- Pirmoji pagalba – kai nuo perkaitimo iki karščio smūgio vos vienas žingsnis
- Pagrindinės taisyklės vasarai, kad būtumėte viskam pasiruošę
- Patarimai, kaip padėti saulės smūgio ištiktam žmogui
Pirmoji pagalba – kai nuo perkaitimo iki karščio smūgio vos vienas žingsnis
Nors jau rugpjūtis, žinokite: neišvengsime karštų orų, šilumos ir kaitrios saulės spindulių, galinčių suteikti ne tik džiaugsmo, bet ir sukelti tam tikrų negalavimų. Kad pavyktų „apeiti“ neigiamo karščio poveikį sveikatai, gerkite pakankamai vandens, vartokite elektrolitus, nešiokite kepures ir vėdinkite patalpas[1]. Svarbu paminėti, kad alkoholiniai gėrimai ir kava skatina dehidrataciją, todėl geriau rinktis vaisių sultis. Patarimų ypatingai verta laikytis šią vasarą, Lietuvos orams mušant karščio rekordus.
Na, o siekiant išvengti žalos odai, saulės voniomis reikėtų mėgautis atsakingai, juolab kad tokie sveikatos sutrikimai kaip perkaitimas ar saulės smūgis kelia rimtą pavojų. Jie, savo ruožtu, gali pasireikšti ne tik gamtoje ar paplūdimyje, bet ir miesto centre, dėl ko svarbu išlikti budriems visą sezoną.
Visi žinome: klimato atšilimas smarkiai paveikė planetą, todėl kas metus vasarą fiksuojamos karščio bangos atsiliepia milžiniškais gaisrais, sausra bei gana dažnais sveikatos sutrikimais. Pastebima, jog visoje Europoje daugėja dienų, kai patiriamas karščio sukeltas stresas, ir 2023 metai nebuvo išimtis – Europoje užfiksuotas rekordinis ekstremalaus karščio sukelto streso dienų skaičius. Panaši tendencija greičiausiai bus ir šiemet.
Apskritai, 2023-ieji buvo šilčiausi metai per visą istoriją, o Žemės paviršiaus temperatūra beveik peržengė kritinę ribą – 1,5 Celsijaus laipsnio palyginti su XIX amžiaus pabaiga[2]. Todėl, jei nesisaugosite, nuo perkaitimo iki karščio smūgio – vos vienas žingsnis.
Ilgalaikis karščio poveikis ypač pavojingas pagyvenusiems asmenims arba turintiems sveikatos sutrikimų. Nors saulė dažnai minima kaip vitamino D šaltinis, neatsargus mėgavimasis jos spinduliais neretai sukelia daugybę problemų: priešlaikines raukšles, nevienodą odos atspalvį, pigmentines dėmes, saulės smūgį ar net odos vėžį[3].
Pagrindinės taisyklės vasarai, kad būtumėte viskam pasiruošę
Įsidėmėtina, kad su karščiu siejamos dvi skirtingo pavojaus lygio būklės: persikaitinimas ir saulės smūgis.
Persikaitinimas saulėje pasireiškia gausiu prakaitavimu, drėgna oda, galvos svaigimu, pykinimu ar vėmimu, mėšlungiu. Tokiu atveju svarbiausia greičiau nuvykti į vėsesnę aplinką, nusiprausti ar apsilieti šaltesniu vandeniu, išgerti daug skysčių arba pakramtyti ledukų, taipogi dėtis šaltus kompresus ant kaklo, pažastų ar kirkšnių srities. Net ir pasijutus geriau, derėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Į simptomus numojant ranka, neretai ištinka saulės smūgis, kurio metu sutrinka sąmonė, sustoja prakaitavimas, oda tampa karšta ir sausa, kūno temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių, asmuo gali vemti, nualpti arba patirti traukulius. Taip nutikus būtina kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, vadovautis prieš tai buvusiais patarimais.
Visgi karščio smūgį nemaža dalis žmonių painioja su dehidratacija. Vienas pagrindinių simptomų, padedančių atskirti šias būkles, tai šlapimo spalva ir kiekis: esant dehidratacijai žmogus gerokai mažiau lankosi tualete, o šlapimas yra tamsiai geltonos ar rudos spalvos. Nors pirmieji šilumos ar saulės smūgio simptomai nėra ryškūs, į juos derėtų žiūrėti rimtai. Tai gali būti silpnumas, svaigulys, nedidelis galvos skausmas, pykinimas. Kalbant apie rimtesnę riziką, pakitęs širdies darbas – širdies permušimai, pulso suretėjimas, bejėgiškumo jausmas.
Patarimai, kaip padėti saulės smūgio ištiktam žmogui
Per pastaruosius metus pristatyta unikali paslauga gyvybės draudimo rinkoje – telemedicina, suteikianti galimybę iš bet kurio pasaulio krašto sulaukti patarimų iš bendrosios praktikos ar šeimos gydytojų vos per kelias valandas nuo registracijos. Vasarą ši paslauga – itin aktuali, mat daugybė žmonių keliauja į kurortus, gamtą ar užsienį, tad fiziškai pasitarti su medikais tampa sudėtingiau.
Šiaip ar taip, kad užkirstume kelią negalavimams, būtina patiems kažko imtis, limituojant saulėje praleidžiamą laiką[4]. Ne ką mažiau svarbu nuolatos vėdinti namus. Šviesūs, ploni ir patogūs drabužiai taipogi turėtų tapti pirminiu pasirinkimu.
Karštomis dienomis vertėtų apriboti ir aktyvias veiklas, kadangi jos skatina prakaitavimą, o pastarasis – pašalina skysčius iš organizmo. Jei aktyvios veiklos yra neatsiejamas laisvalaikio praleidimo būdas, svarbu nuolat gurkšnoti vandenį. Nepamirškite asmeninėje vaistinėlėje taipogi turėti šalčio kompresų bei kremo nuo saulės su ne mažesne kaip SPF 30 apsauga.
Pirmieji žingsniai suteikiant pagalbą:
- jei galite, nugabenkite asmenį į gerai vėdinamą vėsią patalpą arba pavėsį;
- nurenkite nereikalingus drabužius;
- kūną ir galvą švelniai vėsinkite šaltu, bet jokiu būdu ne lediniu vandeniu, tam galite naudoti šlapią paklodę ar kempinę;
- jeigu asmuo yra sąmoningas, duokite atsigerti vandens;
- jei asmuo yra be sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėdinkite ir vėsinkite bei kvieskite pagalbą.
Norint padėti į nelaimę patekusiam žmogui, galime pridaryti klaidų. Dažniausiai klystama bandant kuo skubiau atvėsinti: pasitelkiami ledukai, bandoma į vandenį nardinti visą kūną. Tai itin pavojinga, nes gali sukelti šoką. Dar viena klaida – bandymas staigiai numušti temperatūrą vaistais. Neduokite aspirino ar paracetamolio, nes medikamentai sutrikdys organizmo bandymus atiduoti šilumos perteklių. Vėsinti geriau pasitelkiant fizines priemones, ne medikamentus.
