Dažiklis E127: eritrozinas gali sukelti hiperaktyvumą ir įvairias alergijas

Dažiklis E127 padeda išgauti raudoną spalvą, tačiau gali kenkti sveikatai

Dirbtiniai maisto dažikliai dažniausiai naudojami gaminant konservuotus, skardinėse uždarytus ar įvairius kitaip supakuotus maisto produktus. Jie taip pat neretai pasitelkiami fabrikuose, gaminančiuose uogienes, drebučius, saldumynus ir kitus ryškiaspalvius produktus. Net vaistai ir vitaminai, kad įgautų patrauklią spalvą, būna nudažomi su sintetiniais dažikliais.Tačiau retas kuris susimąsto, kad šių spalvotų produktų vartojimas gali kelti pavojų sveikatai.

E127 yra sintetinis maisto dažiklis, kuris, kaip ir daugelis kitų dažų, naudojamas maisto pramonėje tam, kad pagerintų maisto produktų spalvą. Jis dar žinomas kitu pavadinimu – eritrozinas.

Šią medžiagą atrado britų chemikas Edwardas Schunckas. Tačiau nors tai įvyko 1874 metais, dar ilgokai niekas nedrįso eritrozino dėti į maistą. Tik 1900-aisiais E127 buvo pradėtas naudoti kaip maisto dažiklis. O JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) eritroziną patvirtino kaip saugų maisto priedą 1928 metais.

Nuo tada jis buvo naudojamas maisto pramonėje ir buvo manyta, kad tai yra visiškai saugu. Tačiau vėlesni tyrimai padėjo suprasti, jog eritrozinas gali daryti žalą žmogaus organizmui, o ypač – mažamečiams, alergiškiems ar astma sergantiems asmenims.

E127 dažiklis dažniausiai pasitelkiamas gaminant uogienes, saldžius padažus, konservuotus vaisius, saldainius, kepinių dekoracijas ir kitus konditerijos gaminius. Jis taip pat gali būti dedamas į gėrimus, tokius kaip alkoholiniai gėrimai ir energetiniai gėrimai, kurie be dažiklių neatrodytų tokie patrauklūs.

Be maisto produktų ir gėrimų, kai kurie vaistai, tokie kaip ibuprofenas, yra padengti eritrozinu. Tabletėse esantys raudonos spalvos dažai yra pateikiami kaip jodo šaltinis.

Pats eritrozinas yra rudas, miltelių konsistencijos, tačiau tirpsta vandenyje ir padeda suteikti įvairias spalvas – nuo raudonos iki vyšninės rožinės. Ši spalva yra pilnai sintetiška, nes pagaminta iš rezorcinolio ir ftalio anhidrido mišinio. Maisto gamintojai eritroziną pamilo ne tik dėl jo gebėjimo suteikti ryškiai raudoną atspalvį, bet ir dėl fakto, jog jis atlaiko aukštą temperatūrą. Tai reiškia, jog E127 yra idealus maisto dažiklis įvairiems kepiniams ar kitiems produktams, kurie gaminami karštyje.

Eritrozinas gali kelti hiperaktyvumą ir didinti skydliaukės navikų riziką

Nepaisant to, kaip nenoriai maisto gamintojai atsisako šio maisto dažiklio, savo žala E127 panašus į E104 dažiklį ir laikomas galinčiu kelti pavojų žmonių sveikatai^[1]. Eritrozinas yra gan pavojingas vaikams, nes gali sukelti hiperaktyvumą, trukdyti susikaupti, didinti nerimą^[2]. Jis taip pat gali šiek tiek sumažinti ląstelių augimą.

Buvo pastebėta, kad šis dirbtinis dažiklis, kaip ir E120 bei kai kurie kiti maisto priedai, kelia riziką dėl astmos paūmėjimo ar į ją panašių simptomų atsiradimo. Jis netinkamas ir į alergijas linkusiems žmonėms, nes buvo pastebėta, jog E127 gali padidinti greito tipo alerginių reakcijų intensyvumą.

Negana to, šis maisto dažiklis kai kurių specialistų siejamas su vėžiu. Po 1990 metais atlikto tyrimo buvo nustatytas ryšys tarp E127 ir padidėjusio skydliaukės hormonų kiekio žiurkėms, o ekstremaliais atvejais - skydliaukės navikų^[3].

Kai kuriuose tyrimuose buvo pastebėta, jog žiurkės, kurioms buvo duodamas didesnis tirozino kiekis, pasižymėjo didėjančiu skydliaukės svoriu, taip pat užfiksuotas didesnis skydliaukės adenomų ir adenokarcinomų susirgimų dažnis. Buvo užfiksuotas ir toksinis poveikis žiurkių sėklidėms^[4].

