Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pristatytas siūlymas nustatyti mažos taršos zoną dalyje sostinės senamiesčio.
Pasiūlymui po pateikimo taryba pritarė - už balsavo 31, prieš - 6, susilaikė 10 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių.
Vilniuje mažos taršos zonos ribas siūloma nustatyti teritorijoje, apribotoje šiomis gatvėmis: Islandijos, Vilniaus (nuo Islandijos iki Trakų gatvės), Klaipėdos, Liejyklos (nuo Vilniaus iki Totorių gatvės), Benediktinių (nuo Vilniaus iki Šv. Ignoto gatvės).
Sprendimu nėra siūloma apmokestinti įvažiavimą ar tranzitą į nustatytą teritoriją, tačiau rašoma, kad sprendimo vykdymo kontrolė pavedama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.
Galutinai šiuo klausimu taryba apsispręs kitame posėdyje. Jei taryba pritartų šiam planui, sprendimas įsigaliotų nuo 2025 m. sausio.
77 primena, jog 2023 m. kovą Seimas pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, patikslindamas, kuriems miestams reikalinga nustatyti ir įgyvendinti mažos taršos zonas.
Numatoma, kad tai bus daroma miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgiant į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas ir valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose. Mažos taršos zonos minėtuose miestuose bus nustatytos ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d.
Rugpjūtį Kauno senamiestyje pradėjo veikti mokama mažos taršos zona, kurią pravažiuojantiems automobiliams taikoma 2 eurų rinkliava. Pasak Kauno miesto savivaldybės atstovų, pravažiuojančių automobilių sumažėjo maždaug 25 proc.
Parengta remiantis ELTA.
