- Vakcinos nuo COVID-19 neva apsaugo nuo širdies ligų: dar didesnė apsauga – po sustiprinančios dozės
- Prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ nuo širdies ligų apsaugo dar labiau nei „Pfizer“
- Įrodyta: pandemija neturėjo nieko bendro su mokslu
- Lietuva sustabdė vakcinavimą „AstraZeneca“
Vakcinos nuo COVID-19 neva apsaugo nuo širdies ligų: dar didesnė apsauga – po sustiprinančios dozės
Didžiausias melas, kurį 77 fiksavo pastaruoju metu, tai teigiamas COVID-19 vakcinų „šalutinis poveikis“, neva sustiprinantis širdį ir garantuojantis ilgaamžiškumą. Vakcinos gelbėja ne tik nuo mirties (žadama, kad nuo koronaviruso tikrai nemirsite, nebent nuo kitų ligų, kurias gali sukelti šios vakcinos), bet ir nuo širdies ligų.
Šiam saldžiam melui pritarė neseniai D. Britanijoje (kurioje iki šiol tebeaidi vienas didžiausių istorijoje medicinos skandalų) atliktą didžiulį tyrimą, parodžiusį COVID-19 vakcinų potencialą aptaręs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reabilitacijos ligoninės vadovas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius.
Profesorius nurodė, kad tyrime dalyvavo net 45,7 mln. suaugusiųjų medicininiai įrašai, padaryti laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. sausio 23 d., vertinant „Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ vakcinų nuo koronaviruso dozių poveikį kardiovaskuliniam saugumui ir neskiepytų asmenų patirtas kardiovaskulinėmis ir trombozinėmis komplikacijomis.
„Po kiekvienos nepriklausomai nuo gamintojo vakcinacijos, komplikacijų (iš jų dažniausios – ūminis miokardo infarktas ir smegenų insultas) buvo mažiau lyginant su nesiskiepijusiais. Taip pat po vakcinacijos sumažėjo ir veninių (daugiausia plaučių embolijos ir kojų giliųjų venų) trombozių dažnis“, – teigė R. Kubilius[1].
O štai jeigu pirmoji vakcinos dozė deramai neapsaugojo nuo širdies ligų, tai tikrai apsaugos antroji (arba trečioji) dozė, mat po pakartotinių vakcinų buvo stebima mažiau kardiovaskulinių komplikacijų lyginant su gavusiais tik pirmąją dozę.
Prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ nuo širdies ligų apsaugo dar labiau nei „Pfizer“
Nors COVID-19 pandemijos metu kurį laiką gamintojo „AstraZeneca“ vakcinos buvo net uždraustos, R. Kubiliaus teigimu, D. Britanijoje atliktas tyrimas net parodė, kad būtent šios vakcinos esą nuo širdies ligų padėjo dar labiau nei „Pfizer“.
Tiesa, toks teigiamas poveikis buvo pastebėtas toli gražu ne po pirmosios vakcinos. Štai išgyvenę pirmąją dozę ir nusprendę „pasistiprinti“ esą tik išlošė – tokiu būdu ne tik „sustiprino“ savo imuniteto apsaugą nuo COVID-19, bet ir širdies apsaugą...
„Viena versija – skirtinga vakcinų prigimtis. Pvz., po pirmosios AstraZeneca vakcinos daliai pacientų buvo stebėtas trombocitų sumažėjimas kraujyje (trombocitopenija), o miokardito, perikardito atvejų stebėta vakcinuotiems Pfizer ir Moderna vakcinomis“, – tyrimo rezultatus komentavo profesorius.
Jis taip pat pridūrė, kad kitų mokslininkų duomenys rodė, jog daliai pacientų COVID-19 infekcija komplikavosi širdies raumens, jos dangalo uždegimu. Tačiau tai esą buvo gana nedažnos komplikacijos palyginus su tuo, kad pacientai gana gerai ir sklandžiai sveikdavo.
„Daugeliu atveju šie susirgimai buvo besimptomiai, nepaisant, kad širdies vaizdiniai tyrimai rasdavo uždegimines pažaidas. Tai labiau lėmė viruso atmainos tipas, jų dauginimąsis, geresnės įsiskverbimo į širdies ląsteles savybės“, – pridūrė R. Kubilius.
Įrodyta: pandemija neturėjo nieko bendro su mokslu
Pandemiją nuo pradžios iki pabaigos lydėjusi itin populiari tuo metu frazė „tikėjimas mokslu“, iš tiesų nieko bendro su juo neturi, o vakcinos gelbėjo ne žmonių gyvybes, bet kai kurių politikų minkštas kūno dalis.
Tą parodė vasarą Vokietijoje į viešumą iškilę Roberto Kocho instituto (RKI) koronaviruso pandemijos valdymo protokolai, kuriuose aiškiai parašyta, jog visas vakcinacijos procesas buvo lydimas politinių sumetimų (kad ir „Pfizer“ atveju).
Protokolai itin iškalbingi: nepaisant to, kad paprastai turi praeiti maždaug 12-18 mėnesių laikotarpis nuo I vakcinos bandymų pradžios, „Pfizer“ kartu su EMA sprendė, galbūt šį laikotarpį derėtų sutrumpinti atsižvelgiant į reguliavimo institucijas.
Kitame protokole buvo aptariamas ir vaikų skiepijimas – pavyzdžiui, atvejais, kai jų skiepyti nerekomenduojama, nurodyta, kad BM Spahn vis tiek ketino tą daryti. Toliau nurodyta, kad nėra jokių įrodymų, kad skiepai kaip nors keičia viruso perdavimą, aptartas sustiprinamosios vaikų dozės klausimas – nurodyta, kad kai kurie ministrai šį klausimą svarsto nepaisydami rekomendacijų ir (ar) net leidimų nebuvimo.
Toliau seka kiti svarbūs ir prieštaringi klausimai: kaukių dėvėjimas viešose vietose bei testavimas.
Lietuva sustabdė vakcinavimą „AstraZeneca“
Vakcinos, kurios neva „gydo“ širdies ligas, vos prieš tris metus buvo laikinai Lietuvoje ir ne tik uždraustos dėl savo sunkaus šalutinio poveikio – vos per keliolika valandų buvo gauti net trys pranešimai apie su tromboembolija susijusius reiškinius[2].
Tiesa, šio gamintojo vakcinas nuo koronaviruso tuo metu uždraudė ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys. Vėliau dėl ne kokio atgarsio sulaukusio pavadinimo, vakcinos buvo pervadintos į „Vaxzevria“.
O štai šiemet pats gamintojas pripažino, kad šios vakcinos išties gali sukelti retą šalutinį poveikį – trombozės su trombocitopenija sindromą. Šių metų pavasarį Europos Komisija galutinai atsisakė „AstraZeneca-Oxford“ vakcinų, kurias sėkmingai pačioje skiepijimo pradžioje gavo dalis Lietuvos žmonių.
Pastaruoju metu bendrovė susidurianti su ieškiniais dėl pacientų sveikatai padarytos žalos, kai kuriais atvejais net pasibaigusios mirtimi.
Anksčiau atliktas mokslinis tyrimas net patvirtino, kad „Moderna“ ir „Pfizer-BioNTech“ vakcinos kai kuriais atvejais net yra susijusios su miokarditu ir perikarditu.
