- Amerikietiškos tolimojo nuotolio raketos jau smogė Rusijai?
- Rusija jau sureagavo į JAV sprendimą: prabilo apie branduolinį atsaką
- JAV leido Ukrainai naudoti ATACMS raketas, tačiau sprendimą sveikina ne visi
Amerikietiškos tolimojo nuotolio raketos jau smogė Rusijai?
Tarptautinė žiniasklaida skelbia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau surengė pirmąją ataką, kurios metu smūgė Rusijos teritorijoje raketomis ATACMS[1].
Teigiama, kad tai įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas davė leidimą Ukrainai naudoti amerikiečių tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams giliau į Rusijos teritoriją.
Ukrainos atsargos pulkininkas, lakūnas-instruktorius Romanas Svitanas radijo stoties „Radio NV“ eteryje taip pat jau komentavo leidimą smogti Rusijoje tolimojo nuotolio ginklais bei prabilo apie naktį įvykdytą ataką, kurios metu ukrainiečiai raketomis ATACMS lapkričio 19 d. jau galėjo pataikyti į 67-ąjį arsenalą Briansko srityje[2]. Vis dėlto, Ukraina oficialiai nesako, ar iš tiesų panaudojo ATACMS raketas.
Rusijoje taip pat jau spėjo kilti panika, žiniasklaidoje ir socialinėje erdvėje pasirodė pranešimai, kad Ukrainos gynybos pajėgos antradienio vakarą balistinėmis raketomis ATACMS smogė kariniam objektui. Nakties metu buvo užfiksuota net 12 antrinių sprogimų ir detonacijų.
Vėliau antradienį Rusijos kariuomenė oficialiai pranešė, kad Ukraina iš tiesų paleido JAV perduotas ilgojo nuotolio raketas į karinį objektą Briansko srityje.
„3.25 val. ryto priešas šešiomis balistinėmis raketomis smogė į objektą Briansko srityje. Remiantis patvirtintais duomenimis, buvo panaudotos JAV gamybos taktinės raketos ATACMS“, – teigiama Gynybos ministerijos pranešime. [4]
Savo pareiškime Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad penkias raketas numušė jos oro gynyba, o šeštosios raketos fragmentai nukrito ant neįvardyto „karinio objekto“ ir sukėlė nedidelį gaisrą, bet žmonių aukų ar žalos nebuvo.
JAV sprendimas leisti Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę Rusijoje, buvo atsakas pačiai Maskvai, kuri dislokavo tūkstančius Šiaurės Korėjos karių, kad sustiprintų savo pajėgumus kare.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir daugelis jo šalininkų Vakaruose jau ilgą laiką darė spaudimą J. Bideno administracijai leisti Ukrainai Vakarų tiekiamomis raketomis smogti kariniams taikiniams Rusijos viduje.
Kai kurie politikai teigė, kad šis apribojimas ir kiti JAV suvaržymai gali kainuoti Ukrainai karą. Vis dėlto, sprendimo kritikai teigia, kad tokį JAV ėjimą Rusija gali interpretuoti kaip karo eskalaciją, tad tai gali padidinti tiesioginės konfrontacijos tarp NATO ir Rusijos riziką ar net sukelti branduolinį konfliktą.
Rusija jau sureagavo į JAV sprendimą: prabilo apie branduolinį atsaką
Rusija taip pat jau sureagavo į šį sprendimą, o šiandien buvo oficialiai patvirtinti Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimai, kuriais nustatomos naujos sąlygos, kuriomis šalis svarstytų galimybę panaudoti savo branduolinį arsenalą[3].
Dabar doktrinoje teigiama, kad nebranduolinės valstybės ataka, jei ją remia branduolinė galia, bus traktuojama kaip bendras puolimas prieš Rusiją. Pagal pakeitimus, branduolinio veiksmo kriterijus galėtų atitikti didelis įprastinių raketų, bepiločių orlaivių ar lėktuvų išpuolis prieš Rusiją, taip pat išpuolis prieš Baltarusiją ar bet kokia kritinė grėsmė Rusijos suverenitetui. Bet kokią koalicijai priklausančios valstybės agresiją prieš Rusiją, Maskva laikytų visos grupės agresija.
