Gyvenimas mieste kenkia žmonių sveikatai?

Gyvenamoji vietovė turi įtakos smegenų veiklai

Remiantis mokslininkų atliktu smegenų skenavimo tyrimu, miestuose gyvenančių žmonių smegenys veikia kitaip nei kaimo vietovėse. Mokslininkai nustatė, kad du galvos smegenų regionai, susiję su emocijų ir nerimo reguliavimu, tampa pernelyg aktyvūs miesto gyventojams, kai jie patiria stresą, ir teigia, kad šie skirtumai gali lemti padidėjusį psichikos sveikatos problemų skaičių miestuose.^[1]

Ankstesni tyrimai parodė, kad miestuose gyvenantiems žmonėms nerimo sutrikimų rizika padidėja 21 proc., o nuotaikos sutrikimų – 39 proc. Be to, gimusieji ir užaugę miestuose šizofrenija serga dvigubai dažniau, negu kaimo vietovių gyventojai.^[2]

Profesorius Andreso Mejerio-Lindenbergo (Andreasas Meyer-Lindenberg) iš Vokietijos Heidelbergo universiteto nuskenavo daugiau nei 50 sveikų savanorių, kurie gyveno skirtingose vietose, pradedant kaimo vietovėmis ir baigiant dideliais miestais, smegenis, kai jie atliko sudėtingas protines aritmetines užduotis. Eksperimentas buvo parengtas taip, kad savanorių grupės jaustų nerimą dėl savo veiklos.

Žurnale „Nature“ paskelbti rezultatai parodė, kad šiuo metu miestuose gyvenančių dalyvių smegenų migdolai buvo pernelyg aktyvūs stresinėse situacijose.^[3]

„Mes žinome, ką daro migdolinis kūnas; tai yra smegenų pavojaus jutiklis, todėl yra susijęs su nerimu ir depresija“, - sakė A. Mejer-Lindenbergas.

Kitas regionas, vadinamas cingulate žieve, irgi aktyviausiai veikė tiems dalyviams, kurie gimė miestuose. O specialistai žino, kad cingulinė žievė yra svarbi emocijų kontrolei ir aplinkos nepalankioms problemoms spręsti.

Skirtingas aktyvumas veikia sveikatą

Šis per didelis aktyvumas gali būti fiksuojamų psichikos sveikatos problemų priežastis, sakė A. Mejer-Lindenbergas. „Mes manome, kad pirmiausia tokius sutrikimus gali sukelti stresas, tačiau tai yra prielaidos, kurių negalime patvirtinti savo tyrimais. Kita vertus, jos grindžiamos tuo, kad ši specifinė smegenų sritis yra labai jautri stresui. Jeigu patiriate stresą dėl gyvūnų, toje srityje gali atsirasti net struktūrinių anomalijų, kurios gali būti ilgalaikės ir nuolat kelti nerimą matant gyvūnus. Mes manome, kad tokius dalykus sukelia stresas, o kai jis vėliau pasireiškia, tai padidina psichikos ligų riziką“, - sakė psichiatrijos specialistas.

Prognozuojama, kad iki 2050 m. beveik 70 proc. žmonių gyvens miestuose. Vidutiniškai miesto gyventojai yra „turtingesni, gauna geresnes sanitarines sąlygas, mitybą, kontracepciją ir sveikatos priežiūrą“, – rašė „Nature“ mokslininkai. Tačiau gyvenimas mieste taip pat yra susijęs su „padidėjusia lėtinių sutrikimų rizika, reiklesne ir įtempta socialine aplinka ir didesniais socialiniais skirtumais. Šio sudėtingo rizikos ir apsauginių veiksnių kraštovaizdžio biologiniai komponentai iš esmės nebūdingi“.

Už patogumą tenka mokėti

Kalifornijos technologijos institute dirbantys daktarai Danielius Kenedis (Daniel Kennedy) ir prof. Ralfas Adolfsas (Ralph Adolphs) komentare leidiniui „Nature“ teigė, kad žmonių siekis patogiai gyventi miestuose ir gebėjimas su juo susitvarkyti labai skiriasi.^[4]

„Vieni gerai jaučiasi Niujorko mieste; kiti mielai iškeistų jį į dykumą ar salą. Psichologai nustatė, kad esminis veiksnys, lemiantis šį kintamumą, yra žmonių suvokiamas kasdienio gyvenimo kontrolės laipsnis. Socialinės grėsmės, kontrolės bei subordinacijos trūkumas, tikėtina yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką individualiam bei skirtingam įtempto miesto gyvenimo poveikio priėmimui“, - nurodė jie.

Kitas žingsnis siekiant geriau suvokti miesto vietovių poveikį žmogaus psichinei sveikatai – nustatyti, kokie veiksniai mieste pirmiausia sukelia stresą. A. Mejer-Lindenbergas teigė, kad tai gali būti socialinis susiskaldymas, nuolatinis triukšmas ar žmonių perteklius. „Yra ankstesnių įrodymų, kad jei kas nors įsiveržia į jūsų asmeninę erdvę, priartėja prie jūsų, tai įsijungia būtent ta migdolinio kūno cingulinė grandinė, todėl tai gali būti kažkas tokio paprasto kaip bendras žmonių kiekis, - teigė jis, užsimindamas, kad tokie tyrimai gali pasitarnauti ateities miestų projektavimui. - Mes galime pabandyti padaryti miestus geresnėmis vietomis gyventi psichikos sveikatos požiūriu. Deja, iki šiol vis dar trūksta duomenų, kuriais remdamasis miesto planuotojas galėtų pasakyti, kas būtų gerai, kas būtų blogai“.