DI aktas: kas tai ir kodėl kai kurios įmonės nesutinka jo pasirašyti?

Dirbtinio intelekto aktas – jau priimtas, bet bus pradėtas taikyti kelis metus truksiančiais etapais

Dirbtinis intelektas (DI) darosi vis pažangesnis ir populiaresnis. Tačiau dirbtiniam intelektui tobulėjant, o jo panaudojimui vis labiau plečiantis, neabejotinai reikia kalbėti ir apie dirbtinio intelektos pavojus. Tam, kad būtų užkirstas kelias pagrindinių teisių pažeidimams ir būtų skatinamos inovacijos, buvo sukurtas Dirbtinio intelekto aktas. Tačiau kas tai per teisės aktas ir kodėl kai kurios kompanijos jam prieštarauja?

Viešai teigiama, kad DI akto tikslas – apsaugoti pagrindines teises, demokratiją, teisinę valstybę, taip pat aplinkos tvarumą nuo didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemų. Šiuo teisės aktu taip pat esą siekiama skatinti inovacijas, drauge užtikrinant, kad būtent Europa būtų DI srities lyderė.

Europos parlamento patvirtintas teisės aktas įsigaliojo rugpjūčio 1 dieną, tačiau jis bus pradėtas taikyti po dvejų metų. Tiesa, yra tam tikrų išimčių, kurios pradės galioti anksčiau arba vėlesniu laikotarpiu:

• draudimai įsigalios po šešių mėnesių nuo DI akto įsigaliojimo,
• bendrosios paskirties DI modeliams taikomos valdymo taisyklės ir įpareigojimai bus pradėti taikyti po 12 mėnesių,
• į reglamentuojamus produktus integruotoms DI sistemoms taikomos taisyklės bus pradėtos taikyti po 36 mėnesių,

Tačiau verta paminėti, kad nors yra teigiama, jog DI aktas turėtų skatinti inovacijas, jau prasidėjo ginčų, kad taip kaip tik bus stabdoma DI pažanga. O ES iniciatyva dar labiau paspartinti dirbtinio intelekto kontrolės priemones siūlant geranoriškai pasirašyti DI paktą, pačiame pirmame žingsnyje susidūrė su technologijų gigančių nepritarimu.

DI paktą pasirašė virš 100 kompanijų, nors buvo kalbėta apie 1 000

Norėdami greitesnio DI akto įsigaliojimo, politikai sugalvojo DI paktą, kurį savanoriškai pasirašiusios kompanijos įsipareigotų jau iš anksto laikytis DI akto nuostatų. Šią iniciatyvą pradėjo buvęs ES skaitmeninių technologijų komisaras Thierry Bretonas, tačiau jis atsistatydino po konfliktų su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kuri spaudė Prancūzijos vyriausybę atšaukti jo kandidatūrą antrai kadencijai.

Iš pradžių DI paktas buvo laikytas svarbiu dokumentu, kuris turėtų reikšmingą poveikį DI technologijų reguliavimui. Buvo teigiama, kad daugiau nei 1 000 įmonių jau domisi šiuo paktu, ir jis buvo pristatytas kaip reikšmingas žingsnis į saugesnę ateitį su DI.

Tačiau dabar paaiškėjo, kad naujajam DI paktui pritarė tik 115 skirtingų įmonių, nepaisant pradinio entuziazmo ir pompastikos. Šios kompanijos, tarp kurių yra vieni didžiausių DI rinkos dalyvių pasaulyje, palaikė ES iniciatyvą paspartinti DI kontrolės priemones.

Bet vis dar trūksta daugybės žinomų vardų. Ju atsisakymas prisijungti prie pakto rodo tam tikrą pasipriešinimą arba skeptiškumą dėl reglamentavimo griežtumo ir jo poveikio inovacijoms bei verslui.

Tarp paktą pasirašiusių įmonių yra svarbios pasaulinės technologijų milžinės, tokios kaip Vokietijos „Aleph Alpha“, „Amazon“, „Google“, „Microsoft“, „OpenAI“, „Samsung“, „Snap“ ir „Palantir“. Be jų, prie pakto prisijungė ir daugybė mažesnių Europos bei pasaulinių įmonių, kurios siekia prisidėti prie DI kontrolės priemonių.

Teisės aktu siekiama įvesti griežtas taisykles iki šiol gan chaotiškai besiplečiančiai DI sferai

Nors dalis verslų jau spėjo pasirašyti DI paktą, iš tiesų net ir to nepadarę verslai galiausiai vis tiek privalės laikytis taisyklių, išdėstytų DI akte, kai jis įsigalios per artimiausius kelerius metus. Savarankiškas akto pasirašymas buvo skirtas skatinti įmones anksčiau pradėti laikytis naujų taisyklių, kad jos greičiau prisitaikytų prie būsimos teisinės aplinkos.

