Korėjos tradicijos bei normos: ateities būrimai, bendri gimtadieniai ir dažnos operacijos

Spalvinga šalis, gausi įvairiais su šeima susijusiais papročiais

Keliaujant po įvairias pasaulio šalis galime išgirsti įdomių, keistų ar net šiurpokų tradicijų, tikėjimo nuotrupų ir elgesio normų, kurios nėra būdingos Lietuvai. Korėjiečių tradicijos^[1] taip pat nėra išimtis, tad jei dar nesate girdėję apie neįprastas tradicijas Korėjoje,^[2] pats metas su jomis susipažinti.

Nors šiais laikais dauguma korėjiečių renkasi modernias, vakarietiško stiliaus vestuves, daugelis į renginį vis dar įtraukia tradicinius papročius. Vienas iš jų yra pyebaek, tik šeimai skirtas susibūrimas, vykstantis iškart po vestuvių. Čia nuotaka ir jaunikis vilki tradicinius korėjiečių drabužius ir vieningai žemai nusilenkia savo tėvams.

Vėliau šeimos nariai svaido kaštonus į nuotaką, kuri turi pabandyti juos sugauti savo hanboke. Teigiama, kad jos sugautas skaičius - tai kiekis vaikų, kuriuos ji ir jos vyras turės. Tada jaunikis neša nuotaką ant nugaros aplink pyebaek stalą, kad parodytų savo gebėjimą ją išlaikyti. Šis paprotys yra įsišaknijęs iš senovinės tradicijos, pagal kurią jaunikis įsinešdavo savo naująją žmoną į namus. Retkarčiais ant kupros būdavo nešamos net ir uošvė bei močiutės

Kolektyvinis gimtadienis ir didžiulis krūvis vaikams, prasidedantis vos nuo 3 metų

Korėjiečiai turi du gimtadienius: korėjiečių gimtadienį, kuris švenčiamas Seollal, per Mėnulio kalendoriaus Naujuosius metus, ir tikrąjį gimtadienį, kuris švenčiamas jų gimimo dieną. Kadangi Korėjos visuomenė daug dėmesio skiria kolektyvumui, pirmasis yra svarbesnis iš antrąjį. Taigi korėjiečių gimtadienis, eumnyeok saeng-il, švenčiamas kartu per Seollal, nes visi šeimos nariai vienu metu pasensta metais.

Įdomu dar ir tai, jog korėjiečiai skaičiuoja kiekvieno gimusio žmogaus metus kitaip nei likęs pasaulis. Vos tik gimsta naujagimis, Korėjoje įprasta laikyti, jog jis yra vienerių metų amžiaus, nes korėjiečiai įskaičiuoja ir tą laiką, kurį naujagimis praleidžia gimdoje. Tad tas pats naujagimis Korėjoje laikomas vienerių metų amžiaus, o likusiame pasaulyje - vis dar vos kelių dienų ar mėnesių kūdikiu.

Tuo tarpu praėjus vieneriems metams po kūdikio gimimo, jo gimtadienis, arba dol, yra ekstravagantiškas reikalas Korėjoje, kur anksčiau ligos ir badas nusinešdavo tiek daug gyvybių, kad išgyventi pirmuosius gyvenimo metus buvo tikrai svarbus įvykis. Svarbiausias šių įvykių akcentas yra ateities spėjimo ritualas, vadinamas doljabi, kurio metu vaikas pasodinamas prieš įvairius daiktus, tokius kaip knygos, teptukai ir taupyklės. Tada vaikas skatinamas pakelti daiktą nuo stalo. Manoma, kad šis pasirinktas objektas išpranašaus vaiko ateitį.

Jei kūdikis pasirinks knygą, jis bus protingas, o tuo tarpu pinigai vaizduoja turtus. Mikrofonas gali reikšti sėkmingą karjerą scenos meno srityje, o stetoskopas prognozuoja gydytojo ateitį. Daiktų tipai, kuriuos kūdikis gali pasirinkti, laikui bėgant pasikeitė, atsižvelgiant į besikeičiantį visuomenės suvokimą apie sėkmę. Tačiau noras, jog vaikas pasiektų kuo daugiau, nesibaigia tik nekaltu būrimu su daiktais. Vėliau vaikai yra spaudžiami nuolatos mokytis be beveik jokio atokvėpio, o tokia praktika prasideda dar nuo itin mažo amžiaus.

Visa švietimo sistema Korėjoje yra itin konkurencinga, o patekti į norimą, itin gerą universitetą yra nepaprastai svarbu. Todėl vaikai nuo pat mažens yra siunčiami ne tik į mokyklas, bet ir į po pamokų vykstančias programas, kad jie būtų paruošti būsimiems egzaminams.