Atnaujintose nuostatose taip pat yra išplečiamas šalių ir koalicijų skaičius bei karinių grėsmių, kurioms gali būti taikomas branduolinis atsakas, rūšys. Skelbdamas apie šiuos branduolinės Rusijos doktrinos pokyčius, Kremlius paragino kitas šalis juos išnagrinėti.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad „tai yra labai svarbus tekstas“ ir pridūrė, kad „jis turėtų tapti labai gilios analizės objektu“.
Be to, pirmadienį Rusija jau įspėjo Vakarus apie „tinkamą ir apčiuopiamą“ atsaką į JAV prezidento J. Bideno žingsnį leisti Ukrainai naudoti ATACMS raketas smūgiams Rusijos žemėse. Užsienio reikalų ministerijos pareiškime teigiama, kad tokia ataka „reikštų tiesioginį Jungtinių Valstijų ir jų partnerių įsitraukimą į karo veiksmus prieš Rusiją“.
JAV leido Ukrainai naudoti ATACMS raketas, tačiau sprendimą sveikina ne visi
Žinia apie tai, kad JAV leidžia Ukrainai smogti Rusijos teritorijai amerikietiškomis tolimojo nuotolio raketomis, žiniasklaidoje pasirodė prieš keletą dienų.
Su šia slapta informacija susipažinę amerikiečių pareigūnai teigė, jog šiuo sprendimu Amerikos administracija tikisi, kad Šiaurės Korėjos pajėgoms Rusijoje bus smogtas skaudus smūgis, Pchenjanas persvarstys savo sprendimą, o tai padės sužlugdyti Rusijos kontrpuolimą.
Nyderlandų tarptautinių santykių instituto „Clingendael“ Hagoje vyresnysis mokslo darbuotojas Dickas Zandee sako, kad jeigu JAV iš tiesų suteikia leidimą naudoti ATACMS raketas už Rusijos Kursko srities ribų, Ukraina gali bandyti sunaikinti Krymo tiltą arba galėtų atakuoti saugyklas, aerodromus ir kitus stacionarius taikinius giliai Rusijos teritorijoje.
Jis taip pat komentavo JAV žiniasklaidos pranešimus, kuriuose teigiama, kad dabartiniai ATACMS naudojimo apribojimų panaikinimas yra siejamas su Šiaurės Korėjos karių dislokavimu Rusijos Kursko srityje.
„Jei ši sąlyga netaikoma, tuomet pagaliau Bideno administracija priėmė sprendimą, kuris turėjo būti priimtas jau seniai“, – sakė D. Zandee.
Anksčiau šį JAV sprendimą pasveikino dalis Vakarų politikos lyderių. Lenkija palankiai įvertino JAV sprendimą ir teigė, kad „J. Bidenas sureagavo Putinui suprantama kalba“. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrotas pareiškė, kad Paryžius taip pat lieka atviras galimybei leisti Ukrainai naudoti prancūziškas tolimojo nuotolio raketas smūgiams į karinius taikinius Rusijos teritorijoje. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigiamai vertino tokį ėjimą, pabrėžė, kaip svarbu suteikti Ukrainai galimybę neutralizuoti grėsmes ten, kur jos atsiranda.
Tiesa, nepaisant pasikeitusios JAV pozicijos, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas toliau laikosi savo sprendimo neperduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų „Taurus“.
„Taip, federalinė vyriausybė buvo apie tai informuota ir ne, tai neturės įtakos kanclerio sprendimui netiekti „Taurus“, – Berlyne sake vyriausybės atstovas Wolfgangas Büchneris.
Kita vertus, dėl šio JAV prezidento J. Bideno sprendimo nestinga ir kritikos. Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sūnus griežtai sukritikavo dabartinio šalies vadovo pasirinkimą, šio sprendimo autorius jis pavadino „idiotais“, teigė, kad „karinis-pramoninis kompleksas nori būti tikras, kad Trečiasis pasaulinis karas prasidės dar prieš tai, kai mano tėvas turės galimybę užtikrinti taiką ir išgelbėti gyvybes“.
Panašų požiūrį išdėstė ir JAV kongreso narė respublikonė Marjorie Taylor Greene, teigdamas, kad „Amerikos žmonės lapkričio 5 d. suteikė mandatą prieš pastaruosius Amerikos sprendimus ir nenori finansuoti ar kariauti svetimų karų“.