Eritrozinas jau kurį laiką siejamas ne tik su skydliaukės problemomis, bet ir su dirglumu, smegenų pažeidimais, OKS, nevaisingumu ir kitomis problemos. Tai taip pat gali sukelti jautrumą šviesai ir pažeisti jodo apykaitą^[5].

Tad ne nuostabu, jog E127 dažiklis buvo uždraustas Norvegijoje, JAV, daugeliu atveju jo negalima naudoti ir Jungtinėje Karalystėje bei Europos sąjungoje. Europos maisto saugos tarnyba leidžia eritroziną naudoti tik perdirbtose vyšniose ir naminių gyvūnėlių maiste^[6]. Eritrozino naudojimas smarkiai reglamentuojamas ir Australijoje, kur jis leidžiamas tik ribotais kiekiais gaminant šerkšną ar ledukus^[7].

Maisto gamintojai nenoriai atsisako dažiklio, nors E127 draudžiamas daugelyje produktų

Nepaisant šių tyrimų, reguliavimo agentūros vis dar leidžia naudoti E127 kai kuriuose gaminiuose, o daugelyje šalių jis vis dar laikomas saugiu. Tokie teiginiai grindžiami tuo, jog tyrimai atlikti su žiurkėmis ar kitais gyvūnais, o ne žmonėmis, tad tiek cheminių medžiagų poveikis, tiek suvartojamas kiekis gali smarkiai skirtis, lyginant su žmonėmis.

Tačiau tai nėra pilna tiesa. Vaistų ir baltymų sąveikos tyrimai rodo, jog net ir leistina šio dažiklio riba gali turėti kancerogeniškų pasekmių ir nėra saugi^[8]. Nors kai kurie tyrimai paneigia E127 žalą, kai jis vartojamas retai ir saikingai, daugelis žmonių neatkreipia dėmesio į maisto produktų etiketes ir suvalgo maisto dažiklių to net nesuvokdami. Tad taip didėja tikimybė, jog bus peržengta saugi riba.

Deja, ne tik patys žmonės dažnai nežino, ką deda į burną, bet ir maisto gamintojai neretai galvoja tik apie kuo didesnį pelną, o ne saugumą. Pavyzdžiui, vos prieš kelis metus JK prekybos standartų pareigūnai gavo pranešimą apie kepyklėlę, kurioje naudojamas nelegalus E127 dažiklis.

Nuvykus į Lidse įsikūrusią kepyklėlę „Get Baked“, išaiškėjo, jog ji naudojo nelegalius pabarstukus, kuriuose buvo eritrozino. Kepyklėlė buvo priversta nutraukti perkamiausių kepinių pardavimą. Jai teko iš savo asortimento išimti glazūruotas spurgas, kurias įkvėpė Homeris Simpsonas ir šokoladinį tortą, kurį įkvėpė Matilda. Abu šie kepiniai buvo puošiami nelegaliais pabarstukais.

Tačiau šiuos žmonių sveikatai žalingus pabarstukus naudojęs ir galiausiai sučiuptas kepyklos savininkas Richas Myersas nesijautė prasikaltęs. Jis teigė, kad sprendimas buvo „juokingas“, o alternatyvūs pabarstukai rinkoje yra „šiukšlės“. Kepyklos savininkas sakė^[9]:

„Žinau, kad tai skamba kaip smulkmena, bet tai yra didelis reikalas mano verslui – mes juos daug naudojome. Mūsų geriausiai parduodami kepiniai, daugiau nebegalėsime jų parduoti. Mažam nepriklausomam verslui, kuris turi tik nedidelį meniu, tai yra problema.“

R. Myersas sakė, kad JAV pagamintus pabarstukus įsigijo iš JK įsikūrusio didmenininko, ir pridūrė, kad kiti rinkoje esantys pabarstukai tiesiog nesulyginami: „[Britų pabarstukai] nubėga ir nėra stabilūs kepant. Spalvos nėra ryškios ir tiesiog neatrodo labai gerai “. Tad vietoj to, kad ieškotų sveikesnių alternatyvų ir nenaudotų pabarstukų išvis, kepyklos savininkas nusprendė nebegaminti savo kepinių ir kaltinti saugos tarnybas, jog nuskriaudė jo verslą.

Deja, tokių tik apie savo kepinių grožį, o ne saugumą galvojančių verslininkų vis dar apstu, todėl net ir šalyse, kuriose E127 yra draudžiamas, vis dar randama jį naudojančių ar parduodančių verslų. Tad norint apsisaugoti nuo sveikatai žalingų maisto produktų būtina atidžiai skaityti etiketes ir geriau rinktis galbūt ne tokius gražius ir ryškiaspalvius, tačiau sveikesnius skanumynus.