- Daugybės amerikiečių aplinkoje nebuvo išvengta mirčių nuo COVID-19 vakcinos
- Apie vakcinų žalą kalba skirtingų visuomenės sluoksnių ir politinių partijų atstovai
- Vakcinų manija baigėsi? Skiepas nuo koronaviruso vertinamas vis kritiškiau
Daugybės amerikiečių aplinkoje nebuvo išvengta mirčių nuo COVID-19 vakcinos
Anksčiau laikytos dezinformacija ir melagiena, dabar diskusijos apie galimą COVID-19 vakcinų žalą žmogui tampa vis garsesnės, o kelios naujausios JAV visuomenės apklausos rodo, kad amerikiečiai vis kritiškiau vertina skiepus nuo koronaviruso, praneša, kad net artimoje jų aplinkoje dėl skiepo nebuvo išvengta mirčių.
Remiantis „Rasmussen Reports“, amerikiečių apklausų bendrovės, užsiimančios politiniais komentarais ir viešosios nuomonės apklausų informacijos rinkimu, duomenimis, maždaug ketvirtadalis amerikiečių sako, jog bent vienas iš jų pažįstamų mirė nuo COVID-19 vakcinų[1].
24 proc. suaugusių amerikiečių teigia, kad patys asmeniškai pažinojo žmogų, kuris mirė nuo šalutinio COVID-19 vakcinos poveikio. 69 proc. apklaustųjų sako, kad nepažįsta nė vieno tokio žmogaus. 47 proc. respondentų teigia, jog asmeniškai pažinojo žmogų, kuris mirė nuo COVID-19 viruso, tačiau kiek daugiau, 49 proc., nepažįsta nei vieno, mirusio nuo koronaviruso.
Kiek mažiau nei pusė respondentų, maždaug 42 proc. sako, kad jei dėl COVID-19 vakcinos šalutinio poveikio būtų pateiktas grupinis ieškinys prieš farmacijos bendroves, jie greičiausiai prisijungtų prie tokios bylos. Kita vertus, net 47 proc. respondentų, nebūtų linkę prisijungti prie grupinio ieškinio.
Tarp tų, kurie teigia, kad kas nors iš jų pažįstamų mirė nuo vakcinos šalutinio poveikio, bylinėtis būtų pasiryžę 69 proc. respondentų, dar 44 proc. teigia, kad tokią idėją apsvarstytų, tačiau tikėtina, kad pasiryžtų teismo procesams.
Apie vakcinų žalą kalba skirtingų visuomenės sluoksnių ir politinių partijų atstovai
Vertinant šios apklausos rezultatus, įdomu apžvelgti ir demografinius veiksnius. Pavyzdžiui, jaunesni nei 40 metų JAV suaugusieji teigia rečiau pažįstantys žmogų, kuris mirė nuo COVID-19 viruso, tačiau būtų linkę prisidėti prie grupinio ieškinio prieš farmacijos gigantus; tai teigti ypač linkę yra jaunesni nei 40 metų vyrai.
Atsižvelgiant į rasinius skirtumus, galima pastebėti, kad 43 proc. baltųjų, 52 proc. juodaodžių ir 57 proc. kitų rasinių grupių atstovų teigia, kad jų pažįstamas asmuo mirė nuo COVID-19 viruso. 20 proc. baltaodžių, 28 proc. juodaodžių ir 32 proc. kitoms grupėms priklausančių asmenų teigia, kad žino bent vieną žmogų, kuris mirė nuo šalutinio vakcinos poveikio. Įdomu tai, kad juodaodžiai yra dažniau linkę prisijungti prie grupinio ieškinio dėl vakcinos šalutinio poveikio[2].
Vertinant apklausos duomenis, bene labiausiai gali nustebinti faktas, kad politinių skirtumų beveik nėra. Pavyzdžiui, 25 proc. respublikonų teigia asmeniškai pažįstantys žmogų, kuris mirė nuo šalutinio COVID-19 vakcinos poveikio, tačiau tą patį teigia ir 24 proc. demokratų bei nepriklausomų rinkėjų.
