Einama link visuomenės be grynųjų: Seimas nusprendė atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų

Lietuvoje planuojama atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų

Ketvirtadienį Seimas sprendė, ar priimti Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektą, pagal kurį prekių ir paslaugų sumą reikėtų apvalinti, taip atsisakant 1 ir 2 euro centų monetų^[1].

„Už“ balsavo 65 Seimo nariai, „prieš“ – 20, susilaikė – 31. Nutarimas priimtas.

Įstatymo projekte nustatoma, kad fiziniam ir juridiniam asmeniui atsiskaitant už prekes grynaisiais pinigais, galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes apskaičiuota suma būtų apvalinama iki artimiausio 5 kartotinio. 

Numatoma, kad suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 0, o suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 5.

Suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 5, o galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 10.

Pradėjus taikyti šį apvalinimo metodą, 1 ir 2 euro centų monetos toliau liks teisėta atsiskaitymo priemone, jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos vietose arba jas iškeisti, tačiau pateiktos kainos jau bus apvalinamos.

Siūloma, kad šio pokyčio pradžia būtų suderinta su išmaniųjų kasos aparatų diegimo terminais ir nustatyta 2025 m. gegužės 1 d.

Pagal įstatymo projektą, apvalinimas nebus taikomas atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais, lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis, elektroninės prekyvietės paslaugoms, darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms.

Apvalinimas nėra numatomas taikant mokesčius ir rinkliavas, baudas, pinigines prievoles, kurios skiriamos arba nustatomos vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu ir kitais įstatymais. Taip pat, valiutos keitimui, grynųjų pinigų perlaidoms bei įmokoms, kai bendra mokėtina suma už vienu metu grąžinamas prekes, įsigyjamas ar parduodamas prekes (paslaugas) yra mažesnė nei 5 euro centai, išskyrus numatytus atvejus.

ES jau svarstyta atsisakyti smulkių centų, tačiau su projektais į priekį nepasistumėta

Prieš kelias savaites Seime po svarstymo buvo pritarta Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektui. Diskusijų metu savo nuomonę išreiškė ir parlamentarai.

Vieni teigė, kad atsisakius smulkiausių euro centų monetų, mūsų visų kasdienybė neryškiai palengvėtų. Be to, pritarus pokyčiams nebūtų poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 euro cento monetomis, todėl jų nereikėtų kaldinti ir leisti į apyvartą. Dėl to, ilguoju laikotarpiu esą kasmet galėtų būti sutaupyta apie 3,7 mln. eurų gyventojų, verslo ir valstybės lėšų.

Parlamentaras Mindaugas Puidokas pabrėžė, kad šie sprendimai gali būti susiję su skaitmeninės valiutos projekto testavimu Lietuvoje. Seimo narys Tomas Tomilinas akcentavo, kad net ir cento pokytis kainose daliai Lietuvos žmonių gali turėti itin neigiamą reikšmę. Dalis parlamentarų jau ankstesnių Seimo posėdžių metu ragino palaukti vieningo Europos Sąjungos (ES) sprendimo.

„Siūlyčiau nepalaikyti šio projekto kol nėra vieningo sprendimo ES. Jeigu Lenkija, Latvija šio sprendimo neturi, tai kam Lietuvai jis reikalingas? Vis tiek važinėjatės, 1, 2 centų nominalą turėsite ir neturėsite kur pasidėti“, – anksčiau teigė parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Iš tiesų, dar 2020 m. Europos Komisija (EK) ėmė svarstyti pasiūlymą palaipsniui atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų. ES valstybės narės Nyderlandai, Suomija, Airija, Slovakija ir Italija jau savarankiškai pasirinko apvalinimo iki 5 euro centų taisyklę.

Pavyzdžiui, Belgijoje nuo 2019 m. gruodžio mėnesio parduotuvės įpareigotos suapvalinti bendrą pirkinių sumą iki 5 centų, jei tik klientas moka grynaisiais pinigais, nors vis dar galima atsiskaityti 1 ir 2 centų monetomis^[2].

Estijos vyriausybė ir Estijos bankas (EP) taip pat ieško būdų, kaip išimti iš apyvartos 1 ir 2 centų monetas. Pagal svarstomą dabartinį projektą, Estijoje monetomis vis dar būtų galima pirkti prekes parduotuvėse, tačiau jų nebūtų galima grąžinti kaip grąžos^[3].

2018 m. visuomenei pateiktoje ataskaitoje EK teigė, kad 1 euro centų kaldinimas valstybėms narėms yra nuostolinga veikla, o kai kuriose valstybėse ir 2 euro centų monetų išlaidos viršija jų vertę.

Vis dėlto, skirtinga tvarka euro zonos šalyse sudaro precedento neturinčią situaciją: jei vienoje valstybėje 1 ir 2 euro centų monetų pavyks išvengti, viešint jau kitoje, grąža jums gali būti atiduota būtent tokiais pinigais, tad visiškai pabėgti nuo smulkiausių euro monetų nepavyks tol, kol Bendrija nepasieks visuotinio susitarimo šiuo klausimu.

Pinigų skaitmenizacija – nebe sąmokslo teorija

Jau ne vienerius metus gausiai kalbama apie grynųjų mokėjimų atsisakymą, pinigų skaitmenizaciją, ateitį, kurioje klestės visuomenė be grynųjų. Nemenkai daliai visuomenės tokios diskusijos kelia baimę: vieni kritiškai žvelgia į pačią skaitmenizaciją, kiti baiminasi dėl augančios piliečių kontrolės, pasirinkimo laisvės suvaržymo.

