Šveicarija grynųjų pinigų apsaugą gali įteisinti Konstitucijoje

Po referendumo Šveicarijos franko apsauga bus įteisinta Konstitucijoje

Šveicarijos vyriausybė jau netrukus gali surengti referendumą, kuriuo grynųjų pinigų prieinamumas visiems šalies piliečiams būtų įtvirtintas Konstitucijoje. Aktyvistų grupė, pasivadinusi „Šveicarijos laisvės judėjimu“, jau surinko daugiau kaip 100 000 parašų – tiek, kiek ir reikia referendumui surengti. Šiais parašais piliečiai išreiškė savo poziciją, kuria siekia grynuosius apsaugoti pačiu aukščiausiu lygmeniu^[1].

„Turime pakeisti Konstituciją, kad galėtume išsaugoti grynuosius pinigus kaip vieną iš piliečių laisvių ateinančiai kartai“, – teigia „Šveicarijos laisvės judėjimo“ prezidentas Richardas Kolleris.

Apie tai, kad referendumui jau yra surinktas būtinas parašų skaičius, praėjusią savaitę pranešė ir pati Šveicarijos vyriausybė, šią iniciatyvą įvertinusi palankiai. Vyriausybės atstovų teigimu, artimiausiu metu bus parengtas tikslus planas referendumui.

„Federalinė taryba pripažįsta grynųjų pinigų svarbą ekonomikai ir visuomenei. Vyriausybė yra pasirengusi kelti šias problemas nuo teisinio iki konstitucinio lygmens, kad pabrėžtų jų svarbą“, – sakoma pareiškime spaudai^[2].

Finansų ir Teisingumo ministerijos iki rugpjūčio pabaigos parengs referendumo projektą, tačiau kol kas neaišku, kada įvyks balsavimas.

Šveicarijoje grynųjų pinigų atsisakymas kelia politines diskusijas

Jau anksčiau Šveicarijos žiniasklaida skelbė, kad daug šansų, jog Šveicarijos gyventojai balsuos dėl aktyvistų paskelbtos žmonių iniciatyvos dėl grynųjų išsaugojimo.

„Šveicarijos laisvės judėjimo“ baiminasi visiško piniginių operacijų skaitmeninimo ir nerimauja, kad ilgainiui grynieji pinigai bus visiškai panaikinti. Aktyvistai taip pat mano, kad ši tendencija kelia pavojų žmonių laisvei, nes didėja sekimo galimybės pavojus. Dėl to ir yra siekiama užkirsti kelią grynųjų pinigų panaikinimui konstitucinėmis garantijomis^[3].

Dalis šveicarų pareigūnų taip pat nerimauja, kad dėl didėjančio skaitmeninių mokėjimų skaičiaus grynųjų pinigų vartojimas smuks žemyn.

Šveicarijos nacionalinio banko viceprezidentas Martinas Schlegelis neseniai pats pabrėžė, kad grynieji pinigai yra veikianti sistema, tačiau jos negalima laikyti savaime suprantamu ir nekintančiu dalyku.

„Įžvelgiame riziką, susijusią su stipriu perėjimu prie negrynųjų pinigų mokėjimo būdų. Mažėjantis grynųjų pinigų naudojimas daro ekonominį spaudimą grynųjų pinigų infrastruktūrai“, – sakė jis.

O tai, kad dėl šio klausimo yra siekiama surengti referendumą, neturėtų stebinti. Šveicarijos politinei sistemai būdingas labai aukštas piliečių įsitraukimo į valstybės valdymą lygis.

Su šios šalies politika susipažinę ekspertai pažymi, kad vienas iš esminių Šveicarijos tiesioginės demokratijos ramsčių yra piliečių iniciatyvos principas, leidžiantis šveicarams siūlyti visišką ar dalinę konstitucijos reformą.

Kad toks pasiūlymas būtų galiojantis, per 18 mėnesių turi būti surinkta ne mažiau kaip 100 000 piliečių parašų. Tada dėl klausimo yra balsuojama visoje šalyje.

Šveicarai laikosi tradicijų ir vis dar vertina grynuosius

Grynieji pinigai Šveicarijoje yra ypač svarbūs. Vidutiniškai, kiekvienas šalies gyventojas turi apie 10 582 frankų grynaisiais pinigais, o tai yra daugiausiai iš visų pasaulio ekonomikų, kurių duomenis kaupia Tarptautinių atsiskaitymų bankas.

Iš tiesų, Šveicarijoje grynieji pinigai yra labiausiai paplitęs atsiskaitymo būdas. Pavyzdžiui, Švedijoje tik 9 proc. žmonių vis dar atsiskaito grynaisiais, Jungtinėse Amerikos Valstijose grynaisiais moka apie 60 proc. gyventojų, o tuo tarpu Šveicarijoje – net 97 proc. žmonių^[4].

Sankt Galeno universiteto Vadybos ir teisės mokyklos, ir Finansinių paslaugų inovacijų centro atlikto 2023 m. Šveicarijos mokėjimų monitoringo rezultatai rodo, kad 29 proc. kasdienių mokėjimų atliekama grynaisiais pinigais, o tai yra daugiau nei debeto kortele – 27 proc. ar kredito kortele – 18 proc.

Dar 18 proc. mokėjimų atliekama naudojant mobiliuosius įrenginius, tokius kaip mobilusis telefonas, planšetinis kompiuteris ar išmanusis laikrodis. Net 62 proc. respondentų kritiškai vertina galimą grynųjų pinigų panaikinimą. Visiškam grynųjų pinigų panaikinimui pritartų tik 7,9 proc. respondentų šveicarų.

Be to, šalies finansų apyvartoje figūruoja itin stambūs banknotai. Daugiau nei pusė visų Šveicarijos apyvartoje esančių grynųjų pinigų arba beveik 50 mlrd. frankų yra 1 000 frankų banknotuose.

1 000 frankų banknotas yra vienas iš didžiausio nominalo banknotų pasaulyje. Nors euro zonoje vyrauja nuomonė, kad didelės vertės popieriniai pinigai padeda nusikalstamai veiklai, o dėl to Europos Centrinis Bankas 2019 m. net nustojo leisti savo 500 eurų banknotą, Šveicarija jau anksčiau patikino, kad iš apyvartos išimti savo didžiausio banknoto nesirengia^[5].

Vis daugiau šalių artėja prie visuomenių be grynųjų pinigų

Jeigu šveicarai į grynųjų atsisakymą dar žvelgia kritiškai, kitose pasaulio šalyse vyrauja visiškai priešingos nuotaikos. Tai, kad artėjame prie visiško grynųjų atsisakymo, rodo pavyzdžiai JAV, kur piliečiai neabejotinai pirmenybę teikia būtent kredito kortelių naudojimui – 2021 m. 7 iš 10 sandorių buvo atliekami kredito kortele, o pastaraisiais metais itin išaugo ir mokėjimų mobiliosiomis piniginėmis skaičius.

Atsižvelgiant į tai, dalis ekspertų mano, kad JAV gali būti viena iš pirmųjų šalių, kurioje bus visiškai atsisakoma grynųjų. Juk 2022 m. du penktadaliai Amerikos piliečių nenaudojo grynųjų pinigų. Vos septyneriais metais anksčiau, 2015 m., mažiau nei ketvirtadalis vartotojų pirmenybę teikė operacijoms be grynųjų pinigų.

Manoma, kad JAV pėdomis gali sekti ir Vokietija. Nepaisant to, kad Vokietijoje vis dar karaliauja grynieji pinigai, o Europos centrinio banko duomenimis, Vokietijos gyventojai grynųjų pinigų turi daugiau nei bet kurios kitos Europos Sąjungos (ES) šalies gyventojai, tačiau nuo pandemijos pradžios pastebimai padaugėjo atsiskaitymų negrynaisiais pinigais.

Apskaičiuota, kad pandemijos metu 43 proc. Vokietijos gyventojų pakeitė savo atsiskaitymo už prekes ar paslaugas būdą ir užuot mokėję grynaisiais pinigais, kaip daugelį metų buvo įprasta, dabar pasirinko bekontakčius ir mokėjimo kortelėmis būdus. Pokyčiai buvo tokie drastiški, kad Vokietijos bankų sektorius padidino bekontakčių mokėjimų limitą nuo 25 iki 50 eurų. 

Konsultacijų bendrovės „Strategy“ mokėjimų ekspertai apskaičiavo, kad iki 2025 m. bendra mokėjimų grynaisiais pinigais dalis Vokietijoje sumažės 20 proc.

Tuo tarpu Švedija, kažkada buvusi pirmoji Europos šalis, kuri išleido į apyvartą popierinius banknotus, dabar gali tapti viena iš pirmųjų Europos šalių, kuri jų atsisakys. Švedijoje 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau nei 32 bankomatai, o daugiau nei 98 proc. piliečių turi debeto korteles.

Perėjimas prie Švedijos visuomenės be grynųjų pinigų netgi skatinamas įstatymais. Švedijoje visiškai legalu, kai prekybininkas atsisako leisti pirkėjui atsiskaityti grynaisiais.

Norvegija taip pat neatsilieka. Beveik visi norvegai turi debeto korteles, o Norvegijos Centrinis bankas teigia, kad tik 3–5 proc. visų operacijų prekybos vietose yra atliekama grynaisiais pinigais. Be to, daugiau kaip 95 proc. gyventojų naudojasi mobiliosiomis mokėjimo programėlėmis.

Nyderlandai taip pat siekia tapti šalimi be grynųjų. Net 91 proc. olandų naudojasi bankų programėlėmis, be to, šalis yra pirmaujanti Europoje pagal mokėjimus negrynaisiais pinigais išmaniuosiuose laikrodžiuose.