Suprasti akimirksniu
  • „Mistral“, „TikTok“ ir „Anthropic“ prie DI pakto neprisijungė
  • Pasaulio lyderių atsisakymas rodo ES negebėjimą rasti būdų, kaip įvesti technologijos kontrolę
  • Įsipareigojimą pasirašė dar 115 bendrovių, susidomėjusių paktu – daugiau nei tūkstantis
  • „Meta“ neatmeta galimybės prie dirbtinio intelekto pakto prisijungti vėliau
Šaltiniai
Thierry Breton
„Meta“ ir „Apple“ atsisakė ES dirbtinio intelekto pakto. Youtube stop kadras

„Mistral“, „TikTok“ ir „Anthropic“ prie DI pakto neprisijungė

2023 m. gegužę tuometinis vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas atskleidė DI pakto iniciatyvą, o „Google“ tuo metu sutiko padėti reguliavimo institucijoms dirbti su šia iniciatyva. Praėjus daugiau nei metams, ES turi daug daugiau parašų, nors sąraše trūksta kai kurių žymių vardų.

ES dirbtinio intelekto paktas – tai savanoriškas įsipareigojimas kurti saugų ir patikimą dirbtinį intelektą vykdant tris pagrindinius veiksmus: skatinti informuotumą apie dirbtinį intelektą, nustatyti didelės rizikos DI sistemas bei priimti jo valdymo strategiją. 

Visgi, iniciatyva, kuria siekiama paspartinti dirbtinio intelekto kontrolės priemones, trečiadienį prasidėjo sudėtingai, technologijų milžinėms „Meta“ ir „Apple“ atsisakius prisijungti prie įsipareigojimo[1]. Prancūzijos dirbtinio intelekto čempionė „Mistral“ taip pat nebuvo tarp pasirašiusiųjų, kaip ir vaizdo įrašų dalijimosi platforma „TikTok“ ar pirmaujanti JAV dirbtinio intelekto įmonė „Anthropic“. 
Prancūzijos DI čempionė „Mistral“, „TikTok“ ir pirmaujanti JAV „Anthropic“ prie įsipareigojimo neprisijungė. Olivier Bergeron/Unsplash nuotrauka
Prancūzijos DI čempionė „Mistral“, „TikTok“ ir pirmaujanti JAV „Anthropic“ prie įsipareigojimo neprisijungė. Olivier Bergeron/Unsplash nuotrauka

Negana to, jį inicijavęs buvęs ES skaitmeninių reikalų komisaras T. Bretonas šio mėnesio pradžioje pasitraukė iš pareigų po to, kai susipyko su savo vadove, pirmininke Ursula von der Leyen[2]

Trečiadienį daug Europos Komisijos narių buvo išvykę iš Briuselio, todėl DI pakto pristatymo renginiui vadovavo Europos Sąjungos DI biuro vadovė Lucilla Sioli.

Pasaulio lyderių atsisakymas rodo ES negebėjimą rasti būdų, kaip įvesti technologijos kontrolę

Tai, kad nepavyko užsitikrinti kai kurių pasaulio lyderių, kuriančių pažangiausius dirbtinio intelekto modelius, paramos, rodo, jog vyriausybės, įskaitant ES, vis dar nesugeba rasti būdų, kaip iš karto įvesti sparčiai besivystančios technologijos kontrolę, nors per pastaruosius dvejus metus buvo griežtai perspėta, kad ji kelia didelį pavojų pasauliui.

Konkrečiai technologijų įmonės, įskaitant „Meta“, „X“ ir kitas, sulaikė dirbtinio intelekto produktų diegimą Europoje po to, kai apsikeitė nuomonėmis su Airijos duomenų apsaugos komisaru, kuris daugeliui didžiųjų technologijų įmonių, turinčių regionines būstines šioje šalyje, taiko galingą Europos privatumo taisyklių rinkinį – Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). 

Bendrovė „Apple“ taipogi nusprendė Europoje nepradėti diegti naujų dirbtinio intelekto funkcijų savo naujausiame „iPhone“ modelyje dėl susirūpinimą keliančių reguliavimo klausimų.

Pasaulio lyderių atsisakymas rodo ES negebėjimą rasti būdų, kaip įvesti technologijos kontrolę. Zhang Kaiyv/Unsplash nuotrauka
Pasaulio lyderių atsisakymas rodo ES negebėjimą rasti būdų, kaip įvesti technologijos kontrolę. Zhang Kaiyv/Unsplash nuotrauka

Nors praėjusį mėnesį įsigaliojo teisiškai privalomas bloko rizikos vertinimu grindžiamas dirbtinio intelekto taisyklių sąvadas (DI aktas), praeis dar keleri metai, kol bus pradėti taikyti visi jo laikymosi terminai[3].

Pastangomis siekiama padidinti įsitraukimą ir paskatinti įsipareigojimus, kad įmonės imtųsi veiksmų įstatymo reikalavimams įgyvendinti anksčiau, nei sueis galutiniai terminai. Pakte taip pat daugiausia dėmesio skiriama dalijimuisi informacija, kad jį pasirašiusios šalys galėtų padėti viena kitai reaguoti į dirbtinio intelekto taisyklių sąvado reikalavimus. Numatyti trys „pagrindiniai veiksmai“, kuriuos paktą pasirašiusios šalys turėtų atlikti:
  • priimti DI valdymo strategiją, siekiant ateityje laikytis DI akto;
  • nustatyti bei aprašyti dirbtinio intelekto sistemas, kurios pagal dirbtinio intelekto aktą gali būti priskiriamos didelės rizikos kategorijai; 
  • skatinti darbuotojų informuotumą ir raštingumą DI srityje, užtikrinant etišką ir atsakingą DI kūrimą.
Už ES teisiškai privalomo dirbtinio intelekto taisyklių sąvado nesilaikymą numatytos griežtos nuobaudos: jos gali siekti iki 7 proc. pasaulinių metinių pajamų už draudžiamų dirbtinio intelekto naudojimo būdų pažeidimą, iki 3 proc. už kitų DI akto įpareigojimų nesilaikymą ir iki 1,5 proc. už neteisingos informacijos pateikimą reguliavimo institucijoms.

Įsipareigojimą pasirašė dar 115 bendrovių, susidomėjusių paktu – daugiau nei tūkstantis

Trečiadienį pradėjus veikti Europos Komisijai, įsipareigojimą pasirašė dar 115 bendrovių. Tarp jų buvo Vokietijos „Aleph Alpha“, „Amazon“, „Google“, „Microsoft“, „OpenAI“ bei „Palantir“, o taipogi daugybė kitų Europos ir pasaulio įmonių, kurios atsilieka nuo pagrindinių dirbtinio intelekto kūrimo dalyvių.

ES vykdomoji institucija anksčiau teigė, jog susidomėjimą paktu išreiškė daugiau nei tūkstantis įmonių.

Tačiau paktas, prieš pradėdamas veikti, kaip teigiama, prarado planuotą pagreitį iš dalies dėl T. Bretono išstojimo iš ES, taip pat dėl pramonės atstovų kampanijų, kuriose teigiama, kad Europos įstatymai ir taisyklės stabdo žemyną dirbtinio intelekto srityje.

„Meta“ neatmeta galimybės prie dirbtinio intelekto pakto prisijungti vėliau

Kompanijų „Apple“ ir „Meta“ atsisakymas prisijungti prie pakto susijęs su tebesitęsiančiais technologijų milžinių ir ES valdymo institucijų ginčais.

„Meta“ neatmeta galimybės, kad prie dirbtinio intelekto pakto prisijungs vėliau. Dima Solomin/Unsplash nuotrauka
„Meta“ neatmeta galimybės, kad prie dirbtinio intelekto pakto prisijungs vėliau. Dima Solomin/Unsplash nuotrauka
Šių metų pradžioje „Meta“ buvo priversta sustabdyti savo dirbtinio intelekto asistento diegimą Europoje, Airijos duomenų apsaugos komisijai priėmus sprendimą dėl to, kad „Facebook“ ir „Instagram“ savininkai naudoja žmonių duomenis tam tikriems tikslams ir mokymams.

Bendrovės „Meta“ atstovė spaudai Anna Kuprian pareiškime teigė, jog „palankiai vertiname suderintas ES taisykles ir šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame atitikties užtikrinimo darbams pagal dirbtinio intelekto aktą, tačiau neatmetame galimybės, kad prie dirbtinio intelekto pakto prisijungsime vėliau“.

Vis dėlto, svarstoma, esą jei „Meta“ imsis klaidingų veiksmų, kai kalbama apie tikrąsias dirbtinio intelekto taisykles, jai gali tekti sumokėti milijardines baudas. Gali būti, kad būtent todėl ji iki šiol nesilaikė pakto.

Prancūzijos kalbų modelių bendrovė „Mistral“, savo ruožtu, buvo viena aršiausių DI akto kritikių, todėl nenuostabu, jog ji nepasirašė savanoriškų įsipareigojimų.

„Spotify“ nedalyvavimas galimai fiksuojamas todėl, jog ši Europos bendrovė praėjusią savaitę pasirašė atvirą laišką su „Meta“, kuriame lobistiškai pasisakė prieš reglamentus, galinčius apriboti generatyvinio dirbtinio intelekto plitimą.

Akivaizdu, kad daugiau nei 100 pavadinimų yra tik ledkalnio viršūnė, jei atsižvelgsime į tai, kaip sparčiai plinta generatyvinio dirbtinio intelekto technologijos.

avatar
Miglė Tumaitė
Rašytojas (-a)
Šaltiniai
1.arrow_upward
Pieter Haeck, Mathieu Pollet. Meta, Apple snub EU’s AI Pact politico.eu
3.arrow_upward
Anthony Cuthbertson. Apple and Meta snub AI safety pact uk.finance.yahoo.com