Suprasti akimirksniu
  • Prieštaringa ir daug klausimų kelianti informacija
  • „Rubež“ kompleksas buvo sukurtas prieš ketvirtį amžiaus
  • Atsakas į Jungtinių Valstijų veiksmus?
  • Ukraina norėjo atakoms prieš Rusiją gauti „Tomahawk“ raketas
  • Vakarai teigia balistinės raketos paleidimo neužfiksavę
Šaltiniai
Raketa
Raketos paleidimas, Vikipedijos stop kadras

Prieštaringa ir daug klausimų kelianti informacija

Rusijos tinklaraštininkas Jurijus Podoliaka paskelbė apie galimą tarpžemyninės balistinės raketos (TBR), paleistos iš mobiliosios antžeminės raketų sistemos „RS-26 Rubezh“ , smūgį Ukrainai. Per jį galėjo nukentėti Dniepropetrovsko regiono pramonės įmonė. Jei šis ataka bus patvirtinta, tai bus pirmasis kovinis TBR panaudojimo atvejis.[1]

Kaip TBR naudojimo įrodymas pateikiamas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti kelių objektų staigaus nusileidimo pėdsakai. Internautai teigia, kad tai gali būti TBR kovinės galvutės.[2]

„Telegram“ kanaluose platinama esą Voroneže nufilmuota medžiaga. Kadruose užfiksuoti pėdsakai danguje, panašūs į tuos, kurie atsiranda po tarpkontinentinių raketų paleidimo.

„Rubež“ kompleksas buvo sukurtas prieš ketvirtį amžiaus

Mobilų raketų paleidimo kompleksą „Rubež“, kuris vertinamas kaip tolesnė projekto „Jars“ plėtra, 2000-aisiais sukūrė Maskvos šiluminės inžinerijos instituto specialistai. 2011 m. įvyko pirmasis sudėtingos raketos bandymas.

Duomenų apie „Rubež“ trūksta. Manoma, kad šio komplekso raketų paleidimo įrenginys yra lengvesnis nei „Jars“ transportas - įrenginio svoris gali būti mažesnis nei 80 tonų. Raketos veikimo diapazonas - 2000–6000 kilometrų. Kietuoju kuru varoma raketa gali turėti atskiriamą kovinę galvutę su individualiai nutaikomais įrenginiais.

Atsakas į Jungtinių Valstijų veiksmus?

Manoma, kad RS-26 sistema patenka į vidutinio nuotolio raketų apibrėžimą. Rusija ir Jungtinės Valstijos įsipareigojo nedislokuoti tokių ginklų pagal „Sutartį dėl vidutinio nuotolio ir trumpesnio nuotolio raketų panaikinimo“. Tačiau 2019 m. tapo žinoma apie sutarties nutraukimą po to, kai JAV iš jos pasitraukė.

Birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, reaguodamas į Vašingtono veiksmus, paskelbė pradedantis vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų gamybą. Pasak jo, Jungtinės Valstijos gamina šios klasės raketas ir veža jas į Europoje vykstančias pratybas.

„Bet kuriuo atveju turime į tai reaguoti ir priimti sprendimus, ką toliau turėtume daryti šioje srityje. Matyt, mums irgi reikia pradėti gaminti šias raketų sistemas“, - pareiškė V. Putinas.[3]

2019 metais „MilitaryRussia.Ru“ portalo vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Kornevas pripažino, kad darbo su balistinėmis raketomis „RS-26 Rubež“ ir „RSD-10 Pioneer“ atnaujinimas gali būti Maskvos atsakas į Vašingtono pasitraukimą iš minėtos sutarties.[4]

Ukraina norėjo atakoms prieš Rusiją gauti „Tomahawk“ raketas

Aukščiausiosios Rados nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Jegoras Černevas užsiminė, kad Kijevas gali paprašyti JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracijos leisti naudoti ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ smūgiams Rusijos teritorijoje.

Raketas, kuriomis iš pradžių buvo apginkluotas JAV karinis jūrų laivynas, galima paleisti ir iš antžeminio paleidimo įrenginio „Typhon“. Didžiausias „Tomahawk“ įveikiamas atstumas siekia 2500 kilometrų. Priklausomai nuo modifikacijos, raketa gauna kasetinę amuniciją arba šarvamušę galvutę.

Rugsėjį „The Japan Times“, cituodamas JAV kariuomenės sekretorės Kristinos Vormut (Christine Wormuth) pareiškimą, rašė, kad Vašingtonas planuoja Japonijos teritorijoje dislokuoti raketų sistemas „Typhon“, kurioms anksčiau buvo taikomi Trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų sutarties apribojimai.[5]

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova patikino, kad Rusija ir Kinija atsakys į šį žingsnį.

„Typhon“ kompleksas skirtas tolimojo nuotolio sparnuotosioms raketoms „Tomahawk“ ir daugiafunkcinėms raketoms SM-6. Sistemos pagrindą sudaro vertikalus paleidimo įrenginys Mk 41. Pirmieji bandomieji šūviai buvo atlikti 2023 m. Vienoje „Typhon“ bateriją sudaro keturi mobilieji paleidimo įrenginiai, mobilusis komandinis postas, transporto-pakrovimo automobilis ir pagalbinis transportas.

Vakarai teigia balistinės raketos paleidimo neužfiksavę

Du neįvardinti Vakarų pareigūnai agentūrai „Reuters“ teigė, kad preliminarūs duomenys nepatvirtina, jog Rusija lapkričio 21-osios rytą smogė Ukrainai tarpžemynine balistine raketa. Tačiau jie neatmetė galimybės, kad išvados ateityje gali pasikeisti. Agentūros pašnekovai sakė, kad įtarimai, kad rusai panaudojo TBR, yra pagrįsti preliminaria analize.[6]

O štai V. Putinas ketvirtadienį kreipėsi į rusus ir pareiškė, kad Rusija karinį-pramoninį kompleksą Dnepre atakavo nauja vidutinio nuotolio balistine raketa „Orešnik“. V. Putino teigimu, tai yra atsakas į pirmąsias Vakarų tiksliųjų ginklų atakas prieš taikinius Rusijos teritorijoje.[7]