Atlanto vandenynas vėsta rekordiniu greičiu: kas vyksta?

Mokslininkai neišsiaiškino pokyčio priežasties, Atlanto vandenynui atvėsus iki 25 laipsnių

Daugelis kalba apie klimato atšilimą, stengiantis išmesti kuo mažiau šiltnamio efektą skatinančių dujų. Tačiau tiesa ta, kad Atlanto vandenynas pradėjo vėsti rekordiniu greičiu. Svarstoma, kaip tai paveiks klimatą ir oro sąlygas plačiąja prasme^[1]? Ir, apskritai, ką tai galėtų reikšti?

Staigūs temperatūros pokyčiai Atlanto vandenyne sukėlė nerimą ne tik mums – paprastiems žemiečiams. Ypatingai garsiai ši tema nuskambėjo mokslo pasaulyje. Labiausiai mokslininkus stebina tai, jog vandenyno paviršiaus temperatūra, kovo mėnesį buvusi aukščiausia nuo 1982 m., staiga nukrito iki 25 laipsnių. Vandenynų paslaptys visada intrigavo – nuo nepakankamai ištirtų dugne glūdinčių duobių iki antgamtiškų „Bermudų trikampio“ reiškinių. Ten, kur plika akimi neaprėpiama, apstu magijos ir paslapčių, slypinčių milžiniškose vandens masėse, kurios žavi ne tik mokslininkus, bet ir entuziastus. 

Iš tiesų, vandenynų srovės, povandeniniai vulkanai, retai aptinkama jūrų gyvybė ir nežinomų gelmių tyrinėjimas atskleidžia naujas teorijas, prie kurių norisi taip priartėti, jog galėtume paliesti pirštais. Tokia ta gamta, kupina nuolatinių atradimų ir tuo pat metu primenanti, koks sudėtingas bei stebinantis šis pasaulis. Visgi, kas gražu, visuomet palieka istorijos pėdsaką. Ir šįsyk jis atkreipia daugelio dėmesį – ypač todėl, kad itin dažnai yra eskaluojamas klimato atšilimas; o Atlantas, žiūrėk, ėmė ir sumąstė nejučia atvėsti, – kaipgi čia taip?

Nors dalis tyrėjų įšsijuosę tvirtina, esą netikėti klimato pokyčiai, atsiradę dabartiniame amžiuje, yra susiję su visuotiniu atšilimu, iš tiesų mokslininkai ginčijasi, ar tikrai CO2 yra linkęs didėti; na, o jei tai tiesa, kodėl tada kai kurie scenarijai, kaip matome, su tuo toli gražu nesutampa? Bet kokiu atveju, abi teorijos tapo aktualiomis problemomis, ir, kaip pasirodo, keliančiomis grėsmę vandenynų ekosistemoms. 

Kadangi mokslininkai akylai stebi šių klimato pokyčių poveikį vandenynų srovėms, jūrų gyvūnijai bei pakrančių teritorijoms, pastebėjo kai ką keisto: dramatiški temperatūros pokyčiai, pastaruoju metu vykstantys Atlanto vandenyne patraukė okeanografų dėmesį dėl to, jog pavasario pradžioje Vidurio Atlante buvo šilčiausias laikotarpis nuo 1982 m. – temperatūra siekė 30 laipsnių. Tačiau ji staiga nukrito penkiais laipsniais. Tyrėjai suglumę, negebėdami išsiaiškinti šio dramatiško pokyčio priežasties^[2].

Neįprastas ne tik atšalimas centriniame ekvatoriniame Atlante, bet ir pokyčių greitis

Maiklas Makfadenas, dirbantis Nacionalinėje vandenynų ir atmosferos administracijoje (NOAA), užsiimančioje atmosferos mokslais, orų prognozėmis, klimato kaita bei vandenynų tyrimais, teigė:

„Ši situacija, kurią patiriame, yra labai įdomi. Mes vis dar nesuprantame, kas vyksta.“

Mokslininkai, be kita ko, atidžiai tiria vandens juostas tarp Brazilijos ir Rytų Afrikos pakrantės. Mat neįprastas ne tik atšalimas centriniame ekvatoriniame Atlante, bet ir pokyčių greitis. Paprastai temperatūros ciklas centriniame ekvatoriniame Atlante kasmet svyruoja, o šilčiausias laikotarpis būna kovo bei balandžio mėnesiais. Vėliau vasaros mėnesiais atvėsta. 

