Draudimas po draudimo: kaip talibai elgiasi su moterimis

Slepiami veidai ir draudimas kalbėti

Afganistano, kur Talibanas yra valdžioje nuo 2021 m., Vyriausybė paskelbė pirmąją ydų ir dorybių įstatymų deklaraciją. Didelė dalis skirta moterų teisėms, tiksliau, naujiems precedento neturintiems draudimams. Dabar Afganistano moterims oficialiai neleidžiama pasirodyti viešumoje atidengus veidus, o moteriškas balsas buvo pripažintas „intymiu dalyku“, todėl jos neturėtų kalbėtis už namų ribų. JT situaciją dar anksčiau pavadino „lyčių apartheidu“.

Moterų teisių padėtis Afganistane, kuri jau buvo laikoma katastrofiška, toliau blogėja. Rugpjūčio 21 d. Dorybės skatinimo ir ydų prevencijos ministerija, sukurta pagal Talibaną (beje, ji užėmė panaikintos Moterų reikalų ministerijos patalpas), paskelbė 114 puslapių deklaraciją, apimančią kasdienį piliečių gyvenimą. Dokumentas, kurį patvirtino aukščiausiasis Talibano lyderis Hibatulahas Akundzada, dar kartą tapo smūgiu šalies moterims.

Pavyzdžiui, joms buvo oficialiai uždrausta pasirodyti viešose vietose be uždengto veido, kad „būtų išvengta kitų pagundų ir viliojimo“. Be to, jų drabužiai neturėtų būti ploni, trumpi ar aptempti, rašo „Associated Press“, cituodamas įstatymų kodeksą.^[1]

Moterys privalo prisidengti prieš visus nepažįstamus vyrus, tiek musulmonus, tiek ne musulmonus, kad išvengtų paleistuvysčių. Be to, joms draudžiama žiūrėti į vyrus, su kuriais jos neturi kraujo ryšių ar nėra susituokusios. Tačiau ši taisyklė veikia ir priešinga kryptimi.

Bet tai dar ne viskas. Moterys prarado teisę į savo balsą - jis buvo pripažintas „intymiu dalyku“. Moterys nebeturėtų būti girdimos dainuojant, deklamuojant ar garsiai skaitant viešai. Afganistano moterims buvo uždrausta vienai keliauti viešuoju transportu, įskaitant taksi.

„Užtikriname jus, kad šis islamo įstatymas labai padės skatinti dorybę ir naikinti ydas“, – teigė ministerijos atstovas Maulvi Abdul Gafaras Farukas.

JT jau kritikavo naują tvarką Afganistane, nes ateityje moralės inspekcija gali grasinti ir sulaikyti bet ką, remiantis plačiais ir kartais neaiškiais pažeidimų sąrašais.

„Tai išplečia jau ir taip netoleruotinus Afganistano moterų ir mergaičių teisių apribojimus, kur net moters balsas už namų ribų laikomas moralės pažeidimu“, – sakė JT pagalbos misijos Afganistane vadovė Roza Otunbajeva.

Kaip virduramžiais – išsilavinimas tik berniukams

Mergaičių ir moterų padėtis šalyje kardinaliai pasikeitė į blogąją pusę, kai 2021 m. į valdžią atėjo Talibanas. Joms buvo uždrausta keliauti daugiau nei 45 mylias (72 km) nuo namų be vyrų palydos, dalyvauti sporto renginiuose ir lankytis viešuosiuose parkuose, teigiama „Amnesty International“ pranešime.^[2]

Be to, praėjusių metų birželį ir liepą beveik 4 500 Afganistano moterų buvo atleistos iš pareigų švietimo sektoriuje. Grožio salonai šalyje buvo priverstinai uždaryti, o daugiau nei 80 proc. žurnalisčių pasitraukė 2021–2023 m.

Remiantis rugpjūčio 15 d. paskelbtais UNESCO duomenimis, 1,4 milijono mergaičių šalyje buvo tikslingai atimta galimybė gauti mokyklinį išsilavinimą po 6-osios klasės. Organizacija taip pat pažymėjo, kad sumažėjo pradinio išsilavinimo prieinamumas - 1,1 milijono mergaičių ir berniukų Afganistane prarado galimybę lankyti pradinę mokyklą.

„Afganistanas yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri draudžia mokytis vyresnėms nei 12 metų mergaitėms ir moterims. Tokia padėtis gali tik sukelti didelį susirūpinimą. Dėl teisės į mokslą negali būti deramasi ar ji negali būti kompromituojama“, – pabrėžė UNESCO generalinė direktorė Odrė Azulė

Apie medicininę pagalbą belieka tik pasvajoti

Švietimo draudimas taip pat smogė sveikatos priežiūros sistemai, nes daug moterų gydytojų išvyko iš šalies. Be to, Afganistane nepriimtina, kad moterį matytų gydytojas vyras, o, be lydinčio vyro moteris negali būti nuvežta į ligoninę.

Dėl to buvo daug atvejų, kai sąrėmių ir gimdymo metu moterys negalėjo išeiti iš savo namų, nes nebuvo globėjo. Padėtis tapo tokia kritiška, kad Afganistano moterims galiausiai buvo leista lankyti dvejų metų akušerijos kursus.^[3]

Dviejuose didžiausiuose miestuose, Kabule ir Mazar-Šrife, kontraceptikų pardavimas yra draudžiamas, o klausimai apie moters seksualinę sveikatą gali būti aptariami tik tuo atveju, jei netoliese yra vyrų globėjas.

Kovo mėnesį Talibano lyderis nurodė, kad moterys Afganistane už neištikimybę bus užmėtytos akmenimis. Rusijos prezidento specialusis atstovas Afganistanui Zamiras Kabulovas interviu RTVI, paprašytas pakomentuoti šią situaciją, nurodė, kad tai yra šalies vidaus reikalas.

Tikėtina, analogiškas būtų ir vis dar esančių valdžioje Lietuvoje atsakymas. Juk Afganistanas, ne kaimyninė Baltarusija, kuriai ir prezidentus galima rinkti, ir mokyti gyventi. Taip pat dėl šios priežasties mažai tikėtinos ir afganių palaikymo akcijos. Nes... kartais geriau apsimesti, kad nieko nematai.