Korėjiečių vaikai pradeda lankyti mokyklą vos nuo 3 metų. Ten jie mokosi matematikos pagrindų, skaitymo, rašymo, anglų ir kinų kalbos. Pradėjus lankyti pradinę mokyklą, vaikų popietės būna prigrūstos popamokinių veiklų. Į šias pamokas įeina muzikos, dailės, gamtos mokslų, anglų, kinų, matematikos mokymasis. Korėjiečių vaikai 12 valandų praleidžia mokykloje, o grįžę namo pavalgo vakarienę ir sėdasi prie namų darbų.

Tokia įtempta, itin varginanti rutina tęsiasi kiekvieną dieną. Vaikai neatsikvėpia net ir savaitgalį, nes tuo metu jie bando pasivyti papildomus namų darbus arba lanko papildomus užsiėmimus. Dėl to vaikai dažnai atrodo pavargę ir nelaimingi, tačiau tokia griežta tvarka nesikeičia jau daugybę metų.

Deja, pasiekus vidurinę mokyklą, vaikams tenkantis krūvis pasiekia dar aukštesnį tašką. Būtent todėl dažnai galima išvysti paauglius besimokančius net ir vidury nakties, tam pritaikytose kavinėse. Toks nuolatinis patiriamas spaudimas ir stresas pasireiškia ne tik vaikų irzlumu ar išsekimu. Korėja pirmauja visame pasaulyje kaip šalis, kurioje nusižudo didžiausias kiekis 10-19 metų amžiaus vaikų.

O kaip jau minėjome, laikyti Suneung, standartizuotą stojamąjį universitetų egzaminą, yra viena iš svarbiausių ir labiausiai įtemptų užduočių korėjiečio gyvenime. Būtent egzaminas lemia universitetą, į kurį jie įstoja, o tai daro įtaką jų darbo ir santuokos perspektyvoms. Tiesą sakant, tai taip svarbu, jog per visą egzamino laiką būna sustabdyti skrydžiai, o eismas nukreipiamas kitu keliu.

Prieš testą studentai dažnai gauna sėkmės paketus iš draugų ir šeimos narių, kad pakeltų jų moralę. Tarp šių dovanų rinkinių būna yeot, tradicinis, į taffy panašus korėjietiškas saldainis. Kadangi jis yra lipnus, sakoma, kad yeot padeda testui reikalingai informacijai „prilipti“ jų mintyse. Ir atvirkščiai, tuo metu vengiama minkštos ir glotnios jūros dumblių sriubos, nes dėl to informacija gali „praslysti“, taip ir nenutūpusi teisingų atsakymų pavidalu.

Kavinės su nematytais laukiniais gyvūnais ir neįprastos valgymo tradicijos

Korėjiečiai Seollal rytą pradeda nuo dubenėlio tteokguk – skanios disko formos ryžių pyragų sriubos skaidriame sultinyje. Tradiciškai baltieji ryžių pyragaičiai simbolizavo grynumą, o pats paprotys buvo tikima, kad ateinančiais metais atneš sėkmę. Tiesą sakant, ši tradicija buvo tokia įprasta, kad dažnai vartojama frazė „Kiek dubenėlių tteokguk tu suvalgei?“, norint paklausti žmogaus amžiaus. Net ir šiandien sakoma, kad žmogus nesensta metais, kol nesuvalgo dubenėlio tteokguk.

Tuo tarpu kiekvieną dieną korėjiečiai negali apsieiti be kimči, ryžių ir sriubos. Tikima, jog būtent dėl kasdien valgomo kimči korėjiečiai gyvena ilgą ir sveiką gyvenimą. Tai jų tradicinis, paprastai aštroko skonio valgis, gaminamas iš fermentuotų daržovių ir įvairių prieskonių. O kartu su bene kiekvienu patiekalu pateikiama sriuba labiau primena lengvą sultinį, papildantį tikrąjį patiekalą, o ne sočią sriubą, prie kokių mes pratę Lietuvoje.

O kalbant apie valgymo kultūrą, verta paminėti ir Korėjos kavines, nes čia jų galima rasti įvairiausių - gėlių, tam tikrų animacinių personažų, figūrėlių ar net gyvūnų kavinių. Kad ir apie kokią keisčiausią kavinę galėtumėte pagalvoti, Korėjoje tikriausiai be didelio vargo tokią rasite, nes čia apstu įvairiausių teminių vietų, kurias vargu ar išvysite Lietuvoje.

Tiesa, tam tikrų gyvūnų kavinės kelia daugeliui faunos mylėtojų didelį susirūpinimą, dėl jose laikomų gyvūnų. Pavyzdžiui, Seule galite rasti surikatų kavinę, kurioje taip pat gyvena valabė (kengūrų šeimai priklausantis gyvūnas) ir geneta, kuri kilusi iš Afrikos. Kadangi tokios kavinės rūpinasi tik kuo didesniu uždarbiu iš turizmo, tikriausiai net nereikia sakyti, jog gyvūnų gerovė joms nėra prioritetas. Būtent todėl jose ir gyvena laukiniai, laisvėje turintys gyventi gyvūnai, o kai kurie iš jų net neaišku kaip apskritai pateko į Korėją.