Valstybės tarnautojai (40 proc.) daugiau nei du kartus dažniau nei privataus sektoriaus darbuotojai (18 proc.) teigia, kad jų pažįstamas asmuo mirė nuo šalutinio COVID-19 vakcinos poveikio.
Susituokę suaugusieji dažniau nei jų nevedę bendraamžiai teigia pažįstantys žmogų, kuris mirė nuo COVID-19 viruso arba nuo šalutinio vakcinos poveikio. Jie taip pat dažniau teigia, kad prisidėtų prie ieškinio prieš farmacijos bendroves.
Vakcinų manija baigėsi? Skiepas nuo koronaviruso vertinamas vis kritiškiau
Kita neseniai atlikta JAV visuomenės apklausa parodė, kad nemenka dalis amerikiečių vis atsargiau žiūri į skiepus nuo koronaviruso.
Annenbergo viešosios politikos centro prie Pensilvanijos universiteto atliktoje apklausoje, 63 proc. amerikiečių nurodė, jog pasiskiepyti COVID-19 vakcina yra saugiau nei užsikrėsti pačiu virusu. Tai yra net 12 procentinių punktų mažiau nei 2021 m. balandį, kai tokios nuomonės laikėsi net 75 proc. apklaustųjų[3].
Be to, nustatyta, kad amerikiečių, manančių, jog skiepas nuo COVID-19 yra nesaugus, padaugėjo nuo 18 proc. fiksuotų 2022 m. rugpjūtį, iki 24 proc. praėjusį mėnesį.
Annenbergo viešosios politikos centro atliktos apklausos duomenimis, amerikiečių, kurie skiepus sieja su autizmu, skaičius taip pat išaugo: nuo 10 proc. 2021 m. balandį, iki 16 proc. 2023 m. spalį. Respondentai dažniausiai teigė, kad su autizmu susijusios yra vakcinos nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės.
12 proc. apklaustųjų teigia, kad mRNA vakcinos nuo COVID-19 sukelia vėžį. Manančiųjų, kad tai netiesa, skaičius išliko stabilus – 58 proc. Auga ir įsitikinimas, kad vakcinose yra toksinų. Daugiau nei 1 iš 10 apklausų žmonių arba 12 proc. sako, kad vakcinose yra toksinų ir kenksmingų ingredientų. Daugelis respondentų mano, kad gripo vakcina galima užsikrėsti gripu.
Išaugo ir skaičius amerikiečių, kurie palaiko ivermektino – veterinarinio vaisto, vartojimą COVID-19 gydyti. Dabar šiuo vaistu gydytusi apie 26 proc. respondentų, nors 2021 m. taip teigė tik 10 proc. amerikiečių.
Rugsėjį paskelbtos „KFF COVID-19 vakcinos stebėtojų“ grupės duomenimis, tik 23 proc. suaugusiųjų JAV gyventojų teigė, kad žada tikrai skiepytis atnaujinta vakcina nuo koronaviruso. Dar 23 proc. teigia, kad dar nėra apsisprendę, tačiau galbūt skiepysis. 33 proc. respondentų teigė, kad tikrai nesiskiepys[4].
Toks sąlyginai menkas susidomėjimas vakcina rodo, kad didelei daliai JAV visuomenės diskusijos apie skiepus, pandemiją bei jos metu taikytus apribojimus, pabodo.
Iš tiesų, Annenbergo viešosios politikos centro atliktos apklausos metu, paklausti, kada jie tikisi grįžti į įprastą gyvenimą, buvusį iki pandemijos, net du trečdaliai amerikiečių arba 67 proc. jų atsakė, kad jau grįžo[5].
O paklausti, kaip dažnai viešoje vietoje dėvi veido kaukę, net 75 proc. respondentų atsakė, kad niekada arba itin retai. 21 proc. teigė, kad taip daro kartais, o 4 proc. teigė, kad nesilanko vietose, kur gali susidurti su žmonėmis, kurie nepriklauso jų namų ūkiui ir gali juos potencialiai užkrėsti.
