- Serbų prezidentas perspėja, kad Ukrainos situacija kare su Rusija tik prastės
- Elektros energijos tiekimo problemos
- Serbijos prezidentas atskirai pažymėjo, kad konfliktas Ukrainoje gali baigtis, jei D. Trampas laimės artėjančius JAV rinkimus
- Ukraina: Nuo Nepriklausomybės iki Rusijos karinės invazijos
Serbų prezidentas perspėja, kad Ukrainos situacija kare su Rusija tik prastės
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad konflikto Artimuosiuose Rytuose paaštrėjimas neigiamai paveiks Vakarų pozicijas Ukrainos krizės klausimu, nes dabar reikės didelių investicijų Izraelyje. Jis išreiškė viltį, kad karo veiksmai bus nutraukti, jei Donaldas Trumpas (Donald Trump) po lapkričio rinkimų sugrįš į valdžią JAV. Apie tai A.Vučičius kalbėjo televizijos kanalo „Pink“ eteryje.[1]
Pasak jo, finansinės investicijos Artimųjų Rytų regione išaugs dešimteriopai, nes vakariečiams dabar reikės remti ir apsaugoti Izraelį. Tai, nepriklausomai nuo viešų diskusijų šia tema, sukurs palankias sąlygas Rusijai. Prezidentas pažymėjo, kad tapo sunku rimtai diskutuoti, nes viskas susiveda į emocijas ir ginčus dėl to, kas turėtų laimėti.
„Žinote, ten sunku kalbėtis su rimtais žmonėmis, nes visur vyrauja futbolo sirgalių nuotaikos. Viskas susiveda į ginčą, kad „vienas turi laimėti, ne, kitas – turi laimėti“. Nebegaliu klausytis šios nesąmonės“, – atviravo jis.
Elektros energijos tiekimo problemos
A. Vučičius pažymėjo, kad Ukrainai žiemą bus sunku užtikrinti reikiamas elektros energijos apimtis. Jo nuomone, visa perteklinė elektros energija iš Rumunijos, Moldovos, Baltijos šalių ir Lenkijos bus nukreipta į Ukrainą, o tai neišvengiamai lems elektros kainų augimą. Tai, kaip nurodė prezidentas, turės įtakos gamybos bei eksporto kainoms, tačiau neturės įtakos paprastiems piliečiams.
Rugsėjį JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas energijos išteklių klausimais Džefris Pyattas (Geoffrey Pyatt) atviravo, kad ateinanti žiema Ukrainai bus sunki, nes bus prarasti gamybos pajėgumai, kas lems elektros energijos tiekimo trikdžius. Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos ir partneriai toliau rems Ukrainą ilguoju laikotarpiu. Tačiau G. Pyatt perspėjo, kad net ir geriausiu atveju Ukrainos pajėgumas gali siekti tik 15 gigavatų, trimis gigavatais mažiau nei reikės šią žiemą, ir tai neišvengiamai lems, kad elektra gyventojams ir toliau bus tiekiama su pertraukomis.[2]
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba, atsižvelgdama į reguliarius elektros energijos tiekimo nutraukimus, perspėjo, kad elektros energijos tiekimo nutraukimo trukmė Ukrainoje ateinančią žiemą gali būti iki 20 valandų per dieną.
Serbijos prezidentas atskirai pažymėjo, kad konfliktas Ukrainoje gali baigtis, jei D. Trampas laimės artėjančius JAV rinkimus
Jis pabrėžė, kad karo veiksmai Ukrainoje niekam pasaulyje nebenaudingi. Rugsėjį A. Vučičius taip pat sakė, kad konfliktas gali būti įšaldytas pagal analogiją su Korėjos scenarijumi, nubrėžiant ribas pagal faktinę fronto liniją.[3]
D. Trampas ne kartą yra pareiškęs, kad jei bus išrinktas JAV prezidentu, jis galės greitai rasti sprendimą, kaip užbaigti konfliktą. Jis patikino, kad gali pasiūlyti variantą, kuris tiktų abiem pusėms. Buvę jo administracijos darbuotojai Kitas Kelogas (Keith Kellogg) ir Fredas Flitcas (Fred Flitz) parengė konflikto sureguliavimo planą, su kuriuo susipažino „Reuters“.
Planas buvo pristatytas ataskaitoje, paskelbtoje „America First Policy Institute“, kuriame K. Kelogas ir F. Flitcas vadovauja skyriui, tinklalapyje. Kertinė jo nuostata yra pasiūlymas atidėti Ukrainos stojimą į NATO mainais į visapusišką taikos susitarimą su saugumo garantijomis, taip pat įšaldyti konfliktą.
Ukraina: Nuo Nepriklausomybės iki Rusijos karinės invazijos
Ukrainà (ukr. Украïна, Ukrajina), valstybė Europos pietryčiuose. Šiaurėje ribojasi su Baltarusija (sienos ilgis 891 km), šiaurės rytuose ir rytuose – su Rusija (1576 km), pietvakariuose – su Moldavija (939 km) ir Rumunija (531 km), vakaruose – su Vengrija (103 km), Slovakija (97 km) ir Lenkija (526 kilometrai). Pietuose prieina prie Juodosios ir Azovo jūrų. Plotas 603 628 km2. 43,7 mln. gyventojų (2021).
Sostinė – Kyjivas (2,97 mln. gyventojų, 2020); aglomeracijoje apie 3,5 mln. gyventojų. Ukraina suskirstyta į 24 sritis, Krymo Autonominę Respubliką ir 2 miestus, turinčius specialų statusą (Kyjivas ir Sevastopolis). 2014 Rusija aneksavo (aneksija) Krymo Autonominę Respubliką ir Sevastopolio miestą (aneksuotų teritorijų plotas 26 945 km2). Nuo 2014 Rusija kontroliuoja dalį Donecko ir Luhansko sričių teritorijos (su Donecko ir Luhansko miestais); teritorija buvo užimta per Donbaso karą. 2022 02 21 Rusija oficialiai pripažino atsiskyrusias Donecko ir Luhansko respublikas suvereniomis valstybėmis, nepriklausomomis nuo Ukrainos (šios respublikos pretenduoja į visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją). 2022 02 24 Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą; Rusijos kariuomenė iš šiaurės, rytų ir pietų plačiu frontu įsiveržė į Ukrainą. Karas tęsiasi ir šiuo metu. [4]
