- Maisto dažiklis E133 padeda sukurti įvairius mėlynus atspalvius
- Galima dažiklio E133 žala susijusi su alerginėmis reakcijomis ir vaikų hiperaktyvumu
- Natūralūs maisto dažai gali būti pagaminami iš įvairių maisto produktų
Maisto dažiklis E133 padeda sukurti įvairius mėlynus atspalvius
Šiuolaikinė maisto pramonė vargiai įsivaizduoja savo egzistavimą be spalvingų produktų. Prekybos centrų lentynos tiesiog lūžta nuo įvairiausių ryškių atspalvių, kurie patraukia daugelio pirkėjų žvilgsnį. Tačiau prieš renkantis įvairius produktus verta atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Neretai spalvingos, patraukliai atrodančios maisto prekės savyje slepia įvairius galimai kenksmingus maisto priedus.
Kalbant apie maisto dažiklius, verta paminėti E133, dar žinomą kaip briliantinis mėlynasis FCF. E133 yra sintetinis maistinis dažiklis, gaunamas iš akmens anglių deguto. Pirmą kartą jis buvo susintetintas XX amžiaus viduryje ir buvo plačiai naudojamas norint suteikti ryškių mėlynų atspalvių įvairiems maisto ir gėrimų produktams. Bėgant metams jis tapo populiariu pasirinkimu norint pagerinti įvairių maisto produktų vizualinį patrauklumą.
E133 naudojamas daugybėje maisto ir gėrimų produktų gamyboje, įskaitant konditerijos gaminius, gaiviuosius gėrimus, įvairius kepinius, pieno produktus ir net vaistus bei kosmetikos gaminius. Dėl ryškios mėlynos spalvos jis ypač mėgiamas kuriant gaminius, skirtus vaikams. Pavyzdžiui, jis tikrai dažnai naudojamas saldainių, guminukų ir vaisių skonio gėrimų gamyboje. Be to, E133 dažnai naudojamas su tartrazinu (dažikliu E102), siekiant išgauti įvairius žalius atspalvius. Tai gan universalus dažiklis, todėl jis pritaikomas gaminant daug skirtingų rinkoje esančių prekių.
Nors briliantinis mėlynasis FCF yra patvirtintas kaip saugus naudoti daugelyje šalių, tačiau kai kurie moksliniai pastebėjimai verčia sunerimti dėl jo saugumo. Be to, dalis šalių jau spėjo uždrausti E133, tad prieš valgant maistą, kuriame yra šio dažiklio, verta labiau įsigilinti į visas mokslines žinias, o tada nuspręsti, ar reikėtų vengti tokių produktų.
Galima dažiklio E133 žala susijusi su alerginėmis reakcijomis ir vaikų hiperaktyvumu
Kai kurie tyrimai rodo, jog didelės E133 dažiklio dozės gali daryti neigiamą poveikį sveikatai. Tiesa, yra teigiama, jog maisto produktuose yra naudojamas kur kas mažesnis dažiklio kiekis už tuos, kurie yra siejami su galima žala. Tačiau turint omenyje, jog vartotojai vienu metu gali suvalgyti ne vieną dažiklių turintį maisto produktą, o kiekvieno organizmas yra skirtingas, tikrai verta apsvarstyti, ar gražesnė maisto išvaizda yra verta galimos rizikos.
E133 gali sukelti astmos priepuolius ir alergines reakcijas, ypač tais atvejais, jei asmuo serga astma[1] ar yra jautrus aspirinui[2]. Alergiški žmonės apskritai turėtų atsargiai vartoti sintetinius dažiklius, kadangi gali patirti įvairių neigiamų reakcijų[3]. Alergijos atveju gali pasireikšti odos bėrimas, niežulys ar dilgėlinė. Turint sunkią alergiją sintetiniams dažams, gali ištikti net ir anafilaksinis šokas, o tai yra gyvybei pavojinga būsena.
Taip pat retais atvejais gali pasitaikyti virškinimo sutrikimų, įskaitant skrandžio skausmus ar viduriavimą. Yra žinoma, jog E133 dirgina skrandį ir gali nusėsti kepenyse[4].
Vaikų hiperaktyvumas ir dirbtiniai maisto dažikliai yra plačiai diskutuojama tema. Jau gan seniai pastebėtas galimas ryšys tarp tokių sintetinių maisto dažiklių kaip E133 ir padidėjusio hiperaktyvumo. Tai ypač pastebima su vaikais, turinčiais dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD).
Tyrimų su gyvūnais metu taip pat buvo susirūpinta dėl galimo kancerogeninio briliantinio mėlynojo FCF poveikio.[5] Buvo pastebėta, kad E133 gyvūnams gali sukelti auglius ir pažeisti DNR. Tačiau kadangi nebuvo atlikta reikiamų tyrimų su žmonėmis, vis dar diskutuojama, ar E133 kancerogeniškas žmonėms[6]. Be to, maisto saugos reguliavimo tarnybos tvirtina, jog nustatyti leidžiami dažiklio kiekiai maiste padeda užtikrinti saugumą.
Visgi verta pažymėti, jog dėl galimo neigiamo poveikio kai kurių žmonių sveikatai, E133 uždraustas Belgijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje ir kai kuriose kitose šalyse[7][8]. Be to, moksliniai tyrimai dar vis tebevykdomi, tad visada išlieka tikimybė, jog ateityje bus išsiaiškinta daugiau įvairios nerimą keliančios informacijos apie E133 ar kitus sintetinius dažiklius. O dėl skirtingų mokslinių išvadų, kurios egzistuoja šiuo metu, nėra bendros, visus mokslininkus vienijančios nuomonės apie E133 saugumą.
Natūralūs maisto dažai gali būti pagaminami iš įvairių maisto produktų
Tam, kad būtų išgautos įvairios spalvos, nėra būtini sintetiniai dažai. Deja, kadangi natūralios dažymo priemonės dažniausiai neišsilaiko taip gerai, kaip dirbtinės, o ir spalva gali būti ne tokia ryški, kokios norėtųsi, verčiau renkamasi naudoti sintetinius dažiklius.
Natūralūs dažikliai gaunami iš vaisių, daržovių ir kitų augalinių šaltinių. Kai kurie populiarūs natūralūs dažikliai yra šie:
- ciberžolė: iš jos gaminas kurkuminas, kuris suteikia ryškiai geltoną spalvą ir dažniausiai naudojamas garstyčių ar kario gamyboje,
- burokėlių sultys: iš jų gaminamas betaninas, kuris suteikia sodriai raudoną atspalvį ir dažnai naudojamas gėrimų ar natūralių maisto dažų gamyboje,
- paprikos ekstraktas: jis suteikia oranžinį-raudoną atspalvį ir dažniausiai naudojamas prieskoniuose,
- šafranas: suteikia aukso geltonumo spalvą, tačiau yra vienas brangiausių prieskonių pasaulyje,
- chlorofilas: jis gaunamas iš įvairių augalų ir suteikia maisto produktams žalią spalvą,
- antocianinai: jie yra tokiuose įvairiuose vaisiuose ar uoguose, pavyzdžiui, mėlynėse ir suteikia natūralią mėlyną ar violetinę spalvą.
Tad tiems, kas ieško natūralesnių alternatyvų savo virtuvei, įvairūs augaliniai dažikliai gali suteikti ryškių ir patrauklių atspalvių jų patiekalams. O norintiems kuo rečiau susidurti su sintetiniais dažikliais, reikėtų atidžiau skaityti perkamų maisto produktų etiketes, taip išsirenkant kuo mažiau priedų turinčias prekes.
