- Nuskinkite vaisius, iškaskite svogūnus, česnakus ir kitas gėrybes
- Nepavėluokite nurinkti pomidorų, agurkų ir kitų daržovių
- Pasirūpinkite vaismedžių ir dirvos būkle
Nuskinkite vaisius, iškaskite svogūnus, česnakus ir kitas gėrybes
Rugsėjis – pirmasis rudens mėnuo, kuris dar džiugina šiltomis, saulėtomis dienomis, besidraikančiais voratinkliais ir derliumi. Nors pamažu vėsta rytai, o pagrindine užduotimi tampa įvairių sodo ir daržo gėrybių nurinkimas ar pradėjusių kristi lapų grėbimas, yra ir daug kitų darbų, kurių svarbu nepamiršti.
Kol dar nėra šalnų, nuskinkite kriaušes, obuolius, slyvas ir retus sodo augalų vaisius. Nuskynus reikėtų iš karto rūšiuoti visus vaisius į dėžutes. Sveikus, geros kokybės vaisius svarbu sukrauti rūsyje ar kitose saugyklose, o smulkius, menkos kokybės vaisius galima panaudoti sulčių spaudimui, džemų virimui, taip pat gaminti obuolinius sūrius ar džiovinti obuolius žiemai.
Jei ant medžių ar žemės pastebite pūvančius ir vaisėdžio pakenktus vaisius, nepalikite jų. Svarbu tokius vaisius surinkti ir sunaikinti, kad ligos neplistų toliau. Jokiais būdais ligotų vaisių nedėkite šalia sveikų. Jų negalima dėti ir į kompostus, kuriuos pastoviai ruoškite tik iš nupjautos žolės, įvairių saugių, ligų nepažeistų atliekų, mėšlo ir žemės.
Rugsėjo pradžia – iš sėklų išaugintų svogūnų rovimo metas. Tai reikėtų atlikti svogūnų laiškams pradėjus geltonuoti ir gulti ant žemės. Iš pradžių pakelkite svogūnus šakėmis ir leiskite jiems džiūti. Taip greičiau subręs ropelės ir nudžius šaknys. Kai sulauksite sausų orų, nuimkite ropeles ir dar savaitę džiovinkite ant lysvių. Jeigu per šį laiką pasitaikys drėgnas oras, ropelių nepalikite lysvėse, o suneškite po stogu.
Tik tada, kai laiškai sudžius, juos galima nupjauti, paliekant ~3 cm kaklelį. Labai svarbu svogūnų derlių nuimti laiku, nes per anksti nuėmus svogūnus jų kaklelis būna stambus, o lukštai nesusiformavę, todėl jie dažnu atveju pradeda pūti. Tuo tarpu per vėlai nuėmus derlių sutrūkinėja svogūnų laiškai ir pradeda augti šaknys, o tai irgi sumažina jų saugojimo laiką.
Nors žieminius ir vasarinius česnakus reikėjo nuimti dar rugpjūtį, tačiau dar ne per vėlu tai padaryti ir rugsėjo pradžioje. Juos reikia kasti, kai česnako stiebelis tampa tiesus, svogūnas būna padengtas ne mažiau nei 2-3 išoriniais lukštais, o skiltelės lengvai atsiskiria. Jei pavėluosite laiku nukasti česnakus, sutrūkinės šoniniai lukštai ir išbyrės skiltelės, todėl pasistenkite tai atlikti laiku. O apdžiūvusius ir nuvalytus česnakus bei svogūnus laikykite 18-20 laipsnių patalpoje[1].
Prasidėjus sparčiam rūsių ar kitų sandėliavimo patalpų pildymui įvairiomis šių metų gėrybėmis, svarbu nepamiršti, kad tokias patalpas reikia vėdinti. Be to, jei iki šiol to dar nepadarėte, rūsių langus ar kitas vėdinimo angas uždenkite tankiu vielos tinkleliu. Taip į vidų nepateks graužikai, medžių lapai, vabzdžiai ir kiti nepageidaujami dalykai.
Nepavėluokite nurinkti pomidorų, agurkų ir kitų daržovių
Atvėsus orams nustoja augti agurkai, todėl pats laikas nuskinti net ir tuos, kurie yra dar maži. Pomidorus skinkite vos tik šie parausta, nes atvėsus orams juose susikaupia mažiau cukraus ir dėl to blogėja jų skonis. Be to, dėl svyruojančios temperatūros ir drėgmės pomidorai ima trūkinėti ir pūti. Tad geriau nedelskite ir nuskinkite pomidorus drauge su vaiskočiais, juos iš karto sudėdami į dėžes. Vienoje dėžėje pomidorus galima dėti trimis sluoksniais, vaiskočiais į viršų.
Jeigu šilti orai pastebimai traukiasi, dar prieš atšalimą nuskinkite net ir nesunokusius pomidorus, nes juos galima sunokinti patalpoje. Tuo tarpu šalnų paliesti pomidorai ir agurkai jau nebus tinkami niekam – nei konservavimui, nei rauginimui, nei paprastam laikymui. Iki šalnų reikia nuskinti ir visus moliūgus.
