- Tarptautinių olimpiadų ir konkursų laimėtojų ir dalyvių pavardės įslaptinamos
- LINEŠA olimpiadų dalyvius ir laimėtojus slepia, atsakymo kodėl tai vyksta – nepateikia
- Mokyklų reitingavimas taip pat kelia aistras
Tarptautinių olimpiadų ir konkursų laimėtojų ir dalyvių pavardės įslaptinamos
Liepos mėnesį skelbta, kad Lietuvos moksleiviai Kazachstane vykusioje 35-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje iškovojo vieną sidabro ir tris bronzos medalius.
Rugsėjo pradžioje Lietuvos moksleiviai Egipte vykusioje 36–ojoje tarptautinėje informatikos olimpiadoje iškovojo du bronzos medalius ir pagyrimo raštą.
Taip pat rugsėjį Katovicuose, Lenkijoje, pasibaigusiame Europos Sąjungos (ES) jaunųjų mokslininkų konkurse Lietuvos atstovė laimėjo III vietą ir specialųjį Europos Komisijos įsteigtą prizą – savaitės trukmės kelionę į tarptautinę parodą „Expo 2025“ Osakoje, Japonijoje[1].
Kai skelbiama apie tokius moksleivių bei studentų pasiekimus įprastai yra viešinamos ir jų pavardės, su jais dirbusių pedagogų pavardės, mokymo įstaigos. Tačiau dabar tokia informacija tapo neprieinama žiniasklaidai. O visa tai vyksta kaip tik šiuo metu, kai viešojoje erdvėje kilo diskusijos dėl viešo šalies mokyklų reitingavimo poreikio, galimos to naudos bei žalos. Ar tai dar viena valdžios cenzūros priemonė?
LINEŠA olimpiadų dalyvius ir laimėtojus slepia, atsakymo kodėl tai vyksta – nepateikia
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi institucija Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) nusprendė nebeskelbti ne tik nacionalinių bei tarptautinių mokslo olimpiadų dalyvių, bet ir laimėtojų pavardžių. Esą pavardžių skelbimas pažeidžia Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Apie tai pranešė žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas[2].
Jis teigia, kad būtent tokio atsakymo sulaukė paprašius elementarios statistinės informacijos apie nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laimėtojus ir prizininkus, o bandant teirautis kodėl tuomet pati Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bent jau po tarptautinių mokslo olimpiadų siunčia žiniasklaidai pranešimus su vardais ir pavardėmis, aiškaus atsakymo gauti nepavyko.
Dėl to, buvo pateikta užklausa švietimo, mokslo ir sporto ministrei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei.
„Žurnalas „Reitingai“ rengdamas publikaciją ir remdamasis Visuomenės informavimo įstatymu, prašo pateikti apibendrintus šalies gimnazijų 2023-2024 m. m. nacionalinių bei tarptautinių olimpiadų ir konkursų prizininkus ir laimėtojus (arba laimėjimus - laimėtas vietas), pagal jų mokyklas“, – rašoma kreipimesi į ministrę.
Iki 2024 rugsėjo mėnesio šie duomenys buvo viešai prieinami, tačiau tik nuo šių mokslo metų šie duomenys tapo slapti ir neprieinami žiniasklaidai.
„Būtume dėkingi, jei galėtumėte pateikti išaiškinimą, kokiu pagrindu duomenys (tiek be laimėtojų duomenų, tiek su laimėtojų asmeniniais duomenimis) nebeskelbiami, jei tėvų, kurių nepilnamečiai vaikai dalyvauja šalies bei tarptautinėse olimpiadose ir laimi apdovanojimus, sutikimai viešinti duomenis yra, o ir patys jaunuoliai ir ar jų tėvai sutinka, kad duomenys apie jų laimėjimus būtų vieši“, – teigia G. Sarafinas.
Jis taip pat teigia, kad švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovės klausė, ar bus žengiama toliau ir ar tai reiškia, kad netrukus bus uždrausta skelbti taip pat ir sporto varžybų, konkursų bei olimpiadų prizininkų ir laimėtojų pavardes.
Atsakymo per dešimt kalendorinių dienų, iki rugsėjo 23 d., žurnalas „Reitingai“ negavo, tačiau iš LINEŠA atėjo atsakymas, kad ministerija nurodžiusi pateikti olimpiadų statistinę informaciją pagal mokyklas, bet be laimėtojų ir prizininkų pavardžių, yra nurodytos tik olimpiadininkus paruošusių mokytojų pavardės.
„Tiesą sakant, darosi net įdomu stebėti iki kokių požemių Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusiris su savo informacijos ribojimais“, – teigia G. Sarafinas.
Mokyklų reitingavimas taip pat kelia aistras
Jau anksčiau šalyje kilo diskusijos ir dėl viešo vidurinių mokyklų reitingavimo. Tai taip pat vyko po to, kai žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas pranešė, jog ŠMSM staiga panoro neleisti skelbti duomenų apie šalies mokyklų rezultatus.
Žurnalo redaktoriaus teigimu, šis sprendimas yra susijęs su ankstesne kritika ministerijai. Kaip pažymėjo G. Sarafinas, švietimo srityje per pastaruosius metus prasidėjo daugybė skirtingų reformų, kurių dauguma – prastai parengtos. Dėl to kilo skandalai, iš postų pasitraukė net trys ministrai, viceministras, Nacionalinės švietimo agentūros direktorė.
„Reitingai“ vyriausiasis redaktorius sako, kad toks duomenų slėpimas tik su mažina skaidrumą, tačiau Lietuvos edukacinių tyrimų ir Švietimo centrų darbuotojų asociacijos teigia, kad šalies mokyklų reitingavimas yra žalinga praktika, kuri prieštarauja įtraukiojo ugdymo planui.
Tokie teiginiai aiškinami tuo, jog esą kiekvienoje mokykloje egzistuoja gana didelė mokinių įvairovė, mokymo įstaigos veikia skirtinguose kontekstuose, todėl jų lyginimas vien tik pagal standartizuotus rezultatus nėra pagrįstas validžiais ir objektyviais duomenimis, neatspindi mokyklos įdėtų pastangų.
Pasak švietimo asociacijų, mokyklų rezultatų reitingavimas išstumia nuoseklų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymą, prasčiau besimokantys mokiniai yra atkalbinėjami laikyti egzaminus. Taip pat, anot jų, tai užkerta kelią individualiai mokinių pažangai, ugdymo strategijų pritaikymui pagal mokinio galias, neigiamai veikia švietimo prieinamumą, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą, kuria prielaidas atotrūkių tarp mokyklų didinimui.
Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad šiuo metu viešojoje erdvėje yra formuojamas klaidingas naratyvas: švietimo bendruomenė esą jau seniai kalba apie tai, kad reikia kokybiškos mokyklų vertinimo sistemos, o tai, kas buvo iki šiol, neatspindėjo mokyklų visumos ir skatino žalingus procesus.
Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat sako, kad norint matyti bendrą šalies ugdymo įstaigų būklę nepakanka lyginti tik jose besimokančių moksleivių egzaminų rezultatus. Todėl ji viliasi, kad būdai, kaip į mokyklų vertinimą įtraukti ir kitus švietimo rodiklius, bus surasti, o paklausta, kaip vertina tarp ministerijos bei žurnalo „Reitingai“ vadovybės kilusį ginčą, premjerė pažymėjo, jog konflikto šioje situacijoje nemato.
Visuomenės informavimo etikos asociacija, reaguodama į viešas diskusijas, jau anksčiau Lietuvos vadovus paragino užtikrinti, kad teisė gauti informaciją nebūtų varžoma, net ir fiktyviai prisidengiant Europos Sąjungos (ES) ar nacionaliniais teisės aktais.
