- Vėlinės – atėjo toks metų laikas, kai riba tarp mūsų ir vėlių pasaulio yra ypač plona
- Valgymas ant artimojo kapo - vienas iš senųjų nebepraktikuojamų lietuvių papročių
- Helovynas – satanistinė šventė, kurios mums minėti nereikėtų
Vėlinės – atėjo toks metų laikas, kai riba tarp mūsų ir vėlių pasaulio yra ypač plona
Šis metas yra viso pasaulio religijų vienaip ar kitaip minimas. Mes nuo seno turėjome Ilges, kai pagerbdavome savo Anapilin išėjusius artimuosius, o ir jie, peržengę tą ploną liniją, galėjo mus lankyti. Santūrumas ir susikaupimas lydėjo šį metą. Maldos, senieji ritualai buvo šio periodo sudėtine dalimi.
Valgymas ant artimojo kapo - vienas iš senųjų nebepraktikuojamų lietuvių papročių
Vienas paprotys, lietuvių tarpe jau nebepraktikuojamas, tai valgymas ant artimojo kapo. Susirenka šeima, mirusio artimieji ir ant kapo tiesiog puotauja, o ko nesuvalgo palieka vėlėms. Rituališkai kapas buvo palaistomas medumi. Būtina vaišių dalis buvo ir kiaušiniai, kitas maistas, pagal šeimininkės sprendimą. Mūsuose paprotį valgyti kapuose yra išsaugoję tik kai kurie rusų sentikiai ir romai.
Senovės lietuviai manė, kad šiuo metu vėlės įsitaiso gyventi medžiuose, iš kur ir stebi mus. Tai trunka apie savaitę. Tiesa, įvedus krikščionybę, vėlių gyvenamą vietą dar papildė kryžiai.
Helovynas – satanistinė šventė, kurios mums minėti nereikėtų
Kadangi šios dienos pasižymi ypač plona riba tarp šio ir ano pasaulių, tai ir satanistai šiuo metu pakelia galvas, daro savo juodas mišias ir kitokius ritualus, nes žinoma, kad šiuo periodu gali lengviau susisiekti ne tik su artimųjų vėlėmis, bet ir išsikviesti tamsos valdovus, juos pagarbinti, paprašyti naudos. Aišku niekas negalvoja apie tokių ritualų kainą, turiu omenyje dvasinį ar sielinį užmokestį. Tad tenka pritarti mūsų kai kuriems šventikams, kad helovynas yra satanistinė šventė, kurios nereikėtų mums minėti. Tai visiškai mums netinkanti svetimybė.
Mes lietuviai taip pat turime nuostabią šventę su persirengėliais – Užgavėnes, kuri skelbia Šviesos pergalę prieš Tamsą, kai sudeginamas visas Blogis prisikaupęs per tamsųjį metų laiką. Morės deginimas yra labai simbolinis asmenybės ir erdvės apvalymas, suteikiantis viltį ir džiaugsmingą šviesos ir šilumos laukimą.
Kviečiu minėti Ilges pagal mūsų protėvių tradiciją, o pavasarį nepamiršti Užgavėnių ir linksma persirengėlių minia, laužu su More, pasitikti Šviesą, Šilumą, Laimę, Gausų derlių ir viską, apie ką mes svajojame.
Laimės mums gyviesiems ir mūsų artimiesiems gyvenantiems Anapilyje, prasmingų Ilgių.
