįžtamai pakeitė tarptautinės politikos kursą bei pasaulio saugumo architektūrą.
Iki 2001 metų žodžiai „terorizmas“ ir „grėsmė“ nebuvo laikomi tokiais aktualiais
Anot politologo, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktoriaus Lino Kojalos, iki 2001 metų žodžiai „terorizmas“ ir „grėsmė“ nebuvo laikomi tokiais aktualiais. Terorizmas buvo kažkas, kas vyksta toli nuo Vakarų pasaulio saugumo zonų. Ir nors buvo ženklų, kad teroristinė grėsmė auga, Jungtinių Valstijų saugumo tarnybos nesugebėjo efektyviai keistis informacija ir užkirsti kelio tragedijai.
„Nepaisant turėtos žvalgybinės informacijos, valstybinės institucijos negebėjo efektyviai bendradarbiauti ir sudaryti bendro paveikslo. Tai lėmė didžiulį saugumo sistemos pralaimėjimą, kuris padarė šią tragediją galimą,“ – teigia Kojala.
Po Rugsėjo 11-osios sekė didžiulės permainos: buvo sugriežtinti įstatymai, suteikiant valstybinėms institucijoms daugiau galimybių sekti piliečius. Vis dėlto, kilus diskusijoms apie privatumo ribas, daugelis demokratinių šalių turėjo ieškoti balanso tarp saugumo ir asmeninių laisvių.
Šis įvykis tapo pretekstu Jungtinių Valstijų invazijai į Afganistaną ir Iraką
Vadinamasis „karas prieš terorizmą“ buvo pradėtas su lūkesčiais greitai sunaikinti teroristų lizdus ir atkurti stabilumą regione. Tačiau ilgainiui šios invazijos buvo įvertintos kaip nesėkmingos – jos pareikalavo milžiniškų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, o norimi rezultatai taip ir nebuvo pasiekti.
Afganistane, vos pasitraukus JAV pajėgoms, valdžią vėl perėmė Talibanas, parodydamas, kad Vakarų demokratijų pastangos regione liko be vaisių.
Praėjus 23 metams, rugsėjo 11-oji tebėra gili amerikiečių atmintyje. Niujorke stovi memorialas, kurio centre įamžintos žuvusiųjų pavardės, ir tai tampa tyliu liudijimu apie baisiausią šiuolaikinės istorijos teroro aktą. „Net po daugiau nei dviejų dešimtmečių amerikiečiai vis dar prisimena, ką darė tą lemtingą dieną. Tai – trauma, kuri pakeitė Jungtines Valstijas ir viso pasaulio supratimą apie saugumą,“ – sako Kojala.
Rugsėjo 11-osios atgarsiai vis dar aidi tarptautiniuose santykiuose. Terorizmas išliko viena didžiausių globalių grėsmių, o demokratijos vis dar balansuoja tarp piliečių saugumo užtikrinimo ir asmens teisių apsaugos.
