Alkoholio vartojimas didina 6 rūšių vėžio riziką

Tarp vėžio rizikos veiksnių alkoholis yra trečias sąraše po nutukimo

Dalis ekspertų teigia, esą alkoholio vartojimas yra susijęs su šešių rūšių vėžiu^[1]. Iš tiesų, daugiau nei 5 proc. visų vėžio atvejų yra susiję su alkoholio vartojimu. Jau seniai žinoma, kad nėra alkoholio kiekio, kuris būtų naudingas organizmui, o naujausi tyrimai atkreipia dėmesį į galimą jo žalą.

Tarp vėžio rizikos veiksnių alkoholis yra trečias pagal pavojų po nutukimo (7,6 proc. atvejų) ir cigarečių rūkymo (19,3 proc.). Akivaizdu, jog norint sumažinti vėžio riziką, reikia atsisakyti alkoholio.

Per didelis alkoholio vartojimas didina šešių skirtingų rūšių vėžio riziką, įskaitant tam tikrus galvos ir kaklo vėžio tipus, stemplės plokščialąstelinę karcinomą, krūties, storosios žarnos, kepenų ir skrandžio vėžį. Be to, tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas ankstyvame amžiuje gali padidinti vėžio riziką vėlesniame amžiuje. Remiantis šiomis išvadomis, apribojus arba visiškai atsisakius alkoholio, rizika susirgti su alkoholiu susijusiu vėžiu gali sumažėti 8 proc., o visų vėžio rūšių rizika – bent 4 proc.

Net ir saikingas alkoholio vartojimas gali padidinti bendrą mirties ir lėtinių ligų riziką

Pasak priklausomybių psichiatro daktaro Adam Scioli iš Caron gydymo centrų Pensilvanijoje, apie tai, ar alkoholis yra kenksmingas, buvo aptinkama daug „informacijos kalnelių“.

„Daugelį metų netgi buvo pranešimų, kad jis gali būti naudingas sveikatai, tačiau dabar žinome, kad alkoholio vartojimas yra vienas iš vėžio rizikos veiksnių“, – sakė su A. Scioli.

Anot pastarojo, kasmet maždaug 75 000 amerikiečių diagnozuojamas vėžys, kuris vienaip ar kitaip susijęs su alkoholio vartojimu. Įspėjama, jog kuo daugiau žmogus geria – tiek kiekiu, tiek dažnumu – tuo didesnė rizika.

Alkoholis yra toksinas, veikiantis daugybę organų, pradedant smegenimis ir baigiant storosios žarnos sistema^[2]. Kalbant apie taip vadinamą „saugų alkoholio kiekį“ , saikingas alkoholio vartojimas apibrėžiamas kaip vienas ar mažiau gėrimų per dieną moterims; vyrams tuo tarpu – du ar mažiau gėrimų per dieną. Tačiau, kaip paaiškėjo, net ir saikingas alkoholio vartojimas gali padidinti bendrą mirties ir lėtinių ligų riziką. Tad galima teigti, jog alkoholio vartojimas neduoda papildomos naudos sveikatai, nepaisant to, kad riba tarp saugumo ir pavojaus yra diskutuotina ir kiekvienam žmogui skirtinga.

Sumažinus alkoholio vartojimą, onkologinių ligų rizika sumažėja

Nors tokie rizikos veiksniai kaip tabako vartojimas yra plačiai žinomi, visuomenės informuotumas apie alkoholio ir vėžio ryšį vis dar yra menkas. Pavyzdžiui, dauguma amerikiečių (51 proc.) nežino, kad alkoholis didina vėžio riziką.

„Apie tai pernelyg ilgai buvo nutylima, ypač atsižvelgiant į amerikiečių, atitinkančių alkoholio vartojimo sutrikimo kriterijus, skaičių, kuris 2023 m. siekė maždaug 29 mln.“, – tvirtina Scioli. Bet gera žinia ta, jog išvengiant šių rizikos veiksnių, tikimybė susirgti sumažėja. 

Iš tiesų, kasmet maždaug 75 000 amerikiečių diagnozuojamas vėžys, kuris vienaip ar kitaip susijęs su alkoholio vartojimu. Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis taip pat auga – šalies vidurkis yra šiek tiek didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, t. y. 576,5 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų. O vyrų sergamumas vėžiu maždaug 64 proc. didesnis nei moterų^[3]. 

Vienas iš sprendimo būdų – geriau informuoti visuomenę apie riziką, susijusią su alkoholio vartojimu, ypač vidutinio sunkumo ir sunkaus alkoholio vartojimu. Taip pat svarbu informuoti visuomenę, jog yra mechanizmų, kuriais jie gali gauti pagalbą, jei nesugeba patys sumažinti alkoholio vartojimo arba jo atsisakyti. Ne ką mažiau svarbu imtis ir kitų priemonių, tokių kaip, pavyzdžiui, atitinkamos informavimo kampanijos, ant alkoholinių gėrimų klijuojant įspėjamąsias etiketes.

Lietuvoje dar prieš kelerius metus svarstyta apie įspėjamuosius ženklus ant alkoholio taros – tačiau jau tada vieni tame matė prasmę, o kiti ne^[4]. Nors šalyje yra klijuojamos etiketės apie alkoholio žalą moterims, tai, pasak kai kurių parlamentarų, nėra pakankama. Be to, į Lietuvą daug alkoholio produktų importuojama, o užsienio gamyklos dėl Lietuvos, kuri yra pakankamai maža rinka, galimai nespausdins atskirų etikečių, todėl šis darbas tektų tiekėjams.

Airija, kaip numatoma, bus pirmoji šalis pasaulyje, kuri pateiks ženklinimą, aiškiai susiejantį alkoholio vartojimą su vėžiu. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad priemonė turi būti įdiegta 2026-aisiais.

Priklausomybė nuo alkoholio – tai rizikos veiksnys socialiniam funkcionavimui ir psichikai

Iš tikrųjų, geriausia visai nevartoti alkoholio, tačiau daugeliui žmonių tai gana sudėtinga.

Įsidėmėtina, jog alkoholio ribojimo nauda susijusi ne tik su vėžio rizika. Dideli alkoholio kiekiai laikomi toksiškais žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, yra daug mokslinės literatūros apie alkoholio vartojimo poveikį kepenims, kuris apibūdinamas kaip hepatitas (ūmi forma), kepenų cirozė (lėtinė forma) ir galimas kepenų vėžys. Tai taip pat gali turėti tiesioginį ir betarpišką poveikį smegenims, taipogi paveikti miego, budrumo ciklą, pažinimą, koordinaciją ir emocinį reguliavimą. Apskritai, ūmi ir lėtinė priklausomybė nuo alkoholio bei tolerancija jam yra didelės rizikos veiksnys socialiniam funkcionavimui ir psichikos sveikatai.

Nors yra tyrimų, rodančių, kad raudonojo vyno gėrimas neva naudingas sveikatai, kai kurių kitų tyrimų duomenimis, bet kokia galima nauda neatsveria rizikos. Taip, kartais apie raudonąjį vyną kalbama iliustruojant jį apsuptą aureole, tačiau kalbant apie vėžį, vynas vis tiek laikomas alkoholiu ir jį reikėtų riboti.

Galiausiai, svarbu nepamiršti, jog yra labai daug gyvenimo būdo aspektų, į kuriuos turėtume sutelkti dėmesį, kad optimizuotume savo sveikatą – pradedant sveika gyvensena, baigiant kokybišku poilsiu ir fiziniu aktyvumu.