Taip siekiama sustiprinti įsitraukimą ir norą kuo greičiau prisiimti įsipareigojimus. Teisės akte pagrindinis dėmesys skiriamas informacijos keitimosi skatinimui, kad DI paktą pasirašiusios šalys padėtų viena kitoms patenkinti bloko DI taisyklių reikalavimus ir aktyviai plėtotų bendrą praktiką. Taip pat yra trys pagrindiniai (bet ne vieninteliai) veiksmai, kuriuos įsipareigotų vykdyti paktą pasirašiusios šalys^[1]:

1. Priimti DI valdymo strategiją, skatinančią dirbtinio intelekto įsisavinimą organizacijoje ir siekti, kad ateityje būtų laikomasi DI įstatymo,
2. Nustatyti ir sudaryti DI sistemas, kurios pagal DI aktą gali būti priskirtos didelės rizikos kategorijai,
3. Skatinti darbuotojų supratimą apie DI ir raštingumą šia tema, užtikrinant etišką ir atsakingą DI plėtrą.

Be to, yra ilgas galimų įsipareigojimų sąrašas, kurį parengė ES DI biuras, prieš tai išfiltravęs gautus atsiliepimus iš „atitinkamų suinteresuotųjų šalių“, kurias palies DI teisės aktas. Gautas įsipareigojimų sąrašas leidžia pasirašiusiems asmenims iš esmės pasirinkti ir derinti, kurie įsipareigojimai jiems tinka.

Tarp įsipareigojimų yra reikalavimas informuoti žmones, kai jie sąveikauja su DI sistemomis, ir pažymėti DI sukurtą turinį, ypač „išmaniąsias vaizdo klastotes“ (ang. deep fakes). Ši iniciatyva laikoma švelnesne DI akto versija, kuri leidžia įmonėms pasiruošti perėjimui prie būsimo privalomo reglamento.

„Apple“ ir „Meta“ nesutinka prisijungti prie DI paktą pasirašiusių verslų

DI paktas prarado savo populiarumą ne tik todėl, kad pasitraukė jo iniciatorius T. Bretonas. Tai nutiko ir dėl garsių technologijų pramonės kampanijų, kurios teigia, kad griežti Europos reglamentai stabdo inovacijas ir DI integraciją, trukdydami žemynui konkuruoti su kitomis pasaulio rinkomis. Buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi taip pat pabrėžė panašų susirūpinimą dėl Europos konkurencinės padėties, teigdamas, kad per didelis reguliavimas gali trukdyti pažangai DI srityje.

Tad ne nuostabu, kad ne visos didžiosios kompanijos nusprendė suskubti pasirašyti naująjį teisės aktą. Net kelios technologijų gigantės, kurios ir prieš tai smarkiai nesutarė su ES valdymo institucijomis bei galiojančiais įstatymais, nepritaria DI paktui ir tuo pačiu DI aktui.

Nors „Apple“ teigė, jog „bendradarbiauja“ su ES reguliavimo institucijomis, kad ES vartotojams pateiktų „Apple Intelligence“ funkcijas, visgi bendrovė atsisakė pasirašyti DI paktą. O tai signalizuoja, kad veikiausiai kol kas nebus nei rimto bendradarbiavimo, nei vis pažangesnių „Apple“ funkcijų. Juk jeigu „Apple“ ir toliau ignoruos ES teisės aktus, jai bus sudėtinga diegti DI funkcijas ES gyventojams. Tad bus įdomu pamatyti, ar DI trūkumas turės įtakos „iPhone 16“ pardavimams ES šalyse^[2].

Pritarti DI paktui atsisakė ir kita technologijų milžinė – „Meta“. Šį mėnesį „Meta“ organizuotame renginyje buvo galima išgirsti perspėjimą, kad „pastaruoju metu reguliavimo sprendimų priėmimas tapo fragmentiškas ir nenuspėjamas“ ir kad ES esą rizikuoja nespėti į traukinį su dirbtinio intelekto technologija, kuri gali „pakelti našumą“.

Šie žodžiai neatrodo laužti iš piršto, nes kai kurios technologijų įmonės, įskaitant „Meta“ ir „X“, jau pristabdė dirbtinio intelekto produktų diegimą Europoje.

Tiesa, „Meta“ atstovė spaudai Anna Kuprian visgi neatmetė, kad ateityje pasiduos ES norams ir prisijungs prie DI pakto: „Sveikiname suderintas ES taisykles ir šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame savo darbui pagal DI įstatymą, tačiau neatmetame galimybės prisijungti prie DI pakto vėlesnėje stadijoje.“ A. Kuprian pridūrė^[3]:

„Taip pat neturėtume pamiršti didžiulio DI potencialo skatinti Europos inovacijas ir sudaryti sąlygas konkurencijai, nes kitaip ES praleis šią tik sykį per visą šimtmetį pasitaikančią galimybę.“

Trečiadienį, likus kelioms valandoms iki oficialaus teisės akto paskelbimo ES būstinėje Briuselyje, pateiktame pasirašiusiųjų sąraše nebuvo ir dar kelių puikiai žinomų kompanijų. DI pakto nepasirašė Prancūzijos dirbtinio intelekto čempionė „Mistral“, taip pat vaizdo įrašų dalijimosi platforma „TikTok“ ir pirmaujanti Amerikos DI įmonė „Anthropic“.

