Vėdinkime patalpas – mažiau sirgsime

Patalpų oro kokybė yra itin svarbi mūsų sveikatai 

Šaltuoju metų laikotarpiu didžiąją dienos dalį praleidžiame uždarose patalpose. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad patalpų oro kokybė yra itin svarbi mūsų sveikatai – jei ore kaupiasi virusai, bakterijos, grybai ar įvairūs teršalai, didėja susirgimų rizika. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad patalpas reikia vėdinti visus metus, tačiau šaltuoju sezonu tai tampa ypatingai svarbu. Kaip tai daryti teisingai ir išvengti oro kokybės bloginimo – apie tai išsamiau šiame pranešime.

Tinkamai vėdindami patalpas, ne tik geriau jausimės ir būsime produktyvesni, bet ir sumažinsime kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas ar COVID-19, riziką. Taip pat vėdinimas padeda išvengti drėgmės kaupimosi, pelėsio susidarymo ir padidina deguonies kiekį patalpose, dėl ko pagerėja miego kokybė ir sumažėja oro taršos poveikis sveikatai.

Vėdinimo tikslas – pakeisti patalpose esantį orą šviežiu lauko oru, tai yra, išleisti užsistovėjusį orą į lauką ir įleisti naują.

Patalpas galima vėdinti tiek natūraliai (atidarant langus), tiek mechaniniu būdu (naudojant oro tiekimo sistemas), arba derinant abu būdus. Svarbiausia užtikrinti, kad oras namuose reguliariai keistųsi. Patariama vengti vėdinti patalpas, kai aplinkos oro kokybė smarkiai pablogėja dėl gaisrų, pramoninių avarijų ar kitų taršos šaltinių.

Naudojant smilkalus ar deginant žvakes taip pat prastėja oro kokybė

Tinkamos patalpų oro drėgmės palaikymas yra labai svarbus. Prasidėjus šildymo sezonui, patalpose dažnai sausėja oras, o tai lemia, kad akių ir nosies gleivinės išdžiūsta, sukurdamos palankią aplinką mikroorganizmų dauginimuisi. Tačiau per didelė drėgmė taip pat gali turėti neigiamų pasekmių, nes ji skatina pelėsio susidarymą. Pelėsis savo ruožtu ne tik kenkia buities prietaisams ir baldams, bet ir gali sukelti alergijas, bronchinę astmą ar kitas sveikatos problemas.

Dėl žmogaus fiziologinių procesų, tokių kaip kvėpavimas ir prakaitavimas, į patalpų orą patenka anglies dvideginio ir amoniako. Kai anglies dvideginio koncentracija yra per didelė, gali atsirasti nuovargis, mieguistumas, galvos skausmas ir sumažėti darbingumas.

Cheminės medžiagos patenka į patalpų orą iš apdailos medžiagų, baldų, cheminių valiklių bei oro gaiviklių. Šių cheminių medžiagų poveikis sveikatai gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios medžiagos savybių.

Galiausiai, naudojant smilkalus ar deginant žvakes taip pat prastėja oro kokybė, nes į aplinką išsiskiria kietosios dalelės.

Vėdinkite patalpas nors du kartus per dieną – ryte ir vakare

Patalpų vėdinimo svarba bei svarbiausi patalpų oro kokybės užtikrinimo principai ypač aktualūs šaltuoju sezonu, dėl ko patartina kambarius vėdinti nors du kartus per dieną – ryte ir vakare.

Natūraliai vėdinti reikėtų plačiai atvėrus langą (nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros). Ypač gerai reikia vėdinti sanitarinius mazgus, virtuvę, palėpę.

Gyvenamosiose patalpose tuo tarpu nepatariama džiovinti skalbinių. Patalpose ir šaltuoju metų laiku reikėtų palaikyti 35–60 proc. drėgmę, o temperatūrą – 18–22 °C.

Pranešimą paskelbė: Vilda Bajoriūnienė, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.