G. Nausėda: Prezidento V. Landsbergio lyderystė buvo labai svarbi (VIDEO)

Prezidentas Gitanas Nausėda liaupsino Vytautą Landsbergį ir vadino jį prezidentu

Artėjant rinkimams, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pastarosiomis savaitėmis vis dažniau linksniuojamas kaip konservatorių priešas. Jis dažnai kritikuoja konservatorių valdžią, pasisako prieš jų vykdomus sprendimus ir kai kuriais atvejais netgi teigia, kad konservatoriai su juo nesuderina svarbių sprendimų. Tačiau prieš patikint G. Nausėdos nuoširdumu artėjančių prezidento rinkimų akivaizdoje, verta prisiminti, kaip jis elgėsi kiek anksčiau, kada rinkimais dar nekvepėjo.

Iš tiesų G. Nausėda jau ne vienerius metus kalba konservatoriams būdingas mintis ir rodo paramą jų ilgamečiam veidui Vytautui Landsbergiui. Pavyzdžiui, dar 2020-aisiais, Kovo 11-osios dienos renginyje, G. Nausėda liaupsino Vytautą Landsbergį už esą svarbią jo lyderystę. Minint Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmetį, G. Nausėda netgi su pasididžiavimu balse vadino V. Landsbergį Lietuvos prezidentu^[1]:

„Prezidentas Vytautas Landsbergis. Taip, aš nesuklydau. Prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas. Jis buvo tas žmogus, kurio lyderystė prieš trisdešimt metų buvo labai svarbi nepriklausomos Lietuvos atgimimo dalis.“

Toks drąsus bandymas vadinti V. Landsbergį prezidentu buvo visiškai priešingas. Mat minėtasis politikas niekada nebuvo išrinktas prezidentu, o prieštaringai vertinamą vadovo titulą, Seimo sprendimu (ne tautos) gavo kur kas vėliau, bet G. Nausėdai tai nerūpėjo, kai svarbaus minėjimo metu norėjo parodyti paramą konservatorių partijos įkūrėjui.

Niekada tautos neišrinktas V. Landsbergis vadovo statusą gavo 2022 metais

Primename, jog V. Landsbergis niekada nebuvo laikomas prezidentu. Seimas, be rinkėjų pritarimo, tik 2022 metais suteikė V. Landsbergiui šalies vadovo statusą, ignoruodamas faktą, jog Lietuvos piliečiai jo niekada neišrinko prezidentu^[2].

Prieš tai ši tema daug metų kėlė aršias diskusijas ir nesutarimą tiek tarp politikų, tiek tarp Lietuvos gyventojų. Lietuvos Seime dalis politikų prieš tai ne sykį bandė įteisinti V. Landsbergio, kaip valstybės vadovo, statusą. Iki lemtingojo pritarimo į valdžią atėjus konservatoriams, paskutinis bandymas suteikti V. Landsbergiui šalies vadovo statusą įvyko 2017-aisiais, kai artėjo V. Landsbergio 85-erių metų jubiliejui. Tačiau visi ankstesni bandymai baigdavosi nesėkmėmis, nes pritrūkdavo tam pritariančių parlamentarų balsų.

Tikriausiai tuo stebėtis neverta – juk nepriklausomos šalies vadovu buvo stengiamasi paversti asmenį, kuris niekada nebuvo išrinktas prezidentu pačių Lietuvos piliečių. Paskutinį kartą, kaip V. Landsbergis dalyvavo prezidento rinkimuose, jam nepavyko patekti net į antrą turą, net Seimo rinkimuose niekada nelaimėjo vienmandatėje apygardoje. Tai parodo, kad politikas niekada nebuvo populiarus visuomenės tarpe.

G. Nausėda dar prieš rinkimus atrodė kaip būsimas konservatorių prezidentas

Žinoma, tai nėra vienintelis atvejis, kai G. Nausėda savo veiksmais parodė, jog veikiausiai stovi konservatorių pusėje ir ne šiaip sau yra vadinamas konservatorių prezidentu. Daugelis tikriausiai neprisimena, kas vyko dar prieš 2009 metų rinkimus, bet tuo metu G. Nausėda buvo linksniuojamas kaip puikus kandidatas tapti naujuoju Lietuvos prezidentu. Tačiau kai konservatorių palaikoma Dalia Grybauskaitė paskelbė, jog dalyvaus rinkimuose, lygiai po savaitės G. Nausėda netikėtai pareiškė, kad nusprendė nedalyvauti rinkimuose.

Prieš tai jis viešai svarstė apie rinkimus ir aiškino, jog juose dalyvaus, jei nebus kito tinkamo kandidato. Tad nesunku pasidaryti aiškias išvadas, jog konservatorių remiama kandidatė D. Grybauskaitė veikiausiai ir buvo ta priežastis, kodėl G. Nausėda atsisakė rinkimų idėjos. O ir prisimenant viešas kalbas tiek 2009 metais, tiek ir 2018 metais, nepartinis G. Nausėda daugelio buvo laikomas konservatorių atstovu.

O prieš 2019 metus ir patys konservatoriai ėmė rodyti akivaizdų palankumą G. Nausėdai artėjančiuose prezidento rinkimuose. Dar net niekam oficialiai nepaskelbus apie dalyvavimą prezidento rinkimuose, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė^[3]:

„Reikia pripažinti, kad G.Nausėda net iki jo oficialaus apsisprendimo yra turbūt vienas populiariausių. Daugiausia skyrių iškeltų kandidatų mūsų partijoje, tai akivaizdu, kad žmonės, laukdami jo apsisprendimo, projektuoja jį kaip stiprų kandidatą.“

Nors galiausiai G. Nausėda nusprendė nedalyvauti konservatorių pirminiuose rinkimuose, nes juose išsikėlė Ingrida Šimonytė, tačiau vis tiek tapo neoficialiu partijos šalininku, gebėjusiu prisijaukinti didžiąją dalį TS-LKD retorikos. Juk prisiminus tuometinius rinkimus, galima drąsiai teigti, kad jo ir konservatorių remiamos kandidatės Ingridos Šimonytės retorika kone nesiskyrė. O ir po rinkimų didesnis pleištas tarp konservatorių ir prezidento atsirado tik artėjant kadencijos pabaigai.

Prieš paskutinius rinkimus G. Nausėda žadėjo, jog gebės sutarti su visomis politinėmis jėgomis ir mokės jas susodinti prie bendro derybų stalo. Tačiau šie pažadai taip ir liko tik kalbomis. Juk net ir politikos ekspertai bei G. Nausėdos kritikai ne sykį pripažino, jog Lietuvos prezidentui trūksta gebėjimų būti stipriu bei tvirtu lyderiu. O gal tvirtas stuburas buvo užmirštas tik todėl, jog G. Nausėda, tiesiog nenorėjo kaišioti valdantiesiems pagalių į ratus?