Dažiklis E120: iš vabzdžių verdamas karminas, sukeliantis anafilaksinį šoką ir alergijas

Košenilis dažiklis E120 yra įvairiuose maisto produktuose, nors gali daryti neigiamą poveikį sveikatai

Veikiausiai niekam ne paslaptis, jog spalva ir patraukli gaminio išvaizda yra vienas iš pagrindinių faktorių, kodėl pirkėjas nusprendžia įsigyti tam tikrą maisto produktą. Taigi, jei gaminys savaime nėra patrauklus ir ryškus, jo gamintojai nusprendžia pridėti dažų, kurie padeda išryškinti tam tikrą spalvą. Šiame procese galima rinktis natūralų arba dirbtinį dažymą, tačiau gamintojai dažniausiai pasirenka lengvesnį kelią ir dažo stabiliais, ilgiau išliekančiais, tačiau neretai sveikatai galinčiais pakenkti dažikliais. Vienas iš tokių dažiklių yra ir E120.

Karminas buvo naudojamas kaip natūralus dažiklis nuo seniausių laikų, pirmiausia Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Jis buvo pristatytas į Europą XVI amžiuje ir išpopuliarėjo kaip tekstilės ir prabangos daiktų, tokių kaip kilimai ir gobelenai, dažai. XIX amžiuje karminas buvo atrastas kaip maištui tinkantis dažiklis, todėl buvo pradėtas naudoti maisto pramonėje.

E120 yra maisto dažiklis, daugeliui žinomas ir kiek kitais pavadinimais – karminas arba košenilis. Karminas E120 dažniausiai naudojamas mėsos pramonėje, bet jis taip pat plačiai pasitelkiamas saldumynuose, kepiniuose, gėrimuose, pieno produktuose ir kitur.

Tokie maisto produktai kaip dešrelės, guminukai, pramoniniai pyragaičiai, uogienės, saldumynai, sirupai, konservuotos daržovės, ledai, įvairūs raudonos ar rožinės spalvos pieno produktai (pvz., braškių ar raudonųjų vaisių jogurtai), vaisių sultys ir energetiniai gėrimai neretai būna papildyti šiuo dažikliu^[1]. Iš tiesų kone viskas, ką galima rasti parduotuvių lentynose, gali savyje turėti ir E120.

Visgi, nors karminas vis dar yra gan populiarus dažiklis, tačiau E120 reikėtų vengti, nes nuolat kalbama apie galimą pavojų sveikatai. Taip pat kyla klausimų ir dėl etinių problemų, nes šis dažiklis gaminamas kiek kitaip nei dauguma maistinių dažų.

Karminas gaminamas iš vabzdžių, todėl nesuderinamas su veganiška dieta

Dažiklis E120 ne šiaip sau kartais vadinamas košeniliu. Juk košeniliai yra Meksikoje ir Pietų Amerikoje gyvenančių vabzdžių rūšis, kuri ir yra naudojama tam, kad būtų sukurtas natūralus karminas.

E120 dažiklio gamybai košelinių vabzdžių patelės renkamos dar prieš tai, kai padeda kiaušinėlius, nes tada jų spalva pasidaro raudona. Šis dažiklis gaunamas išvalius vabzdžių kiautus iš vidaus, juos išdžiovinus ir vėliau verdant vandenyje, kad susidarytų karmino rūgšties tirpalas. Gautas skaidrus tirpalas vėliau apdorojamas kalio bitartratu, alavo dichloridu, alūnu ar kalio hidrogenoksalatu, o tada medžiagos nusodinamos.

Tiesa, karmino gamyba gali skirtis priklausomai nuo to, kokie metodai naudojami. Pavyzdžiui, kartais į tirpalą dedama ir žuvies klijų, želatinos ar kiaušinio baltymo. O tai ypač svarbu alergiškiems žmonėms, nes šie gali patirti alerginę reakciją ne tik dėl paties karmino, bet ir jam gaminti naudotų priemaišų.