Nesugebėjimas gauti paramą iš kai kurių pasaulinio lygio lyderių, kuriančių pažangiausius DI modelius, rodo, kaip vyriausybės, įskaitant ES, vis dar nesusitvarko su žaibiška technologijų plėtra. Nepaisant griežtų įspėjimų per pastaruosius kelerius metus apie DI keliamas grėsmes, politikai dar ieško būdų, kaip reguliuoti šias taisyklių neturinčias technologijas, kurios gali daryti didelį poveikį visuomenei ir pasauliui.

DI aktas – pirmasis išsamus ES reguliavimo mechanizmas, kurio nesilaikant lauks milijardinės baudos

Tad kas tas DI aktas^[4] iš tiesų ir kodėl jo taip baidosi kai kurios kompanijos, kurios net nesutiko pasirašyti švelnesnį DI paktą? DI aktas yra pirmoji pasaulyje išsami teisinė sistema, reguliuojanti dirbtinio intelekto naudojimą, siekiant sumažinti galimą DI keliamą riziką ir skatinti atsakingą jo diegimą.

Aktas nustato aiškius reikalavimus ir pareigas DI kūrėjams ir diegėjams, ypač tiems, kurie dirba su didelės rizikos sistemomis, tokiomis kaip medicinos, švietimo ar teisėsaugos sritys. Didelė rizika apima pavojus žmonių sveikatai, gyvybei ir pagrindinėms teisėms, todėl šioms sistemoms taikomi griežti reikalavimai dėl duomenų kokybės, skaidrumo ir žmogaus priežiūros.

DI aktas grindžiamas rizikos klasifikacija, skirstant DI sistemas į keturias kategorijas: minimalios rizikos, ribotos rizikos, didelės rizikos ir nepriimtinos rizikos.

Nepriimtinos rizikos DI sistemos, tokios kaip socialinio reitingavimo praktika, remiantis šiuo dokumentu yra uždraustos. Draudžiamos tampa tokios DI technologijos, kurios kelia grėsmę piliečių teisėms, kaip, pavyzdžiui, biometrinis kategorizavimas ir emocijų atpažinimas darbo vietose^[5].

O didelės rizikos DI sistemos apima tokias sritis kaip švietimas, viešųjų paslaugų teikimas ir teisingumo vykdymas. Šios sistemos turi atitikti griežtus reikalavimus, įskaitant rizikos mažinimo mechanizmus, veiklos registraciją ir žmogaus atliekamą priežiūrą.

Siekiant apsaugoti piliečius ir užtikrinti skaidrumą, įvesta reikalavimų sistema, kuri nustato atsakomybę tiekėjams, diegėjams ir rinkos priežiūros institucijoms. Rinkai pateikiamos sistemos privalo turėti atitikties deklaracijas, o po pateikimo rinkai stebėti riziką ir pranešti apie rimtus incidentus. Tiekėjai privalo užtikrinti aukštą patikimumo ir saugumo lygį bei laikytis nuolatinės priežiūros reikalavimų.

Galiausiai, DI aktas yra ateičiai pritaikyta sistema, siekianti apsaugoti žmonių teises ir skatinti inovacijas DI srityje. Nors reglamentas yra griežtas, jis numato reguliacinius aspektus, leidžiančius inovatyvioms įmonėms saugiai testuoti savo sistemas. DI aktas taip pat įpareigoja diegti vykdymo užtikrinimo mechanizmus ir stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą su ES reguliacinėmis institucijomis, kad būtų užtikrintas reglamento vykdymas.

Kai kurioms bendrovėms Dirbtinio intelekto aktas nepatinka dėl kelių priežasčių:

• Didelės įgyvendinimo sąnaudos: Aktas reikalauja griežtų atitikties procedūrų, ypač didelės rizikos DI sistemoms, kas mažesnėms įmonėms ir startuoliams gali tapti finansiškai sudėtinga.
• Inovacijų apribojimas: Griežtas reguliavimas gali lėtinti naujų produktų kūrimą ir diegimą.
• Pasaulinio konkurencingumo rizika: Bendrovės baiminasi, kad ES DI reguliavimas gali apsunkinti konkurenciją su šalimis, turinčiomis laisvesnius DI reglamentus, kaip kad JAV ar Kinija.
• Biurokratinė našta: Įmonės teigia, kad aktas apsunkina jų veiklą, reikalaujant sudėtingų administracinių procedūrų, kurios gali sulėtinti produktų įvedimą į rinką.
• Lankstumo trūkumas: Kai kurie teigia, kad reglamentas yra pernelyg griežtas ir neprisitaiko prie greitai besikeičiančių DI technologijų, trukdydamas eksperimentuoti ir prisitaikyti prie naujų rinkos poreikių.

Baudos už ES DI akto nesilaikymą yra gan griežtos. Jos gali siekti iki 7 proc. pasaulinių metinių pajamų už draudžiamo DI naudojimą, iki 3 proc. už kitų DI akto įsipareigojimų nevykdymą ir iki 1,5 proc. už neteisingos informacijos teikimą DI reguliavimo institucijoms. Taigi, tokioms technologijų milžinėms kaip „Meta“, taisyklių sulaužymas gali atsieiti milijardines sumas.