JAV ambasada Kijeve perspėja apie galimą didelę oro ataką

Kijeve auga nerimas dėl galimos didelės rusų atakos

Trečiadienį pasirodė pranešimai apie galimai artėjančią didelę oro atakų grėsmę Ukrainos sostinėje Kijeve. Apie tai pranešė JAV ambasada Ukrainos sostinėje, paskelbusi apie užsidarymą ir teigianti, kad gavo konkrečios informacijos apie galimą oro ataką lapkričio 20 d^[1].

Teigiama, kad ambasada uždaroma „atsargumo sumetimais“, ambasados darbuotojams nurodyta slėptis vietoje. JAV ambasada taip pat paskelbė rekomendaciją ir Kijeve esantiems JAV piliečiams: teigiama, kad jie turi būti pasiruošę nedelsiant pasislėpti, jei būtų paskelbtas oro pavojus.

JAV ambasada jau yra įspėjusi apie didelius smūgius Ukrainos teritorijoje ir anksčiau, pavyzdžiui, per Naujuosius metus ir per Ukrainos nepriklausomybės dieną. Vis dėlto, šis perspėjimas paskelbtas praėjus dienai po to, kai Ukraina galimai panaudojo JAV raketas ATACMS ir smogė jomis Rusijos teritorijai, taip pasinaudodama naujai gautu leidimu iš kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administracijos^[2].

Galima ataka – po Ukrainos smūgio Rusijai

Vakar tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė teiginiai, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau surengė pirmąją ataką Rusijos teritorijoje su raketomis ATACMS. Apie tai prabilo Ukrainos atsargos pulkininkas, lakūnas-instruktorius Romanas Svitanas.

Jis radijo stoties „Radio NV“ eteryje kalbėjo apie naktį įvykdytą ataką, kurios metu ukrainiečiai raketomis ATACMS galėjo pataikyti į 67-ąjį arsenalą Briansko srityje. Vis dėlto, Ukraina oficialiai nepasakė, ar iš tiesų panaudojo ATACMS raketas.

Tačiau apie tokį įvykį kalbėjo ir Rusijos pusė. Žiniasklaidoje ir socialinėje erdvėje pasirodė pranešimai, kad Ukrainos gynybos pajėgos smogė kariniam objektui, akties metu buvo užfiksuota net 12 antrinių sprogimų ir detonacijų.

Vėliau antradienį Rusijos kariuomenė oficialiai pranešė, kad Ukraina iš tiesų paleido JAV perduotas ilgojo nuotolio raketas į karinį objektą Briansko srityje. Savo pareiškime Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad penkias raketas numušė jos oro gynyba, o šeštosios raketos fragmentai nukrito ant neįvardyto „karinio objekto“ ir sukėlė nedidelį gaisrą, bet žmonių aukų ar žalos nebuvo.

Įtampa tarp JAV ir Rusijos auga

Įtampa dėl Rusijos-Ukrainos karo toliau auga, o ją padidino ir JAV sprendimas leisti Ukrainai naudoti amerikietiškas ATACMS smūgiams Rusijos teritorijoje. Kremlius jau seniai perspėjo, kad Ukrainos naudojimasis tokiais ginklais, kuriuos tiekia jos užsienio sąjungininkai, reikštų rimtą karo eskalaciją.

Dėl J. Bideno sprendimo leisti naudoti ATACMS Rusijos žemėse, Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vašingtonas „įpila alyvos į ugnį“. Rusija taip pat apkaltino Jungtines Valstijas, kad šios, didindamos ginklų tiekimo apimtis Ukrainai, prailgina karą.

D. Peskovas, paklaustas apie JAV ambasados Kijeve uždarymą, atsisakė komentuoti, tačiau sakė, kad, Rusijos nuomone, kadenciją baigianti J. Bideno administracija parodė, jog yra visiškai pasiryžusi tęsti karą Ukrainoje ir daro viską, kad tai pasiektų.

„Pažvelgus į nueinančios JAV administracijos tendencijas, jie yra visapusiškai įsipareigoję pratęsti karą Ukrainoje“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas D. Peskovas.

Kremliaus atstovas spaudai taip pat pakartojo, kad konflikto Ukrainoje „įšaldymas“ esamose fronto linijose būtų nepriimtinas Rusijos Federacijai.

Savo ruožtu Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas sakė, kad NATO šalių bandymai smogti Rusijos viduje neliks „nenubausti“.

Augant įtampai tarp JAV ir Rusijos, Kremlius taip pat pranešė, kad speciali karštoji linija, sukurta po 1962 m. Kubos raketų krizės, skirta Kremliaus ir Baltųjų rūmų krizėms išsklaidyti, šiuo metu nėra naudojama. Rusijos diplomatai sako, kad Maskvos ir Vašingtono krizė šiuo metu prilygsta būtent 1962 m. krizei, kai dvi šaltojo karo supervalstybės buvo arčiausiai tyčinio branduolinio karo.

Iš tiesų, atsakydama į JAV sprendimą dėl tolimojo nuotolio raketų, Rusija antradienį sumažino branduolinio smūgio slenkstį. Atnaujintoje savo doktrinoje Rusija teigia, kad nebranduolinės valstybės ataka, jei ją remia branduolinė galia, bus traktuojama kaip bendras puolimas prieš Rusiją.

Pagal pakeitimus, branduolinio veiksmo kriterijus galėtų atitikti didelis įprastinių raketų, bepiločių orlaivių ar lėktuvų išpuolis prieš Rusiją, taip pat išpuolis prieš Baltarusiją ar bet kokia kritinė grėsmė Rusijos suverenitetui. Bet kokią koalicijai priklausančios valstybės agresiją prieš Rusiją, Maskva laikytų visos grupės agresija.

Tačiau pati Rusija, aktyviai kritikuodama JAV paramą Ukrainai, ieško papildomos karinės jėgos svetur. Pietų Korėjos šnipinėjimo agentūra pranešė, kad Šiaurės Korėja tiekė Rusijai papildomas artilerijos sistemas, įskaitant 170 mm savaeiges patrankas ir 240 mm daugkartinio paleidimo raketų sistemas, siekdama paremti jos karo veiksmus prieš Ukrainą. JAV, Pietų Korėjos ir Ukrainos žvalgyba patvirtino, kad tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių šiuo metu yra Kursko regione, kur Ukrainos pajėgos anksčiau šiais metais pradėjo netikėtą sukilimą prieš Rusiją.

O JAV ir toliau didina paramos Ukrainai mastus. Vienas amerikiečių pareigūnas vėlai antradienį pranešė, kad JAV netrukus perduos Ukrainai priešpėstinių minų. Apie pagalbos išplėtimą pranešta prieš išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus: jis praeityje yra sukritikavęs JAV paramą Ukrainai. Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kanalui „Fox News“ pareiškė, kad Ukraina pralaimės, jei Vašingtonas atšauks savo finansavimą.