Vis dėlto, šiemet birželio mėn. paviršinio vandens temperatūra netikėtai greitai nukrito ir dabar vėl pradeda kilti iki normalaus lygio. Iš pradžių staigaus atšalimo priežastis nebuvo aiški. Paprastai šaltesni Atlanto vandenys vasarą būna susiję su stipriais pasatais (vėjais, pučiančiais ištisus metus šiaurės pusrutulyje šiaurės rytų, o pietiniame pusrutulyje – pietryčių kryptimi), pučiančiais virš ekvatoriaus. Šie stiprūs vėjai nuplukdo šiltesnius paviršinius vandenis ir pakeičia juos šaltesniais giluminiais vandenyno vandenimis. Tačiau šiemet vėjai regione buvo silpnesni, o tai gali būti ženklas, kad šiltesni vandenys jau pakeliui. Gegužės pradžioje buvo stiprių vėjų, bet jie nebuvo pakankamai stiprūs, jog prasidėtų atšalimas.

Nepaisant kai kurių neatitikimų, M. Makfadenas įsitikinęs, kad tikimybė, jog atšalimą lemia žmogaus sukelta klimato kaita, yra per didelė, kad ją būtų galima ignoruoti.

Laukiama aktyvaus uraganų sezono – tokio, kad tikriausiai pritrūksime audrų pavadinimų

Prieš kelis mėnesius pagrindinės pasaulio agentūros teigė, kad šis uraganų sezonas bus intensyvus.

Nuo gegužės mėnesio Atlanto vandenyno ekvatorinėje dalyje vyksta keistas perėjimas nuo šiltos prie šaltos temperatūros, ir tai vyksta rekordiniu greičiu. Besiformuojantis modelis, savotiška Atlanto Niña, atsiranda prieš pat laukiamą perėjimą į šaltesnę La Niña Ramiajame vandenyne – nuoseklių įvykių seriją, kuri gali turėti domino efektą pasauliniam klimatui (El Niña reiškia vandenyno paviršiaus atšilimą arba aukštesnę nei vidutinė vandenyno temperatūrą). Jeigu tris mėnesius vandens temperatūra išlieka žemesnė už vidutinę, tai būtų priskiriama Atlanto Niña, kurios nebuvo nuo 2013 m^[3]. Reiškiniai gali paveikti regioninius orų modelius ir turėti didelių pasekmių (2013-aisiais Brazilijoje dėl to kilo potvyniai)^[4]. 

Spartus Atlanto vandenyno atšalimas, apskritai, turi didelį poveikį pasaulinei klimato sistemai, sukeldamas įvairių problemų.

Klimato pusiausvyros sutrikimai. Vandenynų temperatūra turi įtakos pasaulinio klimato dėsningumams. Atlanto vandenyno atšalimas gali pakeisti atmosferos oro sroves, o tai sukelia regioninio bei pasaulinio klimato disbalansą.

Jūrų srovių pokyčiai. Dėl vandenyno atšalimo kinta jūros srovės. Gali būti paveiktos tokios svarbios srovės kaip Golfo, dėl to atvės Europos klimatas ir pasikeis oro sąlygos kituose regionuose.

Pasaulinės temperatūros sumažėjimas. Dėl vandenynų atšalimo, kaip spėjama, sumažės pasaulinė temperatūra. Tai bus ypač pastebima šalto klimato regionuose, įtakojant žemės ūkį, energijos vartojimą bei ekosistemą.

Orai ir klimato reiškiniai. Atvėsę vandenynai gali pakeisti uraganų ir kitų sudėtingų orų reiškinių dažnumą bei stiprumą.

Aišku viena: precedento neturintis pokytis kelia susirūpinimą aplinkai, paveikdamas orus. Be to, temperatūrų pokyčiai susiję ir su pražūtingu poveikiu aplinkai, įskaitant pasaulinį koralų išblukimą, sukėlusį stresą daugiau kaip 99 % Atlanto vandenyno tropinių rifų. „Balinimas“ įvyksta pasikeitus sąlygoms, dėl kurių koraluose gyvenantys dumbliai išstumiami. Dėl to koralai tampa balti kaip kaulas, o tai ne tik paveikia biologinę įvairovę, bet ir sumažina rifų gebėjimą sušvelninti pakrančių audrų poveikį bei sumažinti potvynius.