Suprasti akimirksniu
  • DI gali reikšmingai pakeisti mokslinius tyrimus ir sukurti proveržius
  • Adomas sugebėjo atrasti iki tol nežinomas organizmo genų funkcijas – tačiau mokslininkui jis neprilygsta
  • Mokslininkų profesija artimiausiu metu nėra pavojingoje situacijoje
  • Per artimiausią dešimtmetį DI padedami moksliniai tyrimai pelnys Nobelio premijas
Šaltiniai
Technologijos
Ar dirbtinis intelektas kada nors laimės Nobelio premiją? Solen Feyissa/Unsplash nuotrauka

DI gali reikšmingai pakeisti mokslinius tyrimus ir sukurti proveržius

Dirbtinis intelektas (DI) jau dabar turi didelę įtaką įvairioms pramonės šakoms, įskaitant bankininkystę, finansus, kino industriją ir žurnalistiką. Mokslininkai taip pat tiria, kaip DI gali reikšmingai pakeisti mokslinius tyrimus ir net sukurti proveržius, vertus Nobelio premijos.

2021 m. japonų mokslininkas Hiroaki Kitano pasiūlė „Nobelio Tiuringo iššūkį“, kuriuo siekiama iki 2050 m. sukurti „DI mokslininką“, galintį savarankiškai atlikti Nobelio premijos lygio tyrimus. Mokslininkai jau aktyviai siekia šio tikslo, bandydami sukurti DI, kuris galėtų savarankiškai generuoti reikšmingus mokslinius atradimus.
Mašininio intelekto profesorius Rossas Kingas iš Švedijos Čalmerso universiteto teigia, kad šiuo metu egzistuoja apie 100 vadinamųjų „robotų mokslininkų“. Jis pats prisidėjo prie šios srities plėtros ir 2009 m. kartu su kolegomis pristatė „robotą mokslininką Adomą“ – pirmąjį DI įrenginį, galintį savarankiškai daryti mokslinius atradimus.

Šių metų Nobelio premijos laureatai bus paskelbti spalio 7–14 dienomis, o mokslininkai toliau tiria, kaip DI galėtų revoliucionuoti jų sritis.

„Sukūrėme robotą, kuris pats padarė naujus mokslo atradimus, generavo naujas mokslines idėjas, jas išbandė ir patvirtino, kad jos teisingos“, – sakė R. Kingas.

Robotas sukonstruotas taip, kad galėtų savarankiškai kelti hipotezes ir kurti eksperimentus joms patikrinti. Be to, jis programuodavo laboratorinius robotus, jog šie atliktų tuos eksperimentus, o paskui mokydavosi iš proceso ir jį kartodavo.

Adomas sugebėjo atrasti iki tol nežinomas organizmo genų funkcijas – tačiau mokslininkui jis neprilygsta

Adomui buvo pavesta ištirti mielių vidinius procesus ir jis atrado iki tol nežinomas organizmo genų funkcijas. Vėliau antrasis robotas mokslininkas, vardu Ieva, buvo sukurtas tirti naujiems vaistams nuo maliarijos ir kitų tropikų ligų. Pasak R. Kingo, robotai mokslininkai jau turi keletą pranašumų, palyginti su vidutiniu žmogumi mokslininku.

Anot pastarojo, toks mokslas kainuoja mažiau pinigų, jie dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, be to, robotai esą taip pat kruopščiau fiksuoja kiekvieną proceso detalę. Visgi, R. Kingas pripažino, jog DI neprilygsta Nobelio premijos vertam mokslininkui – tam jie turėtų būti daug protingesni ir gebėti suprasti platesnį vaizdą.
Adomas sugebėjo atrasti iki tol nežinomas organizmo genų funkcijas. Andrea De Santis/Unsplash nuotrauka
Adomas sugebėjo atrasti iki tol nežinomas organizmo genų funkcijas. Andrea De Santis/Unsplash nuotrauka

Mokslininkų profesija artimiausiu metu nėra pavojingoje situacijoje

Inga Strumke, asocijuotoji profesorė iš Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto, teigė, kad mokslininkų profesija artimiausiu metu nėra pavojingoje situacijoje, nes mašinos dar negali perimti mokslo tradicijų. Ji pabrėžė, kad nors šiandien tai dar neįmanoma, negalima paneigti, jog dirbtinis intelektas jau daro didelę įtaką mokslui ir ateityje šis poveikis tik augs.

Vienas iš pavyzdžių, kaip dirbtinis intelektas jau prisideda prie mokslinių tyrimų, yra „AlphaFold“ – „Google DeepMind“ sukurtas DI modelis, kuris geba nuspėti baltymų trimatę struktūrą remdamasis jų aminorūgščių sekomis. Tai ženkliai palengvina baltymų tyrimus ir atveria naujas galimybes medicinos bei biologijos srityse.

„Žinojome, kad yra tam tikras ryšys tarp aminorūgščių ir galutinės trimatės baltymų formos... ir tada galėjome naudoti mašininį mokymąsi, kad jį rastume“, – tvirtino I. Strumke.

Inga Strumke paaiškino, kad skaičiavimai, kuriuos atlieka tokie dirbtinio intelekto modeliai kaip „AlphaFold“, yra pernelyg sudėtingi žmogaus gebėjimams. Tačiau, pasak jos, šis „AlphaFold“ atvejis taip pat atskleidžia vieną iš dabartinių DI modelių silpnąją pusę: nors jis puikiai apdoroja didžiulius informacijos kiekius ir pateikia sprendimus, dar negali tinkamai paaiškinti, kodėl tie atsakymai yra teisingi.

„AlphaFold“ sugebėjimas nuspėti daugiau nei 200 milijonų baltymų struktūrų yra labai naudingas, tačiau, kaip teigia Strumke, šie rezultatai „nesuteikė mums žinių apie mikrobiologiją“. Tai reiškia, jog nors DI modeliai teikia didžiulę naudą, jie vis dar turi ribotą supratimą apie pačias biologines sistemas, kurias nagrinėja.

Per artimiausią dešimtmetį DI padedami moksliniai tyrimai pelnys Nobelio premijas

Anot Ingos Strumke, mokslinis tikslas yra suprasti visatą, o ne tik pateikti teisingus spėjimus. Nepaisant to, „AlphaFold“ pasiekimai yra tokie reikšmingi, kad šią technologiją sukūrę mokslininkai laikomi rimtais pretendentais į Nobelio premiją.

„Google DeepMind“ direktorius Johnas Jumperis ir bendrovės generalinis direktorius bei vienas iš įkūrėjų Demisas Hassabis 2023 m. jau buvo apdovanoti prestižine Laskerio premija už savo novatorišką darbą. Be to, analitinė grupė „Clarivate“, kuri seka potencialius Nobelio premijos laureatus mokslo srityje, abu juos laiko tikėtinais kandidatais į 2024 m. chemijos premiją, kurios laimėtojas bus paskelbtas spalio 9 d.

Tyrimų grupės vadovas Davidas Pendlebury pastebi, kad nors jų 2021 m. straipsnis apie „AlphaFold“ sulaukė tūkstančių citavimų, Nobelio premijos komitetas dažniausiai apdovanoja atradimus praėjus dešimtmečiams nuo jų atlikimo. Nepaisant to, jis yra įsitikinęs, kad per artimiausią dešimtmetį DI padedami moksliniai tyrimai neabejotinai pelnys Nobelio premijas.

Parengta pagal Elta.