O galimybės rinktis iš tiesų vis mažėja. Nuo 2022 m. sausio 1 d. visI su asmens darbo santykiais susiję mokėjimai privalo būti išmokėti tik banko pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą, o ne grynaisiais pinigais, kaip anksčiau.

Šie Darbo kodekso (DK) pakeitimai numatė, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, dienpinigiai ar komandiruotės išlaidų kompensacijos turi būti mokami tik pavedimu į nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, nors iš pradžių dar buvo svarstoma leisti pačiam darbuotojui spręsti, ar jis atlyginimą nori gauti grynais, ar pavedimu^[4].

Dabar darbuotojai turi darbdaviui pateikti savo mokėjimo sąskaitą, į kurią pervedamas darbo užmokestis ir kitos išmokos, o sudarant naujas darbo sutartis, mokėjimo sąskaita nurodoma jau pačioje darbo sutartyje. Darbuotojams atsisakius pateikti savo banko sąskaitą, darbdavys turi deponuoti darbo užmokestį iki kol darbuotojas suteiks mokėjimo sąskaitos rekvizitus.

Dėl to prieš keletą metų kilo aštrios diskusijos, kurios tęsiasi iki šiol: kalbėta, kad toks sprendimas pažeidžia žmogaus teises ir laisves dirbti bei gauti atlyginimą. Kartu, tai pažeidžia sutarties laisvės teisę, kuri yra numatyta Civiliniame kodekse ir kuri teigia, kad niekas negali žmogaus įpareigoti su kažkuo sudaryti sutartį^[5]. O būtent taip ir nutiko – visi dirbantieji ir norintys savo uždirbtą atlygį gauti, turi tapti bankų klientais ir atsidaryti bankines sąskaitas.

Tai puiki žinia bankams, kuriuos užplūdo alternatyvų nebeturintys piliečiai. Juk daugiau klientų reiškia ir didesnį pelną, o situacija, kai be bankinių sąskaitų asmenys tiesiog negali gauti savo uždirbtų pinigų sudaro bankams patogią aplinką savivaliauti, kelti įkainius ir bankinius tarifus. Tai taip pat prisideda prie rekordinių Lietuvoje veikiančių bankų pelnų.

Tačiau dėl to kenčia būtent eiliniai piliečiai. Lietuva nėra tik keli didieji miestai, o dauguma regionuose gyvenančių žmonių vis dar atsiskaitinėja grynaisiais. Tai lemia ne tik asmeninės preferencijos, bet ir esama situacija, kai bankomatų tinklas provincijose ar ypatingai kaimo vietovėse, nėra nepakankamai išvystytas.

Šią opią Lietuvos regionų gyventojų problemą dar labiau apsunkino 2022 m. pabaigoje priimtas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas, kuris teigia, kad kad perkant bet kokią prekę ar paslaugą, kurių vertė didesnė nei 5 tūkst. eurų, mokėjimai turi būti atliekami nenaudojant grynųjų pinigų^[6].

Lietuviams tokie pokyčiai tapo itin sudėtingi. VMI Kontrolės departamento vyr. patarėjos Lauros Viešūnienės teigimu, nuo 2022 lapkričio 1 d. iš viso buvo pateikta apie 9,3 tūkst. gyventojų pranešimų dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais už didesnę kaip 5 tūkst. eurų sumą. Teigiama, kad bendra tokių sandorių vertė siekė apie 200 mln. eurų^[7]. 

Lietuviai ypač vertina galimybę atsiskaityti grynaisiais

Nepaisant populiarėjančių elektroninių atsiskaitymų, tyrimo duomenys rodo, kad didelė dalis, net 64 proc. Lietuvos gyventojų, atsiskaitymui pirmiausiai vis dar renkasi grynuosius pinigus. Kaip rodo apklausos rezultatai, lietuviai grynaisiais pinigais atsiskaitinėja daugiau nei estai ar latviai – 8 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė niekada nenaudojantys banko kortelių ir visada atsiskaitantys tik grynaisiais, Latvijoje tokį atsiskaitymo būdą renkasi 5 proc., o Estijoje – vos 3 proc. gyventojų. 

Mokėjimo sąskaitą turi 90 proc. Lietuvos gyventojų, o internetine bankininkyste naudojasi devyni iš dešimties respondentų, tačiau beveik 70 proc. respondentų teigiamai vertintų, jeigu visi prekybininkai privalėtų sudaryti pirkėjams sąlygas atsiskaityti ir grynaisiais, ir negrynaisiais pinigais.

Grynuosius pinigus iš savo mokėjimo sąskaitos reguliariai pasiima devyni iš dešimties sąskaitą turinčių respondentų, vidutinė per mėnesį išsigryninama suma yra 268 eurų.

O Vakarų pasaulyje plintant pinigų skaitmenizacijos tendencijoms, dalyje Europos šalių pastaruoju metu taip pat auga susirūpinimas grynųjų išsaugojimu. Praėjusiais metais kilo diskusija apie tai, kad Šveicarijoje grynieji gali būti apsaugoti pagal Konstituciją. Slovakija taip pat pakeitė savo Konstituciją taip, kad apsaugotų atsiskaitymus grynaisiais. Švedijos vyriausybė neseniai taip pat pareiškė norinti užtikrinti, kad šalyje, kurioje dominuoja elektroniniai mokėjimai, būtiniausioms reikmėms galėtų būti naudojami grynieji pinigai.