- BMW baiminasi prekybos karo ir iššūkių, su kuriais susidurtų įmonės visame pasaulyje
- Derybos turėtų būti atnaujintos ateinantį pirmadienį
- Vokietija ir Ispanija prieštarauja tarifams
- Vokietijos įmonės pernai į Kiniją eksportavo transporto priemonių už 26,3 mlrd. eurų
BMW baiminasi prekybos karo ir iššūkių, su kuriais susidurtų įmonės visame pasaulyje
BMW nepritarė Europos Sąjungos (ES) planui įvesti didesnius muitus Kinijos elektra varomoms transporto priemonėms, nerimaudami, kad tai išprovokuos prekybos karą ir pakenks visame pasaulyje veikiančioms įmonėms. BMW generalinis direktorius Oliveris Zipse ir kiti Vokietijos automobilių gamintojai, tokie kaip Volkswagen ir Mercedes, pareiškė, jog didesni tarifai gali neigiamai paveikti jų verslą, ypač atsižvelgiant į didelę priklausomybę nuo Kinijos rinkos. Mat Kinija yra ne tik pagrindinė BMW eksporto rinka, tačiau taip pat atlieka lemiamą vaidmenį jų gamybos procesuose.
Vokietijos automobilių gamintojai mano, kad tarifai, skirti kovoti su Kinijos valstybės subsidijomis elektromobilių gamybai, gali pakenkti tarptautiniams prekybos santykiams, o ne skatinti sąžiningą konkurenciją. Dėl to BMW ragino Vokietiją balsuoti prieš tarifus arba susilaikyti nuo jų palaikymo, siekiant tęsti derybas tarp ES ir Kinijos. Tai naujausias pagrindinio ES pramonės atstovo žingsnis, kuriuo pasisakoma prieš Europos Komisijos (EK) priimtą sprendimą, nurodant susirūpinimą dėl eskaluojamo prekybos ginčo[1].
O. Zipse nuomone, tarifų įvedimas gali ne tik pakenkti stipriai Vokietijos eksporto pramonei, bet ir „paskatinti atsakomąjį Kinijos atsaką ir taip pagilinti nesutarimus“.
Vis dėlto, ES penktadienį nubalsavo, kad būtų sudarytos sąlygos įvesti iki 35,3 proc. tarifus elektra varomoms transporto priemonėms, importuojamoms iš Kinijos, o tai gali sudaryti sąlygas užsitęsusiam prekybos karui su Azijos milžine[2][3]. Balsavimas įvyko po metus trukusio antisubsidijų tyrimo, kurį atliko EK pasiūliusi tarifus, siekdama atremti, jos nuomone, nesąžiningas Kinijos subsidijas.
Derybos turėtų būti atnaujintos ateinantį pirmadienį
Šalys, įskaitant Prancūziją, Italiją, Graikiją bei Lenkiją, nurodė, kad palaikys tarifus. Iš esmės to pakaktų, kad būtų įgyvendintos aukščiausio lygio ES prekybos priemonės. Vokietija kartu su Vengrija, Malta, Slovakija ir Slovėnija balsavo prieš pasiūlymą. Komisija teigė, jog muitų reikia, kad būtų išvengta pigių paskolų, žemės ir žaliavų bei kitų subsidijų, įvedant vienodas sąlygas. Tačiau ES ir Kinijos derybos kol kas yra tęsiamos. EK dabar nuspręs, ar importo muitai įsigalios lapkričio pradžioje.
Komisija teigė, esą muitai gali būti panaikinti, jei Kinija išspręs ES susirūpinimą, suderinant sprendimą su Pasauline prekybos organizacija (PPO). Pekinas taip pat išreiškė susidomėjimą tęsti derybas, sakydamas, jog tarifai pakenks verslo santykiams.
„Kinija tikisi, kad ES pripažins, jog tarifų įvedimas neišspręs jokių problemų, o tik supurtys Kinijos įmonių pasitikėjimą ir atgrasys jas nuo investicijų bei bendradarbiavimo su ES“, – sakoma Prekybos ministerijos pranešime. Kinija iš tiesų ragina ES savo politinį norą paversti veiksmais ir grįžti į teisingą kelią sprendžiant prekybos nesantaiką konsultuojantis.
Komisijos pasiūlymas gali būti įgyvendintas, jei 15 ES narių, atstovaujančių 65 procentus ES gyventojų, kvalifikuota balsų dauguma nebalsuos prieš, o tai yra labai didelė kliūtis. Pokalbiai turėtų būti atnaujinti pirmadienį.
Vokietija ir Ispanija prieštarauja tarifams
Vokietija, stambi automobilių gamintoja, išreiškė griežtus prieštaravimus, baimindamasi, kad tarifai gali pakenkti jos automobilių gamintojams, kurie priklauso nuo Kinijos rinkos. Vokietijos automobilių pramonės asociacijos prezidentė Hildegard Müller paragino abi puses vengti eskalavimo ir „idealiu atveju sustabdyti tarifus, jog būtų išvengta prekybos karo rizikos“.
Tarifai svyruoja nuo 7,8 proc. užsienio kompanijoms, tokioms kaip Tesla, kurios gamina automobilius Kinijoje, iki net 35,3 proc. Kinijos įmonėms, kurios nebendradarbiavo tyrimo metu. Šie tarifai pridedami prie ES standartinio 10 proc. importo muito automobiliams.
Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo parašė Europos Komisijos viceprezidentui Valdiui Dombrovskiui, prašydamas, kad derybos būtų atviros po balsavimo. Nors teigiama, esą tarifai skirti apsaugoti Europos automobilių gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos, Kinijos automobilių gamintojai naudojantis didelėmis valstybės subsidijomis, Pekinas priešinosi tarifams, vadindamas juos „protekcionistiniais“, todėl grasino atsakomomis priemonėmis.
Kinija, be kita ko, jau pradėjo tyrimus dėl brendžio, pieno ir kiaulienos produktų importo į Europą, pranešdama apie reagavimo priemones. Europos Komisija savo ruožtu pareiškė norą tęsti derybas su Kinija, įskaitant svarstymą dėl minimalios elektromobilių importo kainos.
Aišku viena: atidėjimas atspindi skirtingą ES valstybių narių požiūrį į prekybos priemones; juk BMW ir kitiems Vokietijos automobilių gamintojams, kurie Kinijoje turi didelį įdirbį, tarifų rizika yra ypač didelė.
Vokietijos įmonės pernai į Kiniją eksportavo transporto priemonių už 26,3 mlrd. eurų
Vokietijos automobilių gamintojai, kurie trečdalį savo pardavimų pernai pardavė Kinijoje, prieštarauja tarifams. Jie nerimauja dėl atsakomųjų priemonių ir baiminasi prekybos konflikto su antruoju pagal svarbą šalies prekybos partneriu.
Vokietijos įmonės vien pernai į Kiniją eksportavo transporto priemonių ir dalių už 26,3 mlrd. eurų (29,10 mlrd. JAV dolerių). Ir atvirkščiai, 6,8 mlrd. eurų vertės automobilių prekių srautas buvo nukreiptas priešinga kryptimi, taip pabrėžiant abiejų rinkų tarpusavio priklausomybę. BMW, kuri Kinijoje gamina elektrinius „MINI Cooper“ ir „Aceman“ automobilius, bet koks sutrikimas gali iš karto atsiliepti jos veiklos rezultatams.
„Mes sakome vienareikšmiškai: tarifai yra neteisingas požiūris, nes jie nepagerins Europos automobilių pramonės konkurencingumo“, – sakė Vokietijos profesinė sąjunga „IG Metall“.