Jokių atsiprašymų, apsikabinimų su menkai pažįstamais žmonėmis ar įprastos Valentino dienos

Korėjoje Valentino diena nėra tokia svarbi šventė, kokia ji yra likusiame pasaulyje; tiesiog moterys duoda šokoladą, kaip meilės ženklą. Bet tai nebūna įprastas šokoladas. Korėjos damos, kurios yra tikrai pasišventusios savo antrajai pusei, net nepagalvotų įteikti ne rankų darbo skanėstus. Todėl merginos visoje šalyje yra profesionalai mokomos, kaip lipdyti šokolado sluoksnius į žavius, įmantrius personažus ir ant viršaus išraityti asmenines žinutes.

Vyrai paprastai atsako į tokį meilės ženklą lygiai po mėnesio, Baltąją dieną, kai savo jausmus parodo dovanodami saldainius ar derantį apatinį trikotažą. Vienišiai, kurie negavo dovanos nei per Valentino, nei per Baltąją dieną, susirenka Juodąją dieną (balandžio 14 d.), kai skandina savo sielvartą jjajyangmyeon, kinų stiliaus juodųjų pupelių makaronuose. Juk niekas taip nepaguos kaip skanus maistas.

Tiesa, Korėja yra kitokia ne tik dėl kai kurių mums įprastų švenčių, bet ir elgesio normų. Korėjoje priimta nusilenkti, o ne apkabinti. Apkabinimai yra skirti tik šeimai, mylimiesiems ar labai artimiems draugams. Tad jei esate įpratę pasisveikinant apsikabinti net ir su paprastais pažįstamais ar kolegomis, geriau pamirškite šį įprotį, kol viešite Korėjoje. Taip išvengsite daugybės nemalonių situacijų, kurios priverstų nejaukiai pasijusti ne tik jus, bet ir sutiktus korėjiečius.

Mums įprasta atsiprašyti, kai skubame ir bandome pralenkti kokį nors kelią užstojusį žmogų ar tiesiog norime, jog šis pasitrauktų į šoną. Tuo tarpu Korėjoje toks elgesys neegzistuoja ir vargu ar nors sykį išgirsite kokį nors atsiprašymą. Jus tiesiog stumtelės į šoną ir nuskubės savais keliais, nes korėjiečiai įpratę prie tokio stumdymosi ir tai yra visiška socialinė norma. Kad ir kokia įdomi Korėja bebūtų, tačiau skubėjimo ir to paskatinto šiurkštaus elgesio su aplinkiniais čia apstu. Pavyzdžiui, jei tikitės, jog čia visi paslaugiai palaikys jums duris - irgi smarkiai suklysite.

Kitokios aprangos taisyklės ir neįprastas dėmesys grožiui

Čia visiškai įprasta merginoms nešioti trumpus sijonus ir rodyti savo kojas. Tačiau yra visiškas tabu atidengti tokias vietas kaip pečiai, raktikaulis ar iškirptė. Tai laikoma pasileidėlišku elgesiu ir kiekviena moteris ar mergina, kuri Korėjoje drįs atidenti vieną iš šių vietų, sulauks visų praeivių nepritariančių žvilgsnių ar net piktokų pastabų. Žinoma, su atviresne apranga galbūt pavyks išsisukti didžiausiuose miestuose, tačiau mažesniuose miesteliuose raktikaulį, pečius ar iškirptę atidengiantys drabužiai bus sutikti itin nepalankiai.

Tiesa, korėjiečiai turi šiek tiek neįprastą požiūrį ne tik į drabužius, bet ir į grožį apskritai. Ar žinojote, jog Seulas yra laikomas pasaulio plastinės chirurgijos sostine? Šis miestas turi didžiausio vienam gyventojui atliekamų kosmetinių operacijų skaičiaus titulą.

Taip yra todėl, jog korėjiečiai turi nerealius grožio lūkesčius, dėl kurių gulasi po skalpeliu, kad pagerintų savo fizinę išvaizdą. Korėjoje plastinės operacijos yra toks įprastas dalykas, jog viena iš trijų jaunesnių nei 29 metų korėjiečių jau yra nors sykį gulėjusi ant operacinio stalo, patikėdama savo grožį plastikos chirurgų rankoms.

Populiariausia operacija - akių vokų, kurios metu siekiama sukurti matomą raukšlę ir dvigubą akių voką. Tai taip įprasta ir populiaru, kad paaugliams šios operacijos tiesiog dovanojamos per jų gimtadienius arba baigus mokyklą ar koledžą. Kitos populiarios operacijos yra susijusios su senėjimo stabdymu. Pavyzdžiui, korėjiečiai dažnai renkasi veido pakėlimą arba net ryžtasi tokiems ekstremaliems žingsniams kaip žandikaulio linijos operacija.

Žinoma, korėjiečiai savo grožiu tūpinasi ne tik guldamiesi po skalpeliu. Tiek vyrai, tiek moterys čia išleidžia daugybę pinigų, kad pasirūpintų savo oda, tad kosmetika ir odos priežiūros produktai yra nepaprastai populiarūs.