Suprasti akimirksniu
  • Vokietijos dienraščio tyrimas rodo, kad už „Nordstream“ sprogimą atsakinga Ukraina
  • JAV padarė panašias išvadas ir dėl sprogimo apkaltino Ukrainą
  • Ukraina kategoriškai neigia sąsajas su sprogimais
  • Dujotiekio sprogimas ar sankcijos Rusijos nesustabdė
Šaltiniai

Vokietijos dienraščio tyrimas rodo, kad už „Nordstream“ sprogimą atsakinga Ukraina

Užsienio tyrėjai ir skirtingų šalių slaptosios tarnybos jau dvejus metus užduoda klausimus dėl to, kas nutiko „Nordstream“ dujotiekiui. Tačiau dabar, praėjus dvejiems metams po nusikaltimo, pamažu aiškėja, kas gi stovėjo už šio netikėto išpuolio, įvykdyto Baltijos jūroje.

Kaip rodo dienraščio „Spiegel“ tyrimas, už vamzdynų sprogdinimą buvo atsakingas Ukrainos diversantų būrys. Teigiama, kad šią komandą sudarė daugiausiai civilių arba buvusių žvalgybininkų būrys[1].

Teigiama, kad keturi narai, kuriems vadovavo buvęs ukrainiečių žvalgybos karininkas Romanas Červinskis, įvykdė operaciją. Skelbiama, kad misija kainavo kiek mažiau nei 300 000 dolerių. Šią sumą skyrė privatūs asmenys.

Kai po išpuolio tyrėjai ėmė domėtis situacija, R. Červinskis iš pradžių atmetė pirmuosius jam mestus kaltinimus kaip „Rusijos propagandą“. Buvęs agentas daugelį metų dirbo Ukrainos žvalgybos tarnyboms, tačiau 2020 m. pateko į nemalonę, kai viena iš jo operacijų žlugo.

2023 m. balandį jis buvo suimtas ir apkaltintas dėl dar vienos nepavykusios operacijos. Vėliau jis buvo paleistas už užstatą, tačiau dabar jam taikomas namų areštas dėl kaltinimų korupcija.

Ant dujų vamzdžių, esančių iki 80 metrų gylyje, buvo įrengti keli sprogstamieji užtaisai. Iš viso operacijoje dalyvavo šeši narai su suklastotais asmens dokumentais. Prieš pradėdami operaciją Baltijos jūroje, ukrainiečiai pirmiausia netoli Rostoko, Vokietijoje, išsinuomojo burinę jachtą „Andromeda“.

Pasak leidinio „Spiegel“, šio tyrimo rezultatai atitinka Vokietijos tyrėjų ir užsienio žvalgybos tarnybų išvadas. Šiame tyrime taip pat akcentuojama, kad tokiai sabotažo akcijai pritarė tuometinis Ukrainos vyriausiasis vadas Valerijus Saliušnis. Pažymėtina ir tai, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nieko nežinojo apie šiuos planus ir operaciją[2]

Diversantai siekė padaryti didelę žalą Rusijos karo ekonomikai ir dujotiekius laikė teisėtu kariniu taikiniu. Prieš susprogdinant vamzdynus, jais iš Rusijos kasmet tekėjo beveik 60 mlrd. kubinių metrų dujų.

Diversantai siekė padaryti didelę žalą Rusijos karo ekonomikai ir dujotiekius laikė teisėtu kariniu taikiniu. Bernard Hermant/Unsplash nuotrauka
Diversantai siekė padaryti didelę žalą Rusijos karo ekonomikai ir dujotiekius laikė teisėtu kariniu taikiniu. Bernard Hermant/Unsplash nuotrauka

JAV padarė panašias išvadas ir dėl sprogimo apkaltino Ukrainą

Prieš kurį laiką JAV leidinio „Wall Street Journal“ paskelbtame pranešime taip pat buvo teigiama, kad Kijevas parengė planą susprogdinti dujotiekį „Nord Stream“[3]. Kaip teigiama „Wall Street Journal“ pranešime, už operacijos stovėjo nedidelė Ukrainos įgula, prisidengusi pramoginių laivų kruizų organizavimu.

Remiantis JAV šaltiniais, operacija buvo sugalvota per išgertuves 2022 m. gegužės mėnesį, kai Ukrainos kariškiai šventė teritorinį Rusijos invazijos sustabdymą. Jie esą norėjo suduoti dar vieną smūgį Maskvai ir parengė šį planą.