Vienam kilogramui natūralaus košenilio pagaminti reikia apie 70 000 vabzdžių. Žmonėms, kuriems rūpi gamta, tokia gamyba atrodo nepateisinama ir jie kritikuoja karmino gamybą dėl etinių pasekmių. Košenilio vabzdžiai dažnai auginami prastomis sąlygomis, o nuimant jų derlių žudoma daugybė vabzdžių. Todėl vis kalbama apie vabzdžių gerovę ir tvarumo trūkumą.

Be to, iškyla ir vartotojų informavimo klausimas. Daugelis vartotojų nežino, kad E120 yra gaunamas iš vabzdžių. Apie tai išsiaiškinę, veikiausiai dalis žmonių tikrai norėtų atsisakyti tokio maisto. Tai įrodo ir su „Starbucks“ nutikusi istorija. Bendrovė buvo kaltinama prisidedanti prie natūralios košenilio vabzdžio, iš kurio gaminamas karminas, buveinės naikinimo. „Starbucks“ galiausiai paskelbė, kad pereis prie alternatyvaus natūralaus dažiklio^[2].

Tačiau svarbu ne tik gamtos klausimas. Kadangi jis išgaunamas iš vabzdžių, jis nesuderinamas su veganiška ar vegetariška dieta. Taip pat netinka ir kai kurioms religinėms grupėms ar tiesiog asmenims, kurie nenori valgyti nieko, ko gamyboje buvo naudojami vabzdžiai.

E120 žala: gali sukelti anafilaksinį šoką, alergijas ir neigiamai veikti vaikus

Karminas jau seniai girdimas diskusijose apie dažiklius, kurie gali turėti neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. 2012 metais Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė ataskaitą^[3], kurioje teigiama, kad karmino naudojimas maisto produktuose gali kelti pavojų vartotojų sveikatai dėl nedidelio kiekio toksinių medžiagų, tokių kaip švinas ir arsenas. Ataskaitoje buvo raginama griežtinti karmino naudojimo Europos Sąjungoje reglamentus.

Iš tiesų, E120 siejamas su įvairiais pavojais sveikatai, įskaitant alergines reakcijas, astmą ir anafilaksinį šoką^[4]. Retais atvejais buvo pastebėtos nepageidaujamos odos reakcijos, užfiksuotas veido patinimas, švokštimas.

Profesinė astma taip pat yra labai reali galima problema žmonėms, dirbantiems gamyklose, kurios gamina karminą. Maistiniai dažai sulaiko kenksmingus sutraiškytų vabzdžių baltymus, kurie gali pakenkti žarnyno sveikatai. Be to, buvo nustatyta, kad E120 yra nedidelis kiekis toksinių medžiagų, tokių kaip arsenas ir švinas^[5].

Kai kurie tyrimai taip pat parodė ryšį tarp E120 vartojimo ir vaikų hiperaktyvumo. Manoma, kad šis dažiklis daug dažniau sukelia problemų būtent vaikams nei suaugusiems^[6], todėl tėvai turėtų pasistengti vengti E120 savo atžaloms duodamuose maisto produktuose.

Tiesa, alergiškų vaikų tėvams, artimiesiems ir globėjams gali būti sunku atpažinti produktus, kuriuose yra šio priedo. E120 etiketėse, pagal tai, kurioje šalyje perkate maisto produktus ir kur jie buvo pagaminti, gali būti pažymėtas taip:

• 120
• E120
• košenilis
• karminas (nepainioti su dirbtiniais dažikliais karmoisinu 122 arba indigokarminu 132)
• košenilio karminas
• karmino rūgštis
• CI 75470

Taigi, reikėtų įsidėmėti, kad nors E120 buvo plačiai naudojamas kaip maisto dažiklis šimtmečius, tačiau jis siejamas su galima žala žmonių sveikatai ir kelia etinių klausimų apie vabzdžių gerovę ir tvarumą. Yra keletas E120 alternatyvų, kurios laikomos saugesnėmis ir etiškesnėmis. Pavyzdžiui, burokėlių sultys, paprika ir kiti augalinės kilmės dažikliai gali būti naudojami panašiai raudonai arba rausvai maisto produktų spalvai pasiekti. Deja, gamintojai vis dar neretai mieliau renkasi karminą ir kitus dažiklius, kaip kad dažiklis E110 ar dažiklis E107, o ne ieško sveikesnių pakaitalų.