Tiesa, jei nenorite, jog po agurkų ir pomidorų nurinkimo šiltnamiai stovėtų visiškai tušti, dar galite juos išnaudoti. Net ir rugsėjį šiltnamiuose galima pasisėti ridikėlių, salotų, špinatų.
Pupeles, žirnius ir pupas reikėtų nurinkti kol dar nepradėjo aižytis ankštys. Nuėmus derlių neišraukite pačių augalų, nes šaknys praturtins dirvą azotu ir humusu. Tiesiog nupjaukite stiebus, o šaknis palikite žemėje. O jeigu nuskintų daržo gėrybių ankštys dar nėra pakankamai sunokusios, jas galima baigti nokinti gerai vėdinamoje patalpoje.
Nuvytus bulvienojams, laikas kasti vėlyvąsias bulves, kurias reikėtų surūšiuoti, apdžiovinti saulėje ar gerai vėdinamoje patalpoje ir tik tada padėti saugojimui skirtoje vietoje. Jei paskubėsite bulves sunešti į rūsį šioms dar esant drėgnoms, jas gali užpulti šlapiasis puvinys[2].
Mėnesio pabaigoje taip pat kaskite burokėlius, morkas, ankstyvesnes baltagūžių kopūstų veisles, šakniagumbinius salierus, geltekles. Po daržo gėrybių nuėmimo nepamirškite nuravėti visas piktžoles, o žemę – suarti ar sukasti.
Pasirūpinkite vaismedžių ir dirvos būkle
Rugsėjo pradžioje reikėtų pasirūpinti obelimis. Nugenėkite vienmečius ūglius, prašviesinkite vainiką, kad gražiau nusispalvintų nokstantys obuoliai. Dabar nupjovus ūglius, pavasarį nereikės sukti galvos dėl vilkūglių, todėl tikrai verta dar rudenį sutvarkyti medelius.
Žinoma, tai ne vienintelis darbas, susijęs su sode augančiais medžiais. Apravėkite pomedžius, išbarstykite kalio bei fosforo trąšas ir supurenkite žemę sodo šakėmis. Jei turite jaunų medelių, kurių šaknys nespėjo plačiai išsikeroti, sukaskite žemę kastuvu arba suarkite plūgeliu.
Vaismedžių kamienus reikėtų aprišti gofruoto popieriaus juostomis. Šias juostas nuimsite prieš žiemą ir sunaikinsite nemažai kenkėjų. O paskutinę rugsėjo dekadą nepamirškite nupurkšti vaismedžių nuo ligų ir kenkėjų.
Jei sode turite spygliuočius ir lapuočius su išsikerojusiomis didelėmis šaknimis, juos reikėtų iškasti ir persodinti ramybės periodu, kuris būna skirtingu laiku. Lapus metančius medžius reikėtų persodinti rudenį arba ankstyvą pavasarį, o visžalius ir spygliuočius – nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio[3]:
Pastarieji ypač nepakenčia persodinimo, nes net per šalčius pro visžalius lapus ir spyglius išgarina daug drėgmės. Kasdami spygliuočius stengiamės, kad jų mažiausios šaknys nukentėtų kuo mažiau. Vėlyvą vasarą ir rudens pradžioje jauni ūgliai jau būna sumedėję, saulė kaitina mažiau, todėl nereikia daug vandens, o šaknys iki šalčių spėja atsigauti. Nepersodinamus spygliuočius ir visžalius lapuočius nuo rugsėjo gausiai laistykite, kad gerai pasiruoštų žiemai.
Jei iki šiol nespėjote, iki rugsėjo vidurio dar galite pasodinti braškių. O jei norite pasidauginti auginiais juodųjų ir raudonųjų serbentų, imkite stiprius, gerai subrendusius pirmamečius ūglius. Auginiai turėtų būti 18-20 cm ilgio. Apatinį pjūvį darykite su aštriu peiliu pjaudami šiek tiek įstrižai ir žemiau pumpuro, o viršutinį – centimetru aukščiau pumpuro. Tuomet gerai paruoškite lysvę ir susmeikite auginius iki viršutinio pumpuro 10x20 cm atstumu.
Nors artėja žiema ir artimiausiu metu nieko nesodinsite, tačiau svarbu pasirūpinti dirva. Jeigu dirva yra rūgšti (pavyzdžiui, auginama asiūkliai, rūgštynės), ją reikia kalkinti.
Tuo tarpu vietos, kur augs braškės, turėtų būti patręštos mineralinėmis trąšomis ir perpuvusiu mėšlu. Jei jau anksčiau pasodinote braškes, jas taip pat patręškite ir supurenkite lysves. Taip pat reikėtų dar kartą patręšti vėlyvuosius ropinius, gūžinius ir lapinius kopūstus. Tam rinkitės kompleksines trąšas su mažiau azoto.
Mėnesio pradžioje reikėtų atkreipti dėmesį į avietyną. Išgenėkite silpnus pirmamečius ūglius, o norėdami apsaugoti avietyną nuo žievėplaišos, kekerinio puvinio, degulių, nupurškite vario grupės preparatais. Po to išravėkite, išpurenkite dirvą ir patręškite ją kalio bei fosforo trąšomis. Taip pat rekomenduojama pamulčiuoti avietes perpuvusiu mėšlu ar durpėmis, nes jos mėgsta organines trąšas.
