Prasidėjus išankstiniam balsavimui, kuriozas Kaune - balsavo pasišviesdami telefonais

Šiandien, spalio 8-ąją, Lietuvoje prasidėjo tris dienas truksiantis išankstinis balsavimas rinkimuose į Seimą

Nuo 7 iki 20 val. rinkėjai turi galimybę atvykti į bet kurią išankstinio balsavimo vietą, nepriklausomai nuo to, kur yra deklaravę savo gyvenamąją vietą.

Ši balsavimo tvarka ne tik leidžia rinkėjams balsuoti patogiai, bet ir mažina eiles pagrindinę rinkimų dieną. Išankstinis balsavimas ypač praverčia tiems, kurie dėl įvairių priežasčių savaitgalį negalės dalyvauti rinkimuose – pavyzdžiui, planuojantiems keliones ar dirbantiems kituose miestuose.

Išankstinis balsavimas suteikia daugiau laisvės rinkėjams, kurie rūpinasi savo pareigų atlikimu, nepaisant įtemptų tvarkaraščių.

Dingus elektrai kauniečiai balsavo pasišviesdami telefonais

Kauno miesto savivaldybėje pirmoji išankstinio balsavimo diena buvo pažymėta netikėtu incidentu – viduryje balsavimo proceso salėje, kurioje vyko balsavimas staiga dingo elektra. Tai privertė rinkėjus kūrybiškai spręsti problemą – norėdami tęsti balsavimą, jie pradėjo naudotis savo telefonų žibintuvėliais, kad apšviestų balsavimo biuletenius.

Viena iš rinkėjų pasakojo, kad „gerą pusvalandį sėdėjau tamsoje, laukdama, kol įsijungs šviesa, bet galiausiai nusprendžiau naudoti savo telefoną.“ Rinkėja taip pat stebėjosi, kad koridoriuose ir kitose patalpose elektra dingusi nebuvo. Elektros nebuvo tik pagrindinėje patalpoje, kurioje vyko balsavimas.

Nors šis incidentas trumpam sukėlė nepatogumų, rinkėjai nepasidavė ir toliau aktyviai balsavo.

Išankstinis balsavimas vyksta visose 60 savivaldybių

Kiekvienas rinkėjas turi galimybę pasirinkti jam patogiausią vietą balsavimui, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos. Vilniuje yra skirtos penkios balsavimo vietos: Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniaus universiteto Verslo mokykloje, A. Sacharovo aikštėje, Vilniaus rajono savivaldybėje bei Lukiškių aikštėje. Lukiškių aikštėje rinkėjai rinkosi nuo pat ryto, ir jau nuo 7 valandos susidarė keliolikos žmonių eilė.

Rinkėjų aktyvumas išlieka aukštas, o susidomėjimas rinkimais nemažėja, net ir išankstinio balsavimo laikotarpyje. Žmonės laukė nuo ankstyvo ryto ir dalinosi mintimis apie artėjančius rinkimus, pabrėždami jų svarbą. Kai kurie iš jų minėjo, kad balsuodami iš anksto, jie jaučia mažesnį stresą ir gali daugiau laiko skirti apgalvodami savo pasirinkimus.

Pasibaigus išankstiniam balsavimui, prasidės balsavimas namuose

Rinkėjai, kurie dėl amžiaus, negalios ar ligos negalės atvykti į balsavimo vietą, turi galimybę balsuoti namuose. Tam reikės užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintą prašymo formą P6, kurią galima rasti interneto svetainėje ar rinkimų apylinkėse, ir būti įtrauktiems į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą. Tai suteikia galimybę dalyvauti rinkimuose tiems rinkėjams, kurie fiziškai negali atvykti į balsavimo vietas. Balsavimas namuose vyks spalio 11 ir 12 dienomis nuo 8 iki 20 valandos.

Be to, yra numatyta galimybė balsuoti namuose ir tiems rinkėjams, kurie laikinai apsistoję konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, tačiau nėra įtraukti į šios apylinkės rinkėjų sąrašą. Tokie rinkėjai galės balsuoti spalio 10 dieną nuo 8 iki 20 valandos. Prašymai balsuoti namuose gali būti pateikiami telefonu, elektroniniu paštu arba per portalą Rinkėjo puslapis. Svarbu pažymėti, kad rinkėjai, norintys balsuoti namuose, turi pateikti prašymą iki spalio 9 dienos, o laikinai apsistoję rinkimų apylinkės teritorijoje rinkėjai – iki spalio 8 dienos.

Visiems rinkėjams, balsuojantiems namuose, reikės pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kad būtų užtikrintas balsavimo skaidrumas ir sąžiningumas. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat siekia užtikrinti, kad namuose balsuojančiųjų balsai būtų skaičiuojami sąžiningai, o procesas vyktų be jokių trikdžių.

Sekmadienis, spalio 13-oji – pagrindinė 2024 m. Seimo rinkimų diena

Pagrindinę 2024 metų Seimo rinkimų dieną rinkėjai galės balsuoti tik savo deklaruotoje rinkimų apygardoje. Rinkimų apylinkės dirbs nuo 7 iki 20 valandos. Tai ypač svarbu vienmandatėse rinkimų apygardose, kur kiekvienas rinkėjas balsuoja už savo atstovą Seime. Vienmandatėse apygardose dėl rinkėjų palaikymo varžysis 700 politikų, kurie stengsis užsitikrinti vietą Seime.

Daugiamandatėse apygardose rinkėjams teks pasirinkti iš 15 kandidatų sąrašų. Tarp jų yra 14 politinių partijų ir vienas koalicinis sąrašas. Rinkėjų balsų tikisi Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, politinė partija „Nemuno aušra“, „Taikos koalicija“ (Darbo partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija), Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Lietuvos liaudies partija.

Šiuose Seimo rinkimuose kandidatuoja net 1740 politikų. Nors tai nemažas skaičius, politinė konkurencija yra intensyvi, o kandidatai siekia įtikinti rinkėjus savo vizijomis ir pažadais. Artėjant rinkimų dienai, rinkimų kampanijos intensyvėja, o politikai vis aktyviau bando pritraukti rinkėjų dėmesį tiek socialiniuose tinkluose, tiek viešuose debatuose ir renginiuose.