JAV leidinys net skelbė, kad žurnalistai kalbėjo su keturiais aukšto rango Ukrainos gynybos ir saugumo pareigūnais, kurie dalyvavo sąmoksle arba tiesiogiai žinojo apie jį. Visi jie dujotiekius laikė teisėtu taikiniu Ukrainai ginantis nuo Rusijos.

WSJ taip pat teigė, kad dalis šaltinių pasakojimų buvo patvirtinti Vokietijos atlikto tyrimo metu. Vis dėlto, pasirodžius šiai žiniai Vokietijos žvalgybos pareigūnai teigė abejojantys, ar Ukraina iš tikrųjų prisidėjo prie sabotažo, ir teigė, kad tai gali būti Rusijos „netikros vėliavos“ operacija. Tam pritaria ir Lenkijos valdžios institucijos, kurios Vokietijos žvalgybos tarnybai nusiuntė Rusijos įtariamųjų pavardes.

Vėliau Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad šalies prokurorai išdavė pirmąjį arešto orderį tiriant išpuolį prieš „Nord Stream“. Pranešime įtariamas vyras įvardytas kaip Volodymyras Z ir teigiama, kad jis neseniai grįžo į Ukrainą. Vėliau Lenkijos valdžios institucijos atskleidė, kad bandė sulaikyti įtariamą vyrą jo gyvenamosios vietos adresu netoli Varšuvos esančiame miestelyje, tačiau jis jau buvo grįžęs į savo gimtąją šalį.

Lenkijos ir Ukrainos pasienyje jis nebuvo sustabdytas, nes Vokietijos institucijos neįtraukė jo pavardės į ieškomų asmenų duomenų bazę.

O Vokietijos pranešimuose taip pat buvo įvardijami dar du įtariamieji: sutuoktinių pora Svitlana ir Jevhenas Uspenskiai, Ukrainoje valdantys nardymo mokyklą. Jie abu neigė susiję su išpuoliu, teigė, kad jų praktikuojamas didžiausias nardymo gylis yra 30 metrų, palyginti su maždaug 80 metrų gyliu, kuriame įvyko sprogimai.

Ukraina kategoriškai neigia sąsajas su sprogimais

Pačios Ukrainos pareigūnai neigia teiginius, jog būtent jie yra atsakingi dėl dujotiekio sprogimų. Kaip teigė Ukrainos prezidento padėjėjas Michailas Podoliakas, „Ukrainos dalyvavimas „Nord Stream“ sprogimuose yra visiška nesąmonė“[4].

„Tokie veiksmai Ukrainai neturėjo jokios praktinės prasmės. Akivaizdu, kad „Nord Stream“ vamzdynų sprogimai nesustabdė karo, nesulaikė Rusijos agresijos ir nepaveikė padėties fronto linijoje“, – sakė Ukrainos prezidento padėjėjas.

Jis pridūrė, kad toks veiksmas tik gerokai sustiprino Rusijos propagandinius pajėgumus.

Primename, kad dujotiekis „Nord Stream“, einantis iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu, buvo intensyviai stebimas nuo tada, kai Maskva 2022 m. vasario mėnesį įsiveržė į Ukrainą. 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo aptikti keli dideli dujų nuotėkiai, sklindantys iš vamzdynų, o prieš pat tai seisminiai institutai užfiksavo povandeninius sprogimus. Dujotiekiai nutekėjimo metu neveikė, tačiau juose vis tiek buvo dujų, kurios išsiveržė į paviršių ir pateko į atmosferą.

Sankcijos Rusijos nepaveikė taip, kaip tikėtasi. Flyd/Unsplash nuotrauka
Sankcijos Rusijos nepaveikė taip, kaip tikėtasi. Flyd/Unsplash nuotrauka

Dujotiekio sprogimas ar sankcijos Rusijos nesustabdė

Tačiau nei sunaikintas dujotiekis, nei Vakarų šalių Rusijai plačiai pritaikytos, itin griežtos sankcijos šios agresijos prieš kaimynę kol kas taip ir nesustabdė.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus 2024 m. pasaulinės ekonomikos augimo prognozę pastebėta, kad organizacija pagerino Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Saudo Arabijos ir Ispanijos perspektyvas[5].

Numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu pasaulio ekonomikos augimas stabilizuosis ir 2024 m., ir 2025 m. pasieks 3,2 proc. Išskirtina tai, kad šiais metais geriausia BVP prognozė pateikiama Indijai, Indonezijai, Kinijai, Rusijai. Pastarosios BVP augimo prognozė šiems metams yra net geresnė nei bendra globali – ir visa tai vyksta tarptautinių sankcijų ir įšalo santykiuose su Vakarais fone.