Irano kontržvalgybos vadovas – Izraelio „Mossad“ agentas

Irano žvalgybininkas buvo „Mossad“ agentas

Irano kontržvalgybos vadovas, kuris turėjo surasti „Mossad“ agentus, pats buvo ne kas kitas, o slaptasis Izraelio agentas. Tai atskleidė buvęs Irano prezidentas.

Buvęs Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas atskleidė, kad kontržvalgybos padalinio, specialiai skirto „Mossad“ agentams persekioti, vadovas pats buvo atskleistas kaip dvigubas agentas dar 2021 m., o dar 20 šios grupės agentų taip pat dirbo Izraelio žvalgybai^[1]. Įtariamiems „Mossad“ šnipams po jų operacijų pavyko pabėgti iš Irano ir dabar jie gyvena Izraelyje.

Pasak M. Ahmadinejadas šie dvigubi agentai prisidėjo prie daugybės Irano žvalgybos informacijos nutekinimo ir nesėkmių, suteikdami Izraeliui itin slaptos informacijos, pavyzdžiui, apie Irano branduolinę programą.

Viena iš tokių operacijų buvo 2018 m. iš Irano į Izraelį išvežtų dokumentų apie branduolinę programą vagystė. Ją atskleidė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, dėl jos tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš Irano branduolinio susitarimo.

Apie „Mossad“ veiklą Irane kalbėta ir anksčiau

Kiti Irano pareigūnai anksčiau yra minėję apie „Mossad“ agentūros veiksmus Irane. Buvęs Irano ministras, dirbęs buvusio prezidento Hassano Rouhani patarėju, 2022 m. sakė, kad aukšto rango pareigūnai Teherane turėtų baimintis dėl savo gyvybės dėl Izraelio šnipinėjimo agentūros veiksmų ir informatyvumo.

Be to, dabartinio konflikto metu Iranas specialiai taikosi į „Mossad“. Viena iš 180 balistinių raketų, kurias Iranas paleido praėjusią naktį, nukrito netoli Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ būstinės Tel Avive.

Socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusiame vaizdo įraše matyti, kaip po Teherano raketų atakos šalia „Mossad“ būstinės susidarė didžiulis krateris, kuris, atrodo, yra automobilių stovėjimo aikštelėje.

Situacija Artimuosiuose Rytuose kaista

Izraelio ir Irano santykiai yra įtempti ir konfliktiški jau aibę dešimtmečių. Nuo 1979 m. Irano islamo revoliucijos abi šalys neturi oficialių diplomatinių ryšių, nors iki revoliucijos Izraelis ir Iranas palaikė gana glaudžius ryšius.

Po 1979 m. revoliucijos Iranas ne tik nutraukė ryšius su Izraeliu, bet ir atvirai nepripažįsta jo kaip valstybės. Iranas dažnai ragina sunaikinti Izraelį ir palaiko organizacijas, kurios kovoja su šia valstybe, pvz., „Hezbollah“ ir „Hamas“. Iranas laiko Izraelį agresyviu veikėju, kuris kelia grėsmę regionui.

Izraelis įtaria Iraną, kad jis siekia branduolinio ginklo kūrimo. Izraelis yra viena iš pagrindinių jėgų, pasisakančių prieš Irano branduolinę programą, baimindamasis, kad Iranas gali sukurti branduolinį ginklą. Izraelis daug kartų viešai pasisakė, kad neleis Iranui sukurti branduolinio ginklo ir, esant reikalui, imsis prevencinių veiksmų.

Šis konfliktas dar labiau sustiprėjo pastaruoju metu, kai Izraelis nusitaikė ir į Libaną. Per pastarąsias dvi savaites Libane sprogo tūkstančiai „Hezbollah“ nešiojamųjų ryšių įrenginių, sužeista mažiausiai 1 500 jos narių. Incidentai susieti su Izraeliu.

Be to, per Izraelio oro smūgius Libane žuvo beveik visa aukščiausia „Hezbollah“ vadovybės grandis, įskaitant teroristinės grupuotės lyderį Hassan Nasrallah. Prancūzijos laikraštis „Le Parisien“, remdamasis Libano šaltiniu, šeštadienį pranešė, kad Izraeliui apie H. Nasrallah buvimą pranešė Irano šnipas^[2].

O vakar valstybinė Irano televizija pranešė, kad į Izraelį buvo paleista 200 raketų, tarp kurių pirmą kartą buvo panaudoti ir ultragarsiniai ginklai, salvė, už kurią Izraelis jau pažadėjo priversti Teheraną „sumokėti“. Revoliucinė gvardija antradienį vakare paskelbė, kad „90 procentų“ jos raketų „pasiekė taikinį“, nors Izraelio kariuomenės teigimu, į šalies teritoriją iš Irano buvo paleista maždaug 180 raketų, dauguma iš jų buvo neutralizuotos.

Tuo pat metu sveikatos apsaugos ministerija „Hamas“ valdomame Gazos Ruože trečiadienį pranešė, kad per Izraelio ir palestiniečių smogikų karą, kuris tęsiasi jau dvyliktą mėnesį, žuvo mažiausiai 41 689 žmonės. Ministerijos duomenimis, į šį skaičių įtrauktas 51 žmogus, žuvęs per pastarąsias 24 valandas, o nuo spalio 7-osios, kai po „Hamas“ Izraelyje surengto išpuolio prasidėjo karo veiksmai, Gazos Ruože buvo sužeisti 96 625 žmonės.