Vengrija siekia atnaujinti diskusijas dėl GMO reguliavimo

Vengrija GMO augalų nenori laikyti lygiaverčiais įprastiems

Vengrija dvejoja dėl Europos Sąjungos (ES) sprendimo naujos kartos genetiškai modifikuotus augalus laikyti lygiaverčiais įprastinės selekcijos būdu išaugintoms veislėms. Šios dvejonės gali tapti ypač reikšmingos dabar, kai šalis pradėjo pirmininkauti ES^[1].

Skelbiama, kad Vengrijos diplomatinis personalas Briuselyje jau tyliai įtraukė pasiūlymą peržiūrėti ES taisykles dėl genetiškai modifikuotų (GM) kultūrų. Siūlymas įtrauktas į liepos 19 d. vyksiančio nacionalinių delegatų susitikimo darbotvarkę.

Liepos 3 d. parengtame dokumente, ES pirmininkaujanti Vengrija pažymi, kad valstybės narės atsidūrė aklavietėje po to, kai Europos Komisija (EK) pernai pasiūlė panaikinti tam tikrų rūšių genetiškai modifikuotų kultūrų reglamentavimą.

Vengrija siekia atnaujinti diskusijas dėl lygiavertiškumo, teigdama, kad vertinimas, grindžiamas tik genetinių modifikacijų skaičiumi ir dydžiu, gali būti nepakankamas siekiant nustatyti naujo GM produkto keliamą riziką, palyginti su įprastiniais pasėliais, kurių sauga jau seniai užtikrinta. Tarp kitų Vengrijos iškeltų klausimų, pastebimos ir abejonės dėl augalų ženklinimo, identifikavimo, eksporto.

Naujų GM kultūrų reglamentas leistų ES reguliuoti naujos kategorijos pasėlius, sukurtus pakoregavus organizmo DNR seką, naudojant metodus, kurie nebuvo prieinami, kai daugiau nei prieš 20 metų buvo priimta galiojanti GM direktyva, kurioje reikalaujama griežtų saugos patikrinimų ir stebėsenos.

ES politika GMO atžvilgiu nėra nuosekli

Dar praėjusių metų liepos mėnesį Europos Komisija (EK) siūlė reformuoti taisykles dėl GMO ir GM pasėlių. Vis tik, jau tada kelių vyriausybių atstovai išreiškė susirūpinimą dėl planuojamo reguliavimo panaikinimo masto, dėl kurio būtų sukurta iš esmės nereglamentuojama genetiškai modifikuotų augalų kategorija^[2].

Tačiau su šiuo siekiu buvo einama toliau, o neseniai Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė mokslinę nuomonę, kurioje daroma išvada, kad tam tikros rūšies genetiškai modifikuoti augalai, gauti taikant naujus genominius metodus (NGT), gali būti laikomi lygiaverčiais tradiciniams augalams ir nekelia papildomos rizikos^[3].

Tai tik parodo, jog GMO ir tokių augalų reglamentavimas yra sudėtingas klausimas, į kurį nėra paprastų atsakymų.

Daugelis su tuo susijusių diskusijų taip ir lieka neišspręstos arba dalies šalių atstovų nuomonė lieka neišgirsta. Kita vertus, keliose Europos šalyse galioja gana griežti įstatymai, panašiai kaip ir garsusis Rusijos draudimas: ten GMO yra uždrausti.

Pavyzdžiui, 2015 m. Vokietija, Lenkija, Prancūzija, Škotija ir kelios kitos ES valstybės-narės atsisakė savo teritorijoje auginti genetiškai modifikuotus augalus. Tais pačiais metais pakito ir direktyva, dėl nuostatos ES šalies teritorijoje riboti ar drausti genetiškai modifikuotų organizmų auginimą.

Ankstesniu Europos Parlamento (EP) sprendimu, ES valstybės narės gali pačios laisvai riboti arba drausti visų arba tam tikrų GMO auginimą dalyje savo teritorijos arba visoje teritorijoje. Tiesa, norint uždrausti GMO auginimą valstybėje narėje, veikia dviejų etapų sistema. 

Pirmuoju etapu, dar iki išduodant leidimą dėl GMO komercinio auginimo, ES valstybė narė per EK turi teikti prašymą įmonei, pateikusiai paraišką ir pranešimą dėl GMO komercinio auginimo, dėl geografinės taikymo srities apribojimo. Įmonei nesutikus išimti šalį iš geografinės taikymo srities, ji galės taikyti antrąjį etapą pasirenkant kitus teisėtus draudimo pagrindus.

Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami. Tai patvirtina GMO kontrolės rezultatai. O Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) anksčiau yra atkreipusi dėmesį į tai, kad remiantis viešosios nuomonės tyrimais, vis daugiau Lietuvos gyventojų turi neigiamą nuomonę apie GMO. 2009 m. neigiamos nuomonės laikėsi 51 proc. lietuvių, 2010 m. – 58 proc., 2012 – 67,1 proc.

GMO gali atnešti daugiau galimybių, tačiau egzistuoja ir rizikų

GMO arba genetiškai modifikuotas organizmas, reiškia bet kokį gyvą organizmą, kurio genetinė medžiaga buvo pakeista taikant genų inžinerijos metodus.

Šie metodai leidžia mokslininkams į kito organizmo DNR įterpti tam tikrus vieno organizmo genus, todėl atsiranda pokyčių, kurie natūraliai neįvyktų taikant tradicinius veisimo metodus.

Naudojant GM augalus, ypač tuos, kurie sukurti taip, kad gamintų insekticidus arba toleruotų herbicidus, jau atsirado atsparių kenkėjų ir piktžolių. Dėl to, ateityje dar labiau gali padidėti cheminių medžiagų naudojimas ir gali būti padaryta žala netiksliniams organizmams.

Kai kurie žmonės nerimauja ir dėl GMO vartojimo saugumo. Jie baiminasi galimo alergizuojančio ar toksiško genetiškai modifikuotų maisto produktų poveikio.

O kai kurie kritikai teigia, kad dar nebuvo atlikta pakankamai ilgalaikių tyrimų, kad būtų galima galutinai nustatyti GMO saugumą. Dėl to kyla susirūpinimas dėl laikui bėgant nenumatytos rizikos žmogaus